Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pakistano Islamo Respublikos pilietis, šiuo metu (duomenys neskelbtini), iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. viešoje vietoje, įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2016 m. gruodžio 27 d., apie 04.30 val., adresu Vilniuje, Didžioji g. 28, viešoje vietoje, klube „Salento“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,75 prom. girtumas), žodinio konflikto metu, nuo gretimo staliuko paėmęs šampano butelį, trenkė juo nukentėjusiajam A. R. M. per galvą, o nuo smūgio atšokęs šampano butelis pataikė nukentėjusiajai V. G. į dešinę ranką, tokiais savo veiksmais A. U. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam A. R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos kairės momeninės srities muštine žaizda su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu (specialisto išvada Nr. G 3979/2016(01)), o nukentėjusiajai V. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio dilbio poodine kraujosruva su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu (specialisto išvada Nr. G 3977/2016(01)). Šiais veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3979/2016(01) nurodyta, kad M. A. R. nustatyta galvos kairės momeninės srities muštinė žaizda su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-12-27). Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas vienmomentiškai, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas yra tiriamojo ranka pasiekiamoje vietoje. Mažai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas pagal jo makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją galėjo būti padarytas nugriuvus ir kontaktavus minėta kūno dalimi su kietu paviršiumi. Nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužsifiksuota (b. l. 25-26).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą pilna apimtimi pasitvirtinus A. U. inkriminuotą kaltinimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. U., atsakydamas į klausimą dėl pozicijos kaltės atžvilgiu, kelis kartus nurodė, jog kaltu prisipažįsta pilnai, tačiau duodamas parodymus teigė, jog tuo metu, kai jis buteliu trenkė nukentėjusiajam M. A. R. per galvą, kitos nukentėjusiosios V. G. šalia nebuvo, kas reiškia, jog kaltinamasis savo kaltės dėl pastarosios sužalojimo iš esmės nepripažino (ikiteisminiame tyrime teigė, jog nukentėjusiajai tiesiog nesudavė, nematė, kad butelis būtų į ją atsitrenkęs). Tenka pastebėti, jog kaltinamasis nebuvo nuoseklus – teisme kelis kartus nurodęs, jog nukentėjusiosios šalia nukentėjusiojo M. A. R. nebuvo, ką jis tikrai matė, vėliau nurodė, jog su kaltinimu sutinka, neprieštarauja atlyginti pastarajai žalą, atsiprašė jos. Dėl nukentėjusiojo M. A. R. sužalojimo kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, parodė nuo gretimo staliuko paėmęs tuščią butelį ir trenkęs juo M. A. R. per galvą. Visgi kaltinamasis akcentavo, jog tai pats nukentėjusysis M. A. R. elgėsi netinkamai, jį žeidinėjo, kibo prie jo, todėl jis nesusilaikė ir, norėdamas apraminti, trenkė buteliu. Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, teismas turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis A. U., būdamas viešoje vietoje (naktiniame klube), elgėsi netinkamai, įžūliai ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtą bei tvarką ir tuo pačiu sužalojo du asmenis, padarydamas jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Visų pirma pažymėtina, jog ne nukentėjusysis, o būtent kaltinamasis iniciavo bendravimą su nukentėjusiuoju – kaltinamasis kelis kartus priėjo prie pastarojo, bandydamas užmegzti pokalbį, klausti apie kažkokį pakistanietį, kai tuo tarpu M. A. R. aiškiai pasakė nenorintis su kaltinamuoju bendrauti. Apklausti nukentėjusieji M. A. R. ir V. G. parodė, jog kaltinamasis kelis kartus priėjo prie jų staliuko, pirmą kartą tuo metu, kai V. G. buvo nuėjusi į tualetą. Netgi pats kaltinamasis teisme neneigė, jog jis bandė kalbinti M. A. R., tačiau šis kalbėtis nenorėjo, prie kaltinamojo nepriėjo, todėl jis atėjo pas nukentėjusįjį. Kaltinamajam vis bandant kalbinti nukentėjusįjį, kuris su pastaruoju bendrauti nenorėjo, tarp vyriškių kilo konfliktas, abu pradėjo įžeidinėti vienas kitą. Apklausiamas nukentėjusysis teisme neneigė, jog kaltinamajam vis neatstojant nuo jo abu apsižodžiavo. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje kaltinamasis, nepatenkintas nepavykusio mėginimo pabendrauti su nukentėjusiuoju, po ko abu apsikeitė įžeidimais, nusprendė nukentėjusįjį pamokyti ir, paėmęs nuo gretimo staliuko butelį, trenkė M. A. R. per galvą. Šį faktą kaltinamasis pripažįsta, tiesa, pažymėjo stengęsis, kad smūgis nebūtų stiprus. Dėl nukentėjusiosios V. G. sužalojimo kaltinamasis dėstė aptakias aplinkybes, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais ir laikyti, jog V. G. buvo sužalota kitomis aplinkybėmis nei nustatytos tyrimo metu. Tiek V. G., tiek M. A. R. nuosekliai parodė, jog tuo metu, kai kaltinamasis trenkė buteliu per galvą, V. G. sėdėjo šalia savo sutuoktinio. Pati nukentėjusioji nurodė, kad butelis atšoko ir atsitrenkė jai į ranką. Apie tai, kad įvykio metu buvo sužalota ranka, V. G. iš karto nurodė pareigūnams (kas atitinkamai užfiksuota pareigūno tarnybiniame pranešime, b. l. 6), tokią aplinkybę nurodė ir protokole-pareiškime (b. l. 3), be to, iš specialisto išvados matyti, jog paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuota, jog pacientė V. G. skundžiasi dešinio dilbio skausmu, sužalota klube, kuomet nepažįstamas vyras trenkė jos vyrui buteliu per galvą, butelis pataikė pacientei į dešinį dilbį. Nukentėjusiajai V. G. padarytas sužalojimas yra objektyvus, nustatytas specialisto išvadoje, įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 13-14).

Teismui nekyla abejonių, jog dėl tokių įžūlių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nors byloje ir nėra apklausti liudytojai, kurių parodymai leistų daryti išvadas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, tačiau akivaizdu, jog naktiniame klube, kuriame buvo lankytojai, įvykis sutrikdė įprastinį klubo ritmą – nuo klube buvusio kito lankytojo staliuko buvo pagriebtas butelis, kurį kaltinamasis sviedė nukentėjusiajam į galvą, po ko nukentėjusysis apsipylė krauju, buvo iškviesti policijos pareigūnai, atvyko greitoji medicinos pagalba, nukentėjusioji, nepaisant skaudančios rankos, bėgo stabdyti kaltinamojo, atėjo apsaugos darbuotojai, savininkas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Teismo vertinimu, kaltinamasis A. U. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. pastarasis nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps klube esantiems aplinkiniams ir pačiai aplinkai, tačiau paimdamas butelį ir trenkdamas juo nukentėjusiajam į galvą, neabejotinai bendrais bruožais numatė, jog nukentėjusysis gali būti sužalotas, bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis atliko baigtus veiksmus, teisingai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors byloje esantys duomenys rodo, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo išgėręs alkoholio, tačiau atsižvelgiant į nustatytą promilių kiekį, kaltinamojo teiginius, jog dėl išgerto alaus bokalo jis nesijautė apsvaigęs ir ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos jo veiksmams, nėra neginčytino pagrindo išvadai dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo.

Teismas, skirdamas A. U. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. U., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustayta. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. U. yra užsienio šalies pilietis, nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenantis, šiuo metu patalpintas ir laikomas Užsieniečių registracijos centre, turi sutuoktinę (Lietuvoje santuoka neregistruota), mažametę dukrą, duomenų apie tai, kad anksčiau būtų teistas ar baustas administracine tvarka nėra (b. l. 104, 106), taip pat nepateikti duomenys apie tai, jog Lietuvoje būtų gydęsis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas ar būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. U. BK 284 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą įstatyme numatytai minimaliai arešto trukmei. Parinkdamas tokią bausmės rūšį, teismas įvertina objektyvias galimybes atlikti kaltinamajam kitas bausmės rūšis (skirti piniginio pobūdžio bausmę netikslinga, kadangi kaltinamojo finansinė padėtis sudėtinga, verslas Ispanijoje sustojęs, pats kaltinamasis jau kurį laiką yra patalpintas Užsieniečių registracijos centre, be to, pastarajam teks atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems, apmokėti proceso išlaidas; viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmių vykdymas faktiškai būtų neįgyvendinamas).

Kaltinamajam A. U. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-12-27, 05.10 val., iki 2016-12-28, 19.34 val. (dvi paros).

Nukentėjusieji teisme pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – nukentėjusioji V. G. prašė 800 eurų, o nukentėjusysis M. A. R. – 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 158-160, 161-162).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamoje byloje abiem nukentėjusiesiems dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pastebėtina, jog abu nukentėjusieji prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia iš esmės analogiškais argumentais – patyrė stresą, skausmą, kankina nemiga, nuolatinis nerimas, nesaugumo jausmas, teisme abu pažymėjo, kad buvo sugadintos atostogos Lietuvoje (vietoje šventinių atostogų teko lankytis ligoninėje ir policijoje), grįžę į Norvegiją kurį laiką nedirbo (V. G. keletą dienų, o M. A. R. porą savaičių). Teismui nekyla abejonių, jog kilusi situacija sukėlė nukentėjusiesiems neigiamas emocijas, skausmą ir nepatogumus. Visgi daryti išvadą, jog analizuojamas įvykis paliko ilgalaikes pasekmes nukentėjusiesiems, objektyvaus pagrindo nėra. Teismui nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, jog dėl miego ar emocinių sutrikimų nukentėjusieji buvo priversti kreiptis medicininės pagalbos, nenustatyta, kad pastarųjų sveikatai liko bent kokie liekamieji reiškiniai. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų prašomas priteisti žalos dydis yra per didelis, tenkintinas iš dalies, priteisiant V. G. 280 eurų, o M. A. R. 550 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam paprastai priteisiamos sumos nuo 115 eurų iki 580 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Tokiu būdu laikytina, kad šiuo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

Nukentėjusieji taip pat prašo priteisti ir proceso išlaidas, patirtas įsigyjant lėktuvo bilietus bei apmokant advokato paslaugas (b. l. 163-167).

BPK VIII skyriaus, reglamentuojančio proceso išlaidų atlyginimą, 103 straipsnis nustato, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro ir liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Šiuo atveju nukentėjusieji, kurie gyvena ir dirba užsienio valstybėje (Norvegijos Karalystėje), dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo atvyko į Lietuvos Respubliką ir dalyvavo teisiamajame posėdyje. Teismui buvo pateikti kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai, kuriais pilnai remtinasi (b. l. 163-164). Šios kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios V. G. naudai (būtent pastaroji pirko ir apmokėjo savo bei savo sutuoktinio bilietus, kurių bendra suma 121,38 Eur (civiliniame ieškinyje nepagrįstai nurodoma 126,18 eurų suma)).

Teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat priteisia iš kaltinamojo atlyginti nukentėjusiesiems V. G. ir M. A. R. advokato atstovavimo išlaidas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti jog minėtas išlaidas sudaro civilinių ieškinių abiem nukentėjusiesiems surašymo išlaidos, pasiruošimas teismui bei atstovavimas teisme (b. l. 167). Pinigų priėmimo kvitas patvirtina 200 eurų sumos apmokėjimą (b. l. 166). Prašomas išlaidų dydis yra pagrįstas, protingas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.

Kaltinamajam A. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 77-48, 79-80), panaikintinos, kadangi pastarasis yra izoliuotas (laikomas Užsieniečių registracijos centre), dėl ko neturi objektyvių galimybių įgyvendinti nurodytų kardomųjų priemonių sąlygas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (dvi paras), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, jog A. U. paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. U. faktinio patalpinimo į bausmės atlikimo vietą.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. U. nukentėjusiajai V. G. 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) eurų, o nukentėjusiajam M. A. R. – 550 (penkis šimtus penkaisdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. U. nukentėjusiajai V. G. 121,38 (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą trisdešimt aštuonis euro centus) proceso išlaidų.

Priteisti iš kaltinamojo A. U. nukentėjusiesiems V. G. ir M. A. R. po 100 (šimtą) eurų kiekvienam išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.