Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Artūrui Sliekui,

žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo atstovė advokatė D. Balčiūnienė bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad byloje esantys dokumentai, t. y. labai sena kadastrinių matavimų byla, patvirtina, kad I. Š. iki mirties (duomenys neskelbtini) turėjo gyvenamąjį namą, šiuo metu gyvenamojo namo adresas yra (duomenys neskelbtini). Tai, kad I. Š. priklausė šitas gyvenamasis namas patvirtina byloje pateiktas išrašas iš ūkinių knygų, kuriame matosi, kad yra registruotas I. Š. turėtas gyvenamasis namas. Tai reiškia, kad šie teismui pateikti dokumentai patvirtina, ne tik, kad I. Š. turėjo nuosavybės teisę šitą gyvenamąjį namą, bet ir tai, kad tas statinys buvo pastatytas teisėtai, nes priešingu atveju, jis nebūtų registruotas ūkinėse knygose ir nebūtų padaryta kadastrinių matavimų byla. I. Š. mirė, po jos mirties palikimą priėmė jos sūnus A. Š., tai patvirtina byloje pateiktas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį matyti, kad A. Š. paveldėjo visą registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau liko nepaveldėtas vienintelis turtas, t. y. gyvenamasis namas, kuris paveldėjimo dokumentų tvarkymo metu neturėjo teisinės registracijos, t. y. tiesiog reikėjo sutvarkyti dokumentus. Dėl įvairiausių gyvenimiškų priežasčių gyvenamojo namo dokumentai liko nesutvarkyti. Pareiškėjas yra biologinis suinteresuoto asmens A. Š. sūnus, nors pareiškėjo gimimo liudijime yra įrašyti kiti duomenys apie tėvą, tačiau visiems viešai yra žinoma, kad A. Š. yra biologinis pareiškėjo tėvas. Tačiau tiek I. Š., tiek suinteresuoto asmens A. Š. valia buvo ta, kad ginčo gyvenamasis namas atitektų pareiškėjui. Kuomet pareiškėjui suėjo 18 metų, jam buvo pasakyta, kad gyvenamasis namas priklauso jam. Šiai dienai ginčo gyvenamojo namo būklė yra tokia, kad jis reikalauja investicijų, šias investicijas padaryti yra pasiryžęs pareiškėjas. Pareiškėjas nori sutvarkyti/renovuoti senelės namus ir juose apsigyventi kartu su savo šeima. Mano, kad yra visos sąlygos įgyjamajai senačiai, nes pareiškėjas jau visą eilę metų, t. y. nuo 2006 m., rūpinasi šiuo namu ir prižiūri jį pagal galimybes, kai tik grįžta į Lietuvą, t. y. namą prižiūri, šienauja, jei to padaryti negali pats, prašo pagalbos pas A. Š.. Jokių ginčų ar kitų asmenų, kurie pretenduotų į ginčo gyvenamąjį namą nėra. Anksčiau dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes juos turėjo sutvarkyti suinteresuotas asmuo A. Š., tačiau to nepadarė dėl teisinių žinių stokos ir pan.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas Artūras Sliekas teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, nuo kada pareiškėjas pradėjo valdyti gyvenamąjį namą, ar namo valdymas prasidėjo sąžiningai, teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai. Žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo gyvenamasis namas, priklauso valstybei, kadangi gyvenamasis namas nėra teisiškai registruotas, todėl nuomos už žemės sklypą niekas nemoka.

Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra jos sūnus, suinteresuotas asmuo A. Š. yra jos sutuoktinis. Pareiškėjas yra jos ir A. Š. sūnus. I. Š. buvo A. Š. mama, kuri turėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini). Po I. Š. mirties žemę paveldėjo A. Š., o gyvenamasis namas atiteko A. Š., kuris namą perleido sūnui K. B., t. y. pareiškėjui. Pareiškėjas, grįžęs iš užsienio, planuoja gyvenamąjį namą atsistatyti, atsiremontuoti ir jame gyventi. Dėl sveikatos problemų, kitokių priežasčių, ginčo gyvenamojo namo dokumentai, jo perleidimas pareiškėjui taip ir nebuvo sutvarkyti iki galo. A. Š. namą padovanojo pareiškėjui, nes tai vienintelis A. Š. sūnus, kai pareiškėjui suėjo 18 metų. Pareiškėjas gyvenamąjį namą prižiūri, tvarkosi, grįžęs į Lietuvą sūnus susiperka ir susideda medžiagas, sūnus apipjauna žolę, arba pasirūpina, kad kažkas tai padarytų.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra jos pusbrolis, A. Š. yra jos dėdė. I. Š. buvo jos močiutė, kuri turėjo namelį, kuris stovi ir dabar, namelis buvo (duomenys neskelbtini). Tas namelis, po I. Š. mirties, atiteko A. Š., o juo rūpintis ir jame gyventi nori pareiškėjas K. B., A. Š. sūnus. Ji žino, kad tą namą A. Š. padovanojo pareiškėjui, kai pastarajam suėjo 18 metų. Tas namas reikalauja daug investicijų. Kai pareiškėjas parvažiuoja į Lietuvą, jis ginčo gyvenamuoju namu rūpinasi, jį prižiūri, apipjauna žolę, kai pareiškėjas būna išvykęs, jam padeda A. Š..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, suinteresuoto asmens A. Š., byloje apklaustų liudytojų D. Š., A. M. paaiškinimų nustatyta, kad I. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, tuo metu buvęs adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas yra (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) mirus I. Š. jos palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sūnus suinteresuotas asmuo A. Š.; A. Š. žodine dovanojimo sutartimi ginčo gyvenamąjį namą padovanojo savo sūnui pareiškėjui K. B., pastarajam sulaukus 18 metų amžiaus, t. y. 2006 m., nuo to laiko pareiškėjas rūpinasi ginčo gyvenamuoju namu; kadangi namas yra negyvenamas, tai užkalė langus, duris, geni ir prižiūri sodą, prižiūri ir tvarko aplinką – pjauna žolę, šiuo metu yra išvykęs į užsienį, kad užsidirbti pinigų ginčo gyvenamojo namo renovavimui, nes ketina persikelti ir jame gyventi su savo šeima; Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla sudaryta, tačiau nuosavybės ir daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

CK 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo nustatyti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs faktines aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens A. Š., liudytojų D. Š. ir A. M. paaiškinimus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina pareiškėjo pozicija, jog gyvenamasis namas, kuris iki mirties priklausė pareiškėjo senelei I. Š., po jos mirties buvo paveldėtas pareiškėjo biologinio tėvo, suinteresuoto asmens A. Š., kuris 2006 m. paveldėtą gyvenamąjį namą padovanojo pareiškėjui. Kadangi tuo metu gyvenamojo namo dokumentai nebuvo sutvarkyti ir juos sutvarkyti buvo įsipareigojęs suinteresuotas asmuo A. Š., tad dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau nuo 2006 m. iki šiol pareiškėjas valdo, naudojasi ir prižiūri ginčo gyvenamąjį namą, t. y. šį turtą valdo kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai), šias aplinkybes patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, suinteresuoto asmens A. Š. bei liudytojų D. Š. ir A. M. parodymai, bet ir 1987 m. rugpjūčio 11 d. namų valdos techninės apskaitos byla, 1991-1993 m. Joniškio rajono Jaučiūnų k. ūkinėse knygose esantys duomenys, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

Duomenų, kad pareiškėjas būtų užvaldęs gyvenamąjį namą, pažeisdamas kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. pareiškėjas, užvaldydamas daiktą, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, kad ginčo gyvenamuoju namu rūpinasi, jį prižiūri nuo 2006 m., kuomet ginčo gyvenamasis namas jam buvo padovanotas jo biologinio tėvo, suinteresuoto asmens A. Š., šias aplinkybes patvirtino ne tik pats suinteresuotas asmuo A. Š., tačiau ir byloje apklaustos liudytojos D. Š. ir A. M.. Pareiškėjas iki šiol naudojasi ginčo gyvenamuoju namu, jį valdo ir disponuoja kaip savu. Byloje nėra duomenų, jog gyvenamasis namas yra savavališka statyba. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog iki šiol nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui jokių pagrįstų pretenzijų į valdomą statinį ir nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog turtas buvo valdomas atvirai, patvirtina pareiškėjo, suinteresuoto asmens A. Š., liudytojų D. Š. ir A. M. paaiškinimai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėjas, o visas turto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).

2025 m. liepos 10 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodo, jog turtas nėra įtrauktas į Pastatų, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašus.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios ginčo gyvenamojo namo valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytina, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.