Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2022-07-16 apie 13 val. 00 min. bute adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto su nukentėjusiąja I. M. metu tyčia galva sudavė jai vieną smūgį į kaktos sritį, nukentėjusiajai atsisėdus ant lovos, jis tyčia spyrė nemažiau trijų kartų dešine koja į dešinės kojos kelį, nukentėjusiajai I. M. paėmus telefoną į dešinę ranką, kad paskambintų į bendrąjį pagalbos centrą, jis, sugriebęs už dešinės rankos, pradėjo sukti riešą, dėl ko iš rankos iškrito nukentėjusiosios telefonas, jam imant telefoną, ji pagriebė mažametę dukrą ant rankų ir jai bandant pabėgti iš buto, buto koridoriuje jis sudavė vieną kartą į dešinės pusės veido sritį, po ko nukentėjusioji, bandydama apsisaugoti nuo smūgių, susirietė, užsidengė galvos sritį rankomis, ir jis abiejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau 8 smūgių į abiejų rankų sritis, po ko, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į laiptinės koridorių, jis atbėgo jai iš paskos, sugriebė už ant jos kairės rankos riešo buvusio jai priklausančio išmanaus laikrodžio „Samsung Galaxy Watch 4“, kurio vertė 200 eurų, ir jį nuplėšęs tyčia metė į sieną, dėl ko laikrodis nepataisomai sudužo, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas kairio alkūnkaulio kūno vidurinio trečdalio lūžį, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 2875/2022(01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad I. yra jo žmona, jie turi dukrą. Dukra tuo metu buvo pas jį ir žmona atvažiavo jos pasiimti. Įvyko konfliktas dėl laikrodžio. Laikrodį jai buvo nupirkęs kitas vyras ir jis (A. A.) buvo apimtas pavydo, prasidėjo žodinis konfliktas. Jie abu mušėsi. Jis pirmas pradėjo muštis. Buvo taip, kad sudavė jai su galva. Žmona atsisėdo ant lovos, sėdėjo užsidengusi rankomis. Tada jis jai sudavė smūgį ir nuėmė laikrodį, paleido jį į sieną. Jis daužė jai per rankas, spyrė jai. Išsuko jai ranką ir nuplėšė laikrodį, nepamena, nuo kurios rankos, ir sudaužė į sieną. Ji nebandė pabėgti, jis išmetė jos batus, ir ji išėjo su dukra. Konflikto jau nebuvo, laiptinėje jis jai nesudavė. Viskas vyko kambaryje. Ir laikrodį jis paleido kambaryje. Nemaloni situacija, dėl to ir skiriasi parodymai nuo tų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Girtumas neįtakoja, kad kažko neprisimena. Jis smūgių neskaičiavo. Įvyko konfliktas dėl pavydo, dėl smūgių nepasakys. Galėjo būti toks kiekis, kiek nurodyta kaltinime. Per veidą nesudavė. Pripažįsta kaltę. Atlygino žalą nukentėjusiajai ir ligonių kasai.

Per kitą teisiamąjį posėdį A. A. pripažino, jog spyrė nukentėjusiajai į koją. Neskaičiavo, kiek kartų. Nepripažįsta, kad atiminėjo telefoną. Nepripažįsta, kad sudavė jai, kai ji paėmė vaiką. Konfliktas įvyko kambaryje, ne koridoriuje. Nesudavė jai į veidą kambaryje, tik į ranką sudavė, kai ji buvo užsidengusi. Kiek kartų sudavė, neskaičiavo. Laikrodį atėmė kambaryje ir sudaužė į sieną. Jai du kartus švietė ranką ir jai lūžio nerado, tai kaip tas lūžis atsirado. Jos žodžiai buvo, kad nekenčia jo ir pasodins jį, o jau penktadienį važiavo į šokius. Tai kaip žmogus su sulaužyta ranka šokti galėjo. Jis irgi gavo nuo I. Kai ji pradėjo rėkti, tai jis paėmė laikrodį ir sudaužė į sieną. Negali pasakyti, kas pradėjo konfliktą, kas pirmas muštis pradėjo. Jie sukonfliktavo dar telefonu iki jos atvažiavimo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. M. parodė, kad buvo šeštadienis, penktadienį ji dirbo nuo ryto iki vakaro. Nutarė vaiką palikti pas A. Šeštadienį iš ryto paskambino pasiteirauti, ar viskas tvarkoje. Jis atsiliepė girtas, ji pasakė, kad atvažiuos vaiko pasiimti. Jie apsipyko dėl išgėrinėjimo prie vaiko. Ji pradėjo rinkti daiktus, jis iš galo ėjo ir kažką sakė. Prasidėjo pavydo scenos. Kol ji rinkosi daiktus, jis pradėjo ją liesti. Negali pasakyti, kada jis pradėjo ją mušti. Tik pamena, kaip jis iš galo jai trenkė iš kojos į galvą. Buvo guzas, jį matė policija. Ji atsisėdo ant lovos, o jis ją mušė. Ji sakė, kad iškvies policiją. Jis jai pradėjo sukti ranką, ji maldavo, kad nesuktų rankos, nes jai jau labai skaudėjo. Jis paleido. Tada ji jau ką spėjo iš daiktų paimt, tą spėjo. Paskui vėl jai trenkė. Ji prašė, kad nemuštų prie vaiko. Vaikas tarp jų stovėjo. Kai ji batus movėsi, jis dviem rankų kumščiais ją mušė, kiek kartų, nepamena. Jai labai skaudėjo ranką, ji pradėjo rėkti. Jis atsitraukė, liepė parodyt ranką, ji prašė jo atsitraukti. Tada jis supyko, paėmė jos batus, daiktus ir šveitė į koridorių. Ji buvo sukniubusi prie lifto. O prieš tai dar jis jos laikrodį stvėrė ir metė į liftą ar į sieną, nepamena. Tada kaimynė atėjo ir ji iškvietė policiją. Tai ne pirmas kartas, kai buvo smurtas. Ji pati jam irgi sudavė, bet tai buvo gynyba. Ji stūmė ir traukė jį. Negali pasakyti, kiek kartų ir kur. Tiesiog gynėsi nuo jo. Žala jai atlyginta.

Kai atvažiavo policija, jie iškvietė greitąją. Sakė, ranka greičiausiai lūžo. Ji atsisakė važiuoti su greitąja, nes Vilniuje neturėtų kur vaiko palikti. Skambino vaikų teisėms, jie atsisakė prižiūrėti vaiką, kadangi ji jau didelė. Nevažiavo tą pačią dieną į ligoninę, nes nežinojo, kiek ją laikys, todėl nusprendė ramiai nukeliauti kitą dieną, kai vaikas bus darželyje. Po savaitgalio ji nuvyko į ligoninę, jai nustatė stiprų sumušimą. Siūlė paimti biuletenį, bet nusprendė neimti, nes augina vaiką viena, nuomojasi butą, jai labai reikalingi pinigai. Matė visi, kaip ji su viena ranka dirbo, kaip skausmą kentė. Tada vieną dieną nešė paprastą maišiuką ir tas maišelis nuslydo nuo rankos, pradėjo dar labiau ranką skaudėti, akyse juoduoti, išsikvietė greitąją, nuvežė į Lazdynus. Ten jie pasakė, kad nieko nėra. Tyrėja paprašė, kad atsiųstų visus duomenis, ir kreipėsi į ekspertizę, o ten jau nustatė, kad lūžusi ranka. Ji visą laiką dirbo su tokia ranka. Dėl šokių tai ji gyvena normalų gyvenimą, ir šoko ne su ranka.

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. K. parodė, kad tikslios datos nepamena, tuo metu buvo namuose, ruošėsi išeiti ir išgirdo triukšmą. Išbėgo į laiptinę, rado (duomenys neskelbtini) aukšte prie lifto moterį su vaiku. Prie lifto buvo išmėtyti daiktai; vaiko bateliai, maišelis rūbų. Ji surinko daiktus ir tą moterį su vaiku nusivedė pas save. Mergaitė buvo visiškai rami. Moteris verkė, buvo ranką pasikėlusi, jai skaudėjo. Liudytoja suprato, kad galbūt buvo kažkoks konfliktas. Merginos paklausė, ar iškviesti policiją, ir iškvietė. Kitos konflikto pusės nematė, buto durys buvo uždarytos. Ji paklausė, kas nutiko, ir kaip suprato, įvyko susistumdymas, pati to nematė. Kažkokie garsai buvo kaip kivirčas, bet žodžių nepamena. Mergina laikė ranką, bet nepamena, kurią. Tiksliai nepasakys, bet lygtais ar spyris, ar smūgis buvo į ranką. Nežino tiksliai. Kadangi ranka buvo skaudanti, neatsimena, ar matėsi nubrozdinimai, iš kameros davė jai ledo. Mergina sakė, kad skauda galvą, bet greičiausiai liudytoja nematė kažkokių nubrozdinimų. Mergina nepasakojo, kas vyko. Tiesiog, kai paklausė jos, kas rankai, sakė, kad į galvą iš galvos gavo. Liudytoja pati nematė kažkokių sudaužytų daiktų, bet mergina sakė, kad laikrodis buvo sudaužytas. Ji šito nematė, tik girdėjo, kaip mergina tai policijai pasakojo.

Teisiamajame posėdyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas O. P. paaiškino, kad medicinos praktikoje būna, kad iš karto ar neužilgo, atliekant rentgenogramas, ne visada matosi lūžis. Tada siūloma po savaitės atlikti pakartotinai ir tada lūžis matosi aiškiau. Jis pačios nukentėjusiosios neapžiūrėjo, tik tyrė dokumentus. Jam buvo pateiktas liepos 25 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, jame nurodyti nustatyti sužalojimai. Pateikta laikmena su nustatytais sužalojimais. Buvo peržiūrėta, abiejuose matėsi lūžis. Papildomai pareikalauti dokumentai, laikmena buvo perduota gydytojai radiologei ir ji pateikė atsakymą, kad rentgenogramose matosi lūžis. Alkūnkaulis eina per visą dilbį. Tai yra normali pasekmė. Lūžis buvo be poslinkio, todėl skausmas gali būti minimalus arba gali nejausti. Skausmą pajautė vėliau, nes mikroskopiškai audiniai jau tolsta, ir tada gali atsirasti skausmas. Tas lūžis nuo svorio kėlimo neatsiranda. Jis buvo anksčiau. Galėjo atsirasti lūžis tiek nuo smūgio sudavimo, tiek pačiai krentant ir atsitrenkiant būtent su ta dilbio vieta. Dėl stipraus riešo sukimo teoriškai įmanomas toks dalykas, tačiau tada lūžis būtų spiralinis. Kaulas fiksuotas, riešas staigiai pasukamas ir tada atsiranda spiralinis lūžis. Neatmetama galimybė, kad dėl sukimo galėjo atsirasti lūžis. Didesnė tikimybė, kad buvo smūgis į tą vietą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. A. parodė, kad savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta visiškai. Su žmona I. M. yra susituokęs 2 metus, pažįsta I. 4 metus. Turi bendrų vaikų – dukrą (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, D. A. Pastaruoju metu tarp jo ir žmonos kyla pykčiai, jie dažnai barasi, tarp jų šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Jis ir I. gyvena atskirai. I. gyvena (duomenys neskelbtini), koks jos buto ir namo numeris, nežino, bet kaip iki ten atvykti, žino. Jis pats gyvena jo šeimos nariams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Anksčiau iki pykčių su žmona jie gyveno šiuo adresu abu kartu. Dukra D. gyvena su juo. 2022-07-16 apie 12.00 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atvyko pasiimti dukros D. pabūti kartu žmona I. Kad ji atvyks pasiimti vaiko, I. su juo buvo prieš tai susitarusi telefonu, jis neprieštaravo. Atvykus I., jis ją įsileido į butą, kad ji galėtų pasiimti vaiką, pabūti su ja, tarp jų kilo žodinis konfliktas, žodinio konflikto metu tarp jų kilo susistumdymas, kas pirmas pradėjo stumdytis, negali pasakyti, arba tai buvo jis, arba I. Netrukus tarp jų įvyko muštynės, kas jas pradėjo, negali nurodyti, pretenzijų I. dėl jų neturi. Kuomet susimušė, jis pripažįsta, kad sudavė keletą smūgių iš pykčio rankomis ir kojomis I. į koją ir delnu per veidą. Rimtų jokių muštynių nebuvo, nebuvo jokio kraujo, bet kraujosruvų ant I. kojos galėjo likti. Muštynių metu I. išėjo iš buto kartu su dukra, dukra įvykio metu nenukentėjo, ji nieko nematė, ji kol vyko jų konfliktas, buvo kitame kambaryje. Po įvykusio konflikto, kuomet I. su dukra išėjo iš namų, jis pamatė, kad I. išėjo į lauką basa, todėl jis išnešė į laiptinę jos basutes ir užsidarė bute. Netrukus, maždaug po pusvalandžio, į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos jis įsileido, jie jį sulaikė ir prisistatė į policijos įstaigą. Taip pat nori dar paminėti, kad jis po įvykusio konflikto su I., kol atvyko policija, buvo vartojęs alkoholio, gėrė viskį, jo išgėrė apie pusę butelio. Tikrintis blaivumą, kai buvo policijos įstaigoje, atsisakė, nes buvo susinervinęs dėl esamos situacijos. Dėl viso šio įvykio nori pasakyti, kad pripažįsta, jog smurtavo prieš I., buvo supykęs. Norėtų jos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Anksčiau jis neteistas, yra dirbantis (1 t., b. l. 155-158).

Papildomos apklausos metu įtariamasis A. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Apie 2022-07-16 įvykį tikslių įvykio aplinkybių nurodyti nenori, bet pripažįsta, kad sudavė I. visus pranešime apie įtarimą nurodytus smūgius, pripažįsta, kad nuplėšė nuo jos rankos laikrodį ir metė iš jėgų į sieną. Labai gailisi, kad padarė visus nurodytus sužalojimus I., jis jos atsiprašė. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį Teritorinei ligonių kasai bei I. Visus kvitus pateiks tyrėjai iš karto po apmokėjimo (1 t., b. l. 164-165).???

Papildomos apklausos metu įtariamasis A. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Ankstesnių savo parodymų papildyti nieko neturi. Ligonių kasoms civilinį ieškinį atlygino, I. turtinę žalą atlygino (1 t., b. l. 171-173).

2022-07-16 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja liudytoja I. M. paaiškino, kad 2022-07-16 apie 13.00 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiko iš savo vyro A., su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Jai užėjus į vidų, pradėjus rinkti vaiko daiktus, jos vyras A. pradėjo ją kalbinti dėl jų santykių, tačiau ji į jo klausimus neatsakinėjo. Tada jos vyras A. paėmė ranka jai už dešinės rankos riešo, pradėjo jį sukti, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Pasakius jai paleist jos ranką, jis paleidęs jos ranką pasidarė agresyvus ir toliau ją kalbino, sakydamas: „ar tu turi kitą“, ji jam atsakė, jog ne, ir tada A. atsakė: „ką ne, ką ne“ ir trenkė jai iš galvos į kaktos sritį, ko pasėkoje ji patyrė fizinį skausmą. Ji pradėjo verkti, tada jis jai spyrė (neatsimena kiek kartų) koja (nepamena kuria) į dešinę koją, po to abiejų rankų kumščiais pradėjo ją daužyti į dešinės kojos kelį. Po to jis apsiramino, nes jai jau trūko oro, ji bandė greit susirinkti likusius daiktus ir bėgo iš kambario į koridorių kartu su vaiku, o jos vyras A. eidamas jai iš paskos toliau ją kalbino (neatsimena, ką jis jai sakė), priėjęs prie jos, jis jai trenkė rankos delnu (neatsimena kurios) į dešinę ausį, tada ji pasilenkė ir jis toliau ją mušdamas smūgiavo jai į pakaušį abiejų rankų kumščiais. Ji, norėdama apsiginti, abiem rankomis užsidengė veidą, o jis toliau smūgiavo jai į kairę ranką su kumščiais. Ji labai išsigando ir pradėjo rėkti, nedelsiant pagriebė vaiką kartu su daiktais ir išbėgo iš buto į laiptinę. Tada jos vyras A. atėjo į laiptinę ir paėmęs jos kairę ranką su savo dešine ranka nutraukė jai nuo rankos išmanųjį laikrodį „Samsung Galaxy Watch 4“, kurio vertė 200 Eur, nuplėšęs laikrodį metė jį į sieną, laikrodis nukrito ant žemės ir sudužo. Laikrodžio nepavogė, pasiėmė jį, tyrimo eigoje pateiks žalą patvirtinančius dokumentus. Tada jos vyras išėjo atgal į butą, o pas ją atėjusi kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto nusivedė pas save į butą ir paskambino pagalbos telefonu 112. Visas įvykis vyko jos vaiko D. A. akivaizdoje (1 t., b. l. 1-10).??

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad ji su A. A. yra susituokę apie 2 metus laiko, tačiau jau 1 metus ji gyvena atskirai nuo jo. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas. Jie turi (duomenys neskelbtini) metų bendrą dukrą. 2022-07-16 maždaug apie 10.00 val. ryto jai dar miegant paskambino A. Jų dukra apie savaitę laiko buvo pas jį, nes ji visą savaitę nuo ryto iki vakaro dirbo. Jis jai paskambinęs pasakė, kad jis su dukra išvažiuoja žvejoti. Iš jo balso išgirdo, kad jis yra galimai neblaivus, ir pasakė, kad jis nedrįstų su dukra niekur važiuoti, nes jis neblaivus. Išsigando, kad jis gali nesužiūrėti vaiko ir jai gali kas nors atsitikti. A. pasakė, kad būtų namie, nes ji atvažiuoja. Jis pasakė gerai, laukia. Po maždaug 10-15 min. ji jau buvo pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Jai įėjus į butą, pamatė, kad A. yra neblaivus. Ji iš karto pradėjo rinkti dukros daiktus, o jis visą laiką jai vaikščiojo iš paskos ir ją kalbino. Ką jis jai sakė, ji nepamena, nenorėjo jo klausyti. Pamena, kad jis pradėjo reikšti pavydo scenas, klausė jos, ar ji turi draugą, ar būna su kuo nors. Ji jam gražiai atsakė, kad ji nieko neturi ir yra viena, jis pasakė „ką ne, ką ne“ ir sudavė iš savo galvos jai į kaktos sritį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Viskas prasidėjo jo buto kambaryje, prie jų tuo metu buvo dukra ir viską matė. Po smūgio į kaktos sritį, jai besėdint ant lovos, A. savo dešine koja spyrė jai ne mažiau trijų kartų į dešinės kojos kelį, dėl ko jai taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji jau traukė telefoną iš galinės kelnių kišenės, norėjo kviesti policijos pareigūnus, A. jai suėmė už dešinės rankos riešo ir pradėjo jį sukti, dėl ko telefonas iškrito iš rankų ir policijos iškviesti nebepavyko. Tuomet A. ją paleido, paėmė nuo grindų jos telefoną, o ji tuo metu pagriebė dukrą ir išbėgo iš kambario į buto koridorių, kur jis ją pasigavęs trenkė vieną kartą rankos delnu (kuria ranka trenkė, nurodyti negali) į dešinės pusės veido, ausies sritis, po ko ji susirietė, užsidengė abiem rankom galvos sritį ir tuomet jis jai savo abiejų rankų kumščiais smūgiavo į rankas, sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius, labiausiai kliuvo į kairę ranką. Nuo visų šių smūgių bei išgąsčio jai pradėjo spengti ausyse, manė, kad nualps, tad negali nurodyti, kiek tiksliai smūgių jis jai sudavė. Ji pradėjo rėkti nesavu balsu, kuomet jis truputį atsitraukė nuo jos, jai pavyko paėmus dukrą išbėgti į laiptinę. Išbėgo be jokių daiktų ir be batų. Jai išėjus iš buto, A. atbėgo paskui ją, numetė visus daiktus, batus jos ir vaiko, ir tuomet sugriebė jai už „Samsung Galaxy Watch 4“ laikrodžio, jį nuplėšė jai nuo kairės rankos riešo bei jį iš jėgų metė į sieną, dėl ko laikrodis yra nepataisomai sugadintas. Po šio veiksmo jis grįžo atgal į butą, o ji liko laiptinėje. Tuomet prie jos priėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto, paėmė jos dukrą bei pasakė eiti kartu su ja į jos butą, kur ji iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynė pačio įvykio nematė, tačiau sakė, kad girdėjo jos rėkimą. Dėl visų A. veiksmų jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, ant dešinės kojos kelio buvo kelios kraujosruvos, kairė ranka nuo smūgių kiekio buvo ištinusi, maždaug apie 2 savaites laiko, ji jos pakelti negalėjo dar iki šiol, yra guzas, skauda ją judinti, galvos srityje buvo guzas. Maždaug apie savaitę laiko, jei stipriau ką nors padarydavo, padirbdavo, jai pradėdavo svaigti galva, pradėdavo ją skaudėti, pykinti. Taip pat iš karto po įvykio kaktos srityje buvo iškilęs guzas, bet jis savaitės bėgyje pranyko. Ant kairės rankos riešo buvo kraujosruva nuo laikrodžio nuplėšimo, taip pat ant dešinės rankos buvo kelios kraujosruvos, bet greitai jos pranyko. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė, nes vizito reikėjo laukti savaitę laiko. Tačiau kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2 kartus – 2022-07-16 ir 2022-07-18. Prašo pripažinti ją civiline ieškove dėl turtinės žalos atlyginimo. Laikrodį vertina 200 eurų, kadangi jis buvo pirktas maždaug prieš 6 mėnesius, tuo metu už jį mokėjo apie 330 eurų. A. yra prieš ją ir anksčiau smurtavęs, buvo kviesta policija, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie tuomet pasirašė susitaikymo protokolą. Yra kelis kartus smurtavęs, tačiau būdavo, kad policijos nekviesdavo, atleisdavo. Nori, kad A. prie jos daugiau nesiartintų, nes jaučia realų pavojų iš jo. Kai jis būna blaivus, grėsmės iš jo nejaučia, tačiau neblaivus jis suagresyvėja, tampa nevaldomas. Alkoholiu jis piktnaudžiauja labai dažnai, alkoholį vartoja vos ne kiekvieną dieną, net ir tuomet, kai su juo yra jų dukra. Vaikų teisės yra jau apie tai informuotos, jie tuo klausimu jau bendrauja, tačiau jis jokių išvadų nedaro, nemato problemos (1 t., b. l. 67-70).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad dėl įvykio metu sugadinto laikrodžio pretenzijų turi A., nori, kad jis jai atlygintų žalą už jį, nes po įvykio jis nepataisomai yra sugadintas, negali juo naudotis, arba sutiktų, kad jis jai atpirktų panašų laikrodį. Laikrodžio jokių įsigijimo dokumentų neturi, nes per kraustymąsi iš vieno buto į kitą kažkur juos pametė. Laikrodį pirko maždaug prieš metus laiko iš žmogaus, mokėjo grynaisiais apie 300 eurų. Kadangi laikrodis buvo naudotas mažai, tad jo būklė buvo labai gera, kaip ir minėjo pirminės apklausos metu, jį vertina 200 eurų (1 t., b. l. 72-74).

2022-07-16 atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini)-ame aukšte, 2-jų kambarių. Bute nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Taip pat apžiūrėta laiptinės aikštelė, kurioje yra 4 butai. Prie buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), durų ant žemės guli baltos spalvos apyrankė. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Įvykio vietoje V1756 ekipažo pareigūnų fotografuota, pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 1-10).

Policijos registruojamų įvykių (ROIK 122000423226) duomenimis, 2022-07-16 16.02 val. gautas pranešimas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos, kad 2022-07-18 12.13 val. į ligoninę dėl kairio riešo ir dilbio sumušimų kreipėsi I. M., kuri medicinos personalui paaiškino, kad 2022-07-16 apie 13 val. (duomenys neskelbtini) sumušė vyras, suteikus medicinos pagalbą išleista į namus (1 t., b. l. 32-33).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a, nurodyta, kad 2022-07-16 13.33 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), kad pas pranešėją atbėgo kaimynė I. M. su vaiku iš (duomenys neskelbtini) buto, kurias sumušė jos vyras. Įvykio vietoje, pacientės žodžiais, sumušė vyras kumščiais. Kaktoje virš kairės akiduobės patinimas, kairio dilbio sritis skausminga (buvo užsidengusi veidą rankomis). Be sąmonės nebuvo. Važiuoti į ligoninę atsisakė. Dukra nenukentėjo (apie (duomenys neskelbtini) metukų amžiaus) (1 t., b. l. 113-114).

2022-07-18 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus Traumą patyrusio paciento apžiūros lapo duomenimis, I. M. priėmimo skyriuje apžiūrėta 2022-07-18 15.14 val. Traumos data, laikas: 2022-07-16 13.00 val. Traumos pobūdis: įtariamas smurtas, primušė vyras. Buvo suteikta pagalba iki atvykimo: analgetikai. Traumos mechanizmas: buka jėga. Specialioji apžiūra: kair. riešas nežymiai patinęs, judesiai per riešo sąnarį riboti, skausmingi, hematomos nestebima, deformacijos nestebima, jutimai ir kraujotaka nėra sutrikusi, taip pat palpuojant skausminga ties dilbiu. Diagnozė: S60.88; Riešo ir plaštakos kiti paviršiniai sužalojimai; kairio riešo ir dilbio sumušimas (1 t., b. l. 91).???

2022-07-18 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (ligos istorijos Nr. 22-SPS-51906) nurodyta, kad pacientė I. M. atvyko 2022-07-18 12.13 val. Diagnozė: S60.88 Riešo ir plaštakos kiti paviršiniai sužalojimai. Kairio riešo ir dilbio sumušimas. Nusiskundimai ir anamnezė: skundžiasi kairio dilbio, riešo skausmu. Traumos data, laikas: 2022-07-16 13.00 val. Traumos aplinkybės: buityje. Traumos pobūdis: įtariamas smurtas, primušė vyras. Buvo suteikta pagalba iki atvykimo: analgetikai. Traumos mechanizmas: buka jėga. Tyrimų ir konsultacijų planas: tyrimai: ro: šiuo metu aiškių lūžimų nematoma (1 t., b. l. 92).

2022-07-25 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (ligos istorijos Nr. 22-SPS-53907) nurodyta, kad pacientė I. M. atvyko 2022-07-25 10.09 val. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties siuntimu, siuntimo diagnozė: M79.63 Galūnės skausmas, dilbis. Diagnozė: S56.8 Kitų ir nepatikslintų raumenų bei sausgyslių sužalojimas dilbio lygyje (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos). Nusiskundimai ir anamnezė: kairio dilbio-riešo skausmas. Nurodė, kad prieš savaitę buvo traumuotas dilbis. Dabar staigiai kėlė maišą, suskaudo. Kliniškai: ryškaus patinimo, hematomos nėra. Skausminga dilbio palpacija. Kraujotakos ir įnervacijos sutrikimų nestebima. Radiologiškai: lūžių nestebima (1 t., b. l. 85).

2022-07-25 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Radiologijos skyriaus Diagnostinio tyrimo Nr. RFA-22-79400 Dilbio rentgenografijos duomenimis, I. M. atlikto tyrimo išvada: Galimas kair. alkūnkaulio kūno lūžis (1 t., b. l. 86). ???

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-09-13 specialisto išvadoje Nr. G 2875/2022(01) konstatuota, kad I. M. nustatytas kairio alkūnkaulio kūno vidurinio trečdalio lūžis, padarytas minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, iki apžiūros VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, t. y. iki 2022-07-18 15:14 val. Nustatytas ir išvados 1-ame punkte nurodytas sužalojimas labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į kairio dilbio sritį. Nustatytas nužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirto kairio alkūnkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 102-104).

2022-08-30 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) garso įrašas. Apžiūros objektas yra viena „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena ,,2022_07_16_13-17-33_37069923558“, kurioje užfiksuotas garso įrašas. Įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir Windows Media Player programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, skambinančios į Bendrąjį pagalbos centrą moters balsas. Nustatyta, kad pranešėja K. K. iš (duomenys neskelbtini) kviečia policiją, nes (duomenys neskelbtini)-ame bute vyras ką tik sumušė moterį ir vaiką. Šiuo metu ta moteris su vaiku yra su ja. Ji tiesiog išgirdo triukšmą, išbėgo į laiptinę ir jas pasikvietė pas save. Moteris I. M. Pas moterį labai sužalota ranka, ji vaiko negali pakelti, gal reikia greitosios. Vaikas buvo paliktas pas jį, o jis girtas yra. Jos vyras liko bute (1 t., b. l. 108-110).

2022-08-22 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti Body cam vaizdo įrašai:

8. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_0716_140915_049. Įrašo trukmė 5.00 min. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas VLN_PR_60D88C 2022/07/16. Pareigūnai tarnybiniame automobilyje su nukentėjusiąja pradeda pildyti procesinius dokumentus. Aktualios informacijos ikiteisminio tyrimo eigai neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Kaltinamasis teisme savo kaltę iš dalies pripažino, nurodė, kad spyrė I. M. į koją, smūgiavo jai į rankas galimai kaltinime nurodytą skaičių smūgių. Taip pat pripažino nuplėšęs nuo jos rankos laikrodį ir sviedęs jį į sieną, nuo ko šis sudužo. Tačiau neigė atiminėjęs iš jos telefoną, mušęs ją per veidą ir galvą. Vis tik teismas neturi pagrindo vadovautis šiais kaltinamojo parodymais, nes jie paneigti byloje surinktais įrodymais. Visų pirma – paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuomet jis, nors išsamiau nedetalizavo įvykio aplinkybių, tačiau aiškiai visose apklausose nurodė, kad įtarimas jam suprantamas, savo kaltę jis pripažįsta ir su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios I. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Ji nuosekliai teigė, kad A. A. suko jos dešinės rankos riešą norėdamas atimti telefoną, smūgiavo savo galva jai į kaktą, kelis kartus spyrė jai į dešinę koją, jai pabėgus į buto koridorių, trenkė delnu į dešinę veido pusę, o jai susirietus ir užsidengus galvą rankomis, kumščiais smūgiavo į rankas ne mažiau 8 smūgių, o jai išėjus į laiptinę, jis nuplėšė nuo jos kairės rankos laikrodį ir iš visų jėgų metė į sieną. I. M. parodymus patvirtina ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, kad pacientės kaktoje virš kairės akiduobės yra patinimas, kairio dilbio sritis skausminga (buvo užsidengusi galvą rankomis) (1 t., b. l. 114). Liudytoja K. K., kuri nors nematė tiesiogiai konflikto aplinkybių, taipogi nurodė, kad mergina (I. M.) skundėsi rankos ir galvos skausmu, pasakojo, kad gavo iš galvos į galvą. Iš šių aplinkybių matyti, kad ne tik I. M. teigia apie smūgius jai į galvą, bet tam tikras galvos srities sužalojimas, o būtent patinimas, nustatytas ir greitosios pagalbos medikų; iš karto po įvykio ji aplinkybes nupasakojo ir jai padėjusiai kaimynei. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoširdūs ir nuoseklūs bei atitinkantys objektyviai byloje nustatytas aplinkybes.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nors kaltinamasis ir argumentavo, kad iš karto po įvykio nebuvo nustatyta rankos lūžio, teismas neturi abejonių, jog tai kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekmė. Kaip teisme paaiškino medicinos specialistas O. P., medicinos praktikoje pasitaiko, kad lūžis matomas ne iš karto; jis buvo be poslinkio, todėl skausmas iš pradžių gali būti minimalus arba gali nejausti, skausmą pajautė vėliau, nes mikroskopiškai audiniai tolsta, tada gali atsirasti skausmas. Specialistas patvirtino ir tai, kad nuo svorio kėlimo lūžis negalėjo atsirasti, jis buvo anksčiau, galėjo atsirasti tiek nuo smūgio sudavimo, tiek pačiai krentant ir atsitrenkiant būtent su ta dilbio vieta. Dėl stipraus riešo sukimo teoriškai lūžis įmanomas, tačiau tada lūžis būtų spiralinis. Neatmetė galimybės, kad dėl sukimo galėjo atsirasti lūžis, tačiau didesnė tikimybė, kad buvo smūgis į tą vietą. Kaip minėta, aplinkybę, jog I. M. iš karto po įvykio skundėsi rankos skausmu, patvirtino tiek Greitosios medicinos pagalbos medikai, tiek liudytoja K. K.; pats kaltinamasis neneigė, jog vienu metu I. M. buvo užsidengusi galvą rankomis, o jis jai tuo metu daužė per rankas, spyrė. Atsižvelgus į medicinos specialisto O. P. paaiškinimus, jo surašytoje specialisto išvadoje Nr. G 2875/2022 (01) nurodytas aplinkybes, kad I. M. nustatytas kairio alkūnkaulio kūno vidurinio trečdalio lūžis, padarytas minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, iki apžiūros VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, t. y. iki 2022-07-18 15:14 val., kairio alkūnkaulio vidurinio trečdalio lūžis labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į kairio dilbio sritį; taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, kad A. A., I. M. užsidengus galvą rankomis, sudavė jai kumščiais per rankas ne mažiau 8 smūgių, darytina išvada, kad tarp A. A. veiksmų ir kilusių padarinių – I. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A. A. būtų norėjęs nesunkiai sužaloti nukentėjusiosios I. M. sveikatą ir to būtų siekęs. Tačiau kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui), tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaip nurodė kaltinamasis ir nukentėjusioji, konfliktas kilo dėl kaltinamojo pavydo. I. M. neneigė, kad ji gindamasi taip pat galėjo suduoti smūgius A. A., tačiau iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad puolančioji pusė buvo A. A., jis ir pats patvirtino, kad iš pykčio sudavė jai rankomis ir kojomis, kad ji rankomis dengė nuo jo smūgių galvą. Sužalojimų pas kaltinamąjį nebuvo nustatyta, jis pats konkrečių jam pačiam padarytų sužalojimų nenurodė. Tuo metu iš nukentėjusiosios elgesio, t. y. siekio išvengti smūgių, dengimosi rankomis, pasišalinimo iš buto; laiptinėje išmėtytų daiktų; sukeltų padarinių nukentėjusiosios sveikatai, - galima daryti išvadą, jog kaltinamasis menkina savo vaidmenį, o jo veiksmai buvo pakankamai intensyvūs ir agresyvūs, įtakoti pykčio. Todėl konstatuotina, kad jis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų I. M. gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo, jis suvokė, kad gali atsirasti padariniai – būti sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusioji ir kaltinamasis yra sutuoktiniai, nors nusikaltimo padarymo metu jau vyko skyrybų procesas, jie dar vedė bendrą ūkį, todėl kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. A. A. šioje dalyje kaltinimą pripažino, nors teigė, kad laikrodį nuo I. M. rankos jis nuplėšė ne laiptinėje, o kambaryje. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, be to, įvykio vietos apžiūros duomenimis, apyrankė nuo laikrodžio buvo rasta būtent laiptinėje, kas patvirtina būtent nukentėjusiosios parodymų teisingumą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kurioje vietoje kaltinamasis nuplėšė nuo nukentėjusiosios rankos laikrodį, nėra tokia reikšminga, kad nustatytų aplinkybių kontekste įgytų teisinančią kaltininką reikšmę. O atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis buvo pavartojęs alkoholio, ko neneigė teisme, manytina, jis gali neteisingai atsiminti visas aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai, t. y. laikrodžio nuplėšimas ir metimas iš visų jėgų į sieną leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog nuo tokių jo veiksmų laikrodis gali sudužti, ir to siekė, todėl veikė tiesiogine tyčia. Laikrodis „Samsung Galaxy Watch 4“ buvo asmeninis nukentėjusiosios turtas, jo vertė 200 eurų, t. y. atitinka nedidelės vertės turto požymį, todėl A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas.

Dėl bausmės

Kaltinamasis A. A. teisme neneigė, kad buvo vartojęs alkoholio. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jis buvo neblaivus, patvirtina ir 2022-07-16 tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad 2022-07-16 15.42 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas pristatytas A. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Todėl A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat, atsižvelgus į tai, kad A. A. savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą tiek I. M., tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jis anksčiau neteistas, tačiau 2018-09-21 prokuroro nutarimu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t., b. l. 130-133); per vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, bauda sumokėta (1 t., b. l. 134), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurį numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), už jį numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad nustatyta viena A. A. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad už vieną iš nusikalstamų veikų numatyta bausmė tik laisvės atėmimas, A. A. ir už baudžiamąjį nusižengimą skirtina bausmė, savo pobūdžiu artima laisvės atėmimui, t. y. areštas, tačiau bausmių dydis nustatytinas mažesnis už bausmių vidurkį.

Nagrinėjamu atveju A. A. padarytos veikos sekė viena po kitos, buvo kryptingos – siekiant išlieti pyktį ant sutuoktinės, suduodant jai smūgius bei gadinant nukentėjusiosios turtą, t. y. skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas padarė ne tik vienu metu laiko atžvilgiu, bet ir siekdamas vieno, pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo. Todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąją sutaptimi, ir bausmės už jas bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neteistas, dirba, nors tam tikrus veiksmus neigė, iš esmės savo kaltę pripažino, bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant kaltinamajam įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose, t. y. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaltinamajam anksčiau buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį ar BK 140 straipsnį, tačiau tik vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kiti ikiteisminiai tyrimai nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 212 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. A. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tikslinga apriboti jo judėjimo laisvę nakties metu. Dėl šios priežasties manytina, kad įpareigojimas neišeiti iš namų nakties metu būtų perteklinis.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos šeimos nariui, A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ­– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. A. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022-07-16 14.10 val. iki 2022-07-17 15.11 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 141, 176), laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 115,58 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios I. M. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 120-121). Civilinio ieškovo įgaliotasis atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prieš pirmą posėdį pateikė prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą civiliniam ieškovui nedalyvaujant, ieškinį palaikė. Bylos medžiagos patvirtina, kad nukentėjusiajai VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2022-07-18 ir 2022-07-25 buvo suteiktos ortopedo traumatologo ir radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugos, kurių bendra suma – 115,58 Eur (1 t., b. l. 122). Ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateiktas „Perlo“ terminalo pinigų pervedimo kvitas, iš kurio matyti, kad A. A. 2022-10-22 atlygino PSDFV biudžetui padarytą žalą (1 t., b. l. 127), tą patvirtino teismui ir civilinis ieškovas, papildomai pateikęs pranešimą, kad 115,58 Eur mokėjimas yra gautas (2 t., b. l. 35). Civilinis ieškinys atlygintas iki nuosprendžio priėmimo, nėra pagrindo civilinį ieškinį tenkinti, priteisti procesines palūkanas, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusioji I. M. byloje pateikė 200 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos už sudaužytą rankinį laikrodį atlyginimo (1 t., b. l. 75), o 2022-10-24 ji pateikė pakvitavimą, kad A. A. jai žalą pilnai atlygino, pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 79). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad žala jai visiškai atlyginta. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosios civilinis ieškinys taip pat atmestinas.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 174-175) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD-R laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, DVD-R laikmena su policijos pareigūnų Body kamera darytais įrašais (prisegtos prie bylos 1 tomo viršelio), paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

A. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-07-16 14.10 val. iki 2022-07-17 15.11 val., t. y. 2 dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminą – 9 (devynis) mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Kompiuterines laikmenas (2 vnt.) su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, Body kamera darytais įrašais palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. A., kad asmuo, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.