Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos (toliau – Institucija) atstovui K. B., teismo posėdyje išnagrinėjo M. S., gim. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir –ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. būdama UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotu asmeniu nuo 2019-07-19 iki 2019-08-02 leido dirbti darbuotojai valytojai S. Z., bendrovės objektuose adresu (duomenys neskelbtini) atlikinėti valytojos funkcijas, valyti patalpas, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Šiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas paaiškino, kad inspekcijoje buvo gautas S. Z. pareiškimą, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo M. S.. Įmonės vadovė darbo sutarties su ja nesudarė, Sodrai nepranešė. Už darbą sumokėjo tik 100 eurų, ir po to ji, kai apie tai sužinojo, pranešė VDI. Įmonės vadovė M. S. paaiškino, kad ji ketino S. Z. įdarbinti, tik norėjo pažiūrėti, kaip ji dirba. M. S. pažeidimo neginčijo, dėl įvykdyto gailisi. Atstovas nuobaudą prašė skirti nusižengimo straipsnio sankcijoje ribose.

M. S. į teismo posėdį neatvyko. Bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina iš esmės M. S. nedalyvaujant (LR ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Iš M. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad ji savo kaltę įvykdžius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą pripažįsta, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (b. l. 2).

Iš 2019 m. spalio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad Valstybinės darbo inspektoriai atliko tyrimą pagal S. Z. skundą dėl galimo jos nelegalaus darbo bendrovėje (b. l. 3-4).

2019 m. rugsėjo 11 d. S. Z. prašymu (skundu/pranešimu) nurodoma, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018-07-18 iki 2019- 08-02. Ją apgavo, nesumokėjo 230 eurų. Nurodė, kad dviem savaitėms buvo atimtas jos pasas ir nenorėjo grąžinti. Dirbo neoficialiai, žadėjo įdarbinti, bet neįdarbino. Skambinėjo naktimis ir grasino (b. l. 5).

2019 m. rugsėjo 19 d. S. Z. rašytiniame paaiškinime išdėstytos visos faktinės aplinkybės (b. l. 6-9).

SMS žinutėse atsispindi nelegaliai dirbusios S. Z. susirašinėjimas ir konfliktas su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais (b. l. 11-12).

Fotolentėse užfiksuota kaip S. Z. nurodo kur ji dirbo, parodo vietą bei darbo grafikus (b. l. 13-23).

Namo bendrijos pirmininkės R. K. – L. rašytiniame paaiškinime pažymima, kad laiptinėse esančiose skelbimo lentose yra pakabinti grafikų lapai, kuriuose valytoja po valymo pasirašo, kad atliko darbą. Iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) dėl valymo klausimų bendrauja dažniausiai su M. ir kartais su R. (b. l. 26).

2019 m. liepos 16 d. valymo paslaugų teikimo sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti valymo paslaugas DNSB (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29).

M. S. 2019 m. spalio 14 d. paaiškinime nurodoma, kad S. Z. bendrovėje dirbo nuo 2019-07-19, o oficialiai nebuvo įregistruota nes ji nebuvo pateikusi dokumento (b. 1. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal LR ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad M. S. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktus bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido S. Z. dirbti nuo 2019-07-19 iki 2019-08-02 nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalį), gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

M. S. kaltę įvykdžius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina jos visiškas prisipažinimas, jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus tyrimo aktas, nelegaliai dirbusio asmens rašytinis ir žodinis paaiškinimai, kita bylos rašytinė medžiaga. Tokiu būdu M. S. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai.

Dėl nuobaudos.

M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismas vertina, kad šiuo atveju minimalios LR ANK 95 straipsnyje numatytos baudos taikymas būtų proporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais bei ne per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl M. S. skirtina minimali LR ANK 95 sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:19107183782. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 straipsnio 1-2 dalis);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).