- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- eI-3827-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03949-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Ernestas Spruogis, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ambasadai
- Advokatai
- Asta Mačernytė, Virgilijus Kaupas, Julis Mačernis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo T. S. (T. S.) atstovui advokato padėjėjui Juliui Mačerniui, atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėjas T. S. (T. S.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės Astos Mačernytės (2015 m. liepos 31 d. atstovavimo sutartis), pateikė teismui skundą, kuriame prašo:
1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2015 m. liepos 23 d. sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (38.5.3.2)NV38-1 (toliau – ir sprendimas Nr. (38.5.3.2)NV38-1);
1.2. įpareigoti konsulatą išduoti leidimą vizai gauti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad vizos pareiškėjui neišduoda be pagrindo, pažeidžiant nustatytą tvarką, pažeidžiant tiek prašytojo, tiek iškviečiančiojo teises. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, studijuodamas (duomenys neskelbtini), įgijo daug draugų Lietuvoje, tačiau 4 m. negali atvykti į Lietuvą, nors migracijos tarnybai leidus jam buvo siųsti keletas iškvietimų, bet viza nuolat neišduodama nepagrįstai nurodžius, kad nepateiktas atvykimo tikslas. Paskutinis neigiamas Lietuvos konsulato (duomenys neskelbtini) atsakymas pateiktas 2015 m. liepos 23 d., nurodžius, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslas ir kad nepateikti įrodymai apie pajamų gyvenimui bei grįžimui turėjimą. Ankstesni vizos nedavimo atvejai nebuvo skundžiami, nes manyta, kad tai atsitiktinumas, nesusipratimas. Be to, užsienyje gyvenančiam piliečiui sudėtinga pateikti skundą Lietuvos teismui, tačiau pareiškėjas, įsitikinęs, kad viza jam neišduodama piktybiškai, dėl aplaidaus atašė (duomenys neskelbtini)pareigų vykdymo, pareiškėjas skundžia neteisėtą, nepagrįstą atsisakymą ir prašo jį panaikinti.
2.2. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką. Skundžiamo dokumento atveju iškvietimą atliko Lietuvos pilietis S. V. (S. V.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kvietime aiškiai įvardyta, kad pareiškėją jis kviečia atvykti į svečius, aplankyti jo šeimą, kitus draugus. S. V. net pats nuvyko į Lietuvos konsulatą (duomenys neskelbtini), asmeniškai paaiškino ir pateikė įrodymus, kad pareiškėjui svečiuojantis Lietuvoje yra kur gyventi, yra lėšų bilietų pirkimui, gyvenimui. Ankstesni iškvietimai, vienas iš jų – 2014 m. vasaros, taip pat nebuvo patenkinti, tuos pakvietimus teikė kiti pareiškėjo draugai: M. K. (M. K.) ir jo sesuo Ž. C., norėję patenkinti jų sunkiai sergančios motinos L. K. troškimą susipažinti su vaikų bičiuliu, t. y pareiškėju, tačiau susipažinti nespėjo, nes vizų tada irgi nedavė, o (duomenys neskelbtini) L. K. mirė. Be to, kiekvienas iškvietimas bei kreipimasis dėl vizos kainuoja po 50 Eur, kadangi konsulato darbuotoja nurodė firmą, kuri sutvarko dokumentus, padeda užpildyti anketą. Taigi, konsulato darbuotojos proteguojama firma pelnosi iš pareiškėjo, neskaičiuojant telefono skambučių bei kvietėjų kelionių į (duomenys neskelbtini), siekiant pagrįsti iškvietimo teisėtumą, išlaidų. Bendraujama su pareiškėju konsulate (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) kalba, (duomenys neskelbtini) kalba pareiškėjui nėra gerai žinoma, o vertėjo į (duomenys neskelbtini) kalbą geresniam susikalbėjimui konsulato darbuotoja nekvietė. Tuo atveju, jeigu pareigūnė būtų kalbėjusi bent anglų kalba, pareiškėjui būtų buvę lengviau, nors apskritai jis buityje bendrauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kartą, sprendžiant vizos išdavimo klausimą, pareiškėjo apskritai neiškvietė, o klausinėjo telefonu.
Pažymėtina, kad lėšų kelionei, gyvenimui, grįžimui, pareiškėjas turėjo, bankų išrašus teikė konsulatui, pateikia juos ir teismui kaip įrodymą. Gyvenamąją vietą viešnagės metu suteikia kvietėjas.
II
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė, ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno valstybių ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus.
1. Dėl faktinių bylos aplinkybių
1.1. Pareiškėjas 2015 m. liepos 14 d. Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą, galiojančią 30 dienų, nurodė, kad kelionės tikslas yra šeimos ar draugų lankymas, kviečiantis asmuo – S. V., lėšas gyvenimui padengs pats pareiškėjas..
1.2. 2015 m. liepos 20 d. telefonu su pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu, kurio metu pareiškėjas nurodė kviečiantį į Lietuvą asmenį, tačiau negalėjo paaiškinti vykimo į Lietuvą tikslo, teigė, jog su kvietėju seniai draugauja, bet negalėjo nurodyti, kuo kvietėjas užsiima Lietuvoje. Pareiškėjas yra bedarbis, nepateikė jokių dokumentų apie turimas pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie ketinimą išvykti iš Šengeno valstybių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos.
1.3. Ministerijos konsulinis pareigūnas – Ambasados darbuotojas, įvertinęs visą turimą medžiagą dėl pareiškėjo prašymo išduoti vizą, 2015 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr.(38.5.3.2)NV38-l atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (pagal Bendrijos vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto II ir III papunkčius).
2. Teisinis reglamentavimas, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies c punktas, Vienos konvencija dėl konsulinių santykių (toliau – ir Vienos konvencija), jos 5 straipsnio d punktas, 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos įstatymo Konsulinio statuto (toliau – ir Konsulinis statutas) 10 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnis, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamente (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, be kita ko, jo preambulės 3 straipsnis, Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime patvirtinta Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka (toliau – ir Tvarka), be kita ko, jos 6.2.2, 7.5 punktai, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), be kita ko, jo 2 straipsnio 10, 33 dalys, 6 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnis, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą / atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę, įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų, nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis, priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, vertinant pareiškėjo skundo pagrįstumą, aktuali ši teismų praktika: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) didžiosios kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-84/12 Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-73/2014, 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014.
4. Remiantis bylos medžiagos darytina išvada, kad Ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl Ministerijos konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai lėšų vykimui ir gyvenimui numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis surinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Nagrinėjamoje byloje svarstomu atveju konsului sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo konsulo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, neg oficialiai deklaravo pareiškėjas, ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (38.5.3.2)SD38-180 „Dėl atsiliepimo teismui“ nurodė, kad šioje administracinėje byloje Ambasados interesus gins ir jai atstovaus Ministerija, atskiras Ambasados atsiliepimas nebus teikiamas.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjo T. S. atstovas advokato padėjėjas Julius Mačernis (2015 m. gruodžio 15 d. perįgaliojimas; 2016 m. sausio 25 d. sutikimas dėl atstovavimo) rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas advokatas Virgilijus Kaupas (2015 m. rugsėjo 14 d. atstovavimo sutartis) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas 2015 m. liepos 16 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti Šengeno vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, pasirašytinai nurodė: jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis; pagrindinis kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas, pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; prašo leisti vykti vieną kartą, numatoma atvykimo į Šengeno erdvę data – (duomenys neskelbtini)., numatoma išvykimo data – (duomenys neskelbtini); kviečiantis asmuo – S. V., jo adresas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini); kelionės ir buvimo metu gyvenimo lėšas padengia pats pareiškėjas, lėšos – grynieji pinigai; Prašyme taip pat nurodyta, kad kiek žinoma pareiškėjui, visi jo pateikti duomenys yra teisingi ir išsamūs, pareiškėjas žino, kad dėl melagingų pareiškimų jo prašymas gali būti atmestas arba jau suteikta viza – panaikinta, o jis pats gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal valstybės narės, kuri nagrinėja Prašymą, teisės aktus (Prašymas (žr. Ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą priedus)). Su Prašymu pateiktame kvietime Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta: kviečiantis asmuo – S. V., jo adresas ir telefonas – (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini); kviečiamas asmuo – T. S., t. y. pareiškėjas, jo ryšys su kviečiančiu asmeniu – draugas; atvykimo data – (duomenys neskelbtini), išvykimo data – (duomenys neskelbtini), atvykimo tikslas – šeimos ar draugų lankymas; užsienietis bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini) (žr. pareiškėjo skundo priedus, Ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą priedus).
2. Ambasados pareigūnas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus dokumentus, informaciją gautą pokalbio telefonu su pareiškėju metu, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810(2009), nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 32 straipsnio 1 dalies a punkto II ir III papunkčių nuostatomis, 2015 m. liepos 23 d. sprendime atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (38.5.3.2)NV38-1 nusprendė atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui, apie priimtą sprendimą ir jo apskundimo tvarką informuoti pareiškėją, įteikiant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. Sprendime Nr. (38.5.3.2)NV38-1, be kita ko, nurodyta:
2.1. 2015 m. liepos 16 d. į Ambasadą kreipėsi pareiškėjas su prašymu išduoti vienkartinę Šengeno vizą, prašomo buvimo trukmė – 30 dienų, kelionės tikslas – šeimos ir draugų lankymas. Pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus: prašymą išduoti Šengeno vizą, galiojantį kelionės dokumentą, kvietimą užsieniečiui laikinai atvykti Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės sveikatos draudimo dokumentą.
2.2. 2015 m. liepos 20 d. su pareiškėju telefonu atliktas interviu, kurio metu paaiškėjo, kad pareiškėjas į Ambasadą pakartotinai kreipėsi dėl Šengeno vizos išdavimo, pareiškėjo kvietėjas buvo pats ką tik atvykęs į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo paaiškinti savo vykimo Lietuvos Respubliką tikslo ir teigė, nors su kvietėju seniai draugauja, tačiau nežino, kuo kvietėjas užsiima. Pareiškėjas yra bedarbis, nepateikė jokių dokumentų apie turimas pinigines lėšas. Remiantis tuo, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų įrodymų, kad ketina išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kyla pagrįstų abejonių dėl nurodyto kelionės tikslo ir sąlygų. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810(2009), nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą, nagrinėjant paraišką Šengeno vizai, būtina įvertinti nelegalios migracijos riziką ir tai, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Atliekant patikrinimą, ar tenkinamos užsieniečio atvykimo sąlygos, per Vizų informacinės sistemą buvo atliktos konsultacijos su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis.
3. Ambasada 2015 m. liepos 24 d. atisakymo išduoti vizą formoje informavo pareiškėją, kad Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išduoti vizą, atsisakė ją išduoti, tokį sprendimą grindžia šiomis priežastimis: nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo bei sąlygų pagrindimas; pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai lėšų gyvenimui tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią pareiškėjas tikrai būtų įleistas, arba pareiškėjas neturi galimybės teisėtai gauti tokių lėšų; informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą sprendžiama, ar Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 23 d. sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (38.5.3.2)NV38-1 yra teisėtas ir pagrįstas.
2. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-421/2014, 2014 m. sausio 16 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-1/2014, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A-4046-756/2015 ir kt.).
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Atkreiptinas dėmesys, kad, be kita ko, vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas), arba norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2 punktas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 28 d.) 80 punkte numatyta, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (9 priedas); su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. LVAT yra pažymėjęs, kad minėta nuostata reiškia tai, jog priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, tačiau nėra pateikiama išsami informacija apie nustatytas aplinkybes (žr., LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį adm. byloje Nr. A-2613-822/2015, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A-4046-756/2015).
Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12) išaiškino, kad kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti vizą tik tais atvejais, kai gali remtis vienu iš Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje išvardytų atsisakymo pagrindų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vizų kodekso nuostata, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad patį sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti, nes šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-421/2014, 2012 m. sausio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-35/2012 ir kt.).
Pažymėtina, kad Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) V skirsnyje ,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“ nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga taip pat turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais prašymais išduoti vizą. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Pagal šio skirsnio 2.2 punktą diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga priima sprendimus remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būtų pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizai (žr., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-619/2014).
3. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo skundo teiginius, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o todėl skundžiamas sprendimas, esą, pažeidžia pareiškėjo ir kviečiančiojo teises. Pasak pareiškėjo, jis Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus ir todėl jo prašymas išduoti Šengeno vizą turėjo būti tenkinamas. Teismas pabrėžia, kad vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą, įskaitant ir Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatytame pokalbyje su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu pateiktą informaciją. Tik įvertinęs visumą faktinių aplinkybių kompetentingas subjektas priima atitinkamą sprendimą, o prašymą pateikusį asmenį informuoja naudodamas aptartą standartinę formą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išvardytų nuostatų, Ambasadai priimant ginčo sprendimą, buvo laikytasi tinkamai.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 23 d. sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (38.5.3.2)NV38-1 priimtas motyvuojant tuo, kad: pareiškėjas negalėjo paaiškinti savo vykimo Lietuvos Respubliką tikslo ir teigė, nors su kvietėju seniai draugauja, tačiau nežino, kuo kvietėjas užsiima; pareiškėjas yra bedarbis, nepateikė jokių dokumentų apie turimas pinigines lėšas; remiantis tuo, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų įrodymų, kad ketina išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kyla pagrįstų abejonių dėl nurodyto kelionės tikslo ir sąlygų; remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810(2009), nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą, nagrinėjant paraišką Šengeno vizai, būtina įvertinti nelegalios migracijos riziką ir tai, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos; atliekant patikrinimą, ar tenkinamos užsieniečio atvykimo sąlygos, per Vizų informacinės sistemą buvo atliktos konsultacijos su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis.
Teismas konstatuoja, kad visos nurodytos aplinkybės, taip pat ir ta, kad pareiškėjas nepateikė Ambasados darbuotojui kelionės bilietų (dėl to ginčo nėra), leidžia daryti išvadą, kad aplinkybės atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose nustatytą atsisakymo išduoti vizą pagrindą. Su atsisakymu išduoti vizą pareiškėjas supažindintas 2015 m. liepos 24 d., pateikiant jam standartinės atsisakymo išduoti vizą formos dokumentą.
Įvertinęs nurodytų dokumentų turinį bei atsižvelgęs į aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Ambasada galėjo turėti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo kelionės tikslo bei sąlygų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo bedarbis, kad pareiškėjas net nežinojo, kuo užsiima jo, esą, draugas Lietuvos pilietis S. V. (S. V.), o jo (duomenys neskelbtini) kalbos nesupratimas vertintinas kaip gynybinė pozicija. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog skundžiamas Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 23 d. sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (38.5.3.2)NV38-1 yra teisėtas ir pagrįstas.
4. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti konsulatą išduoti leidimą vizai gauti tėra išvestinis, todėl, palikus Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 23 d. sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (38.5.3.2)NV38-1 nepakeistą, šis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.