Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2011-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-260/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
2A-260/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Hanner development“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dizaja“
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-260/2011Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1.; 52.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hanner development“ atstovei advokatei J. J.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dizaja“ atstovui advokatui N. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dizaja“ bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-3195-104/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hanner development“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dizaja“ dėl nuostolių atlyginimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Hanner development“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Dizaja“ dėl 144891,12 Lt nuostolių atlyginimo, vėliau patikslino ieškinį ir prašo iš atsakovo priteisti 63963,62 Lt nuostolių atlyginimo, 11,23 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 919 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 20 d. ieškovas UAB „Hanner development“ ir projektuotojas UAB „Archidata“ sudarė projektavimo rangos sutartį Nr. HD-S-Sn-150 GR, kuria projektuotojas UAB „Archidata“ įsipareigojo parengti gyvenamųjų mažaaukščių ir daugiaaukščių daugiabučių namų ties (duomenys neskelbtini), projektą. Techninio projekto dalies projektavimo užduočiai vykdyti UAB „Archidata“ pasitelkė atsakovą UAB „Dizaja“, kuris įsipareigojo parengti vidaus ir inžinerinių tinklų techninį projektą. Ieškovas žinodamas, kad būtent atsakovas rengė šildymo, vėdinimo bei vandentiekio ir nuotekų techninio projekto dalis, be to, kad atsakovas atlieka ne tik projektavimo, bet ir rangos darbus, atsakovą pasirinko rangovu, įgyvendinant minėtų techninio projekto dalių sprendinius. Tarp šalių 2006 m. liepos 21 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. HD-S-BJK-101-01-06AB (ieškinio priedas Nr. 2), pagal kurią rangovas UAB „Dizaja“ įsipareigojo pastarojoje sutartyje nustatyta tvarka tinkamai ir laiku atlikti sutartyje numatytus darbus ir juos perduoti užsakovui UAB „Hanner development“ bei įvykdyti kitus įsipareigojimus, o užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal sutarties nuostatas darbai turėjo būti atliekami objekte „Bajorų kalvos“ adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamųjų namų vidaus vėdinimo, vidaus vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbus. Atsakovas, vykdydamas tarp šalių sudarytą sutartį, atliko sutartyje numatytus darbus objekte „Bajorų kalvos“. Kadangi darbų priėmimo metu nebuvo išaiškėjusių atliktų darbų trūkumų, užsakovas darbus priėmė bei atsakovui išmokėjo rangos sutartyje numatytą sumą. Tačiau eksploatuojant daugiabučiuose esančius butus paaiškėjo, kad šaltojo sezono metu užšąla atsakovo įrengti šildymo vamzdynai bei šalto ir karšto vandens tiekimo vamzdžiai, įrengti virš nešildomo požeminio parkingo perdangos (I aukšto butų grindyse). 2009 m. sausio mėn. 6-9 dienomis ieškovas gavo butų savininkų žodinių bei rašytinių skundų dėl užšalusių vamzdynų (užšalusio vandens vamzdynuose) bei su tuo susijusių pasekmių. Apie gautas pretenzijas ir susiklosčiusią situaciją buvo informuotas atsakovas, kuris ėmėsi veiksmų atšildyti perdangoje (virš perdangos) vamzdžius.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas atsisako pašalinti trūkumus motyvuodamas argumentais, kad užšalimas atsirado dėl to, kad nebuvo tinkamai užsandarintos komunikacijų šachtos ties požeminio parkingo perdangomis bei netinkama perdangos su nešildomu parkingu šiluminė varža. Atsakovas priėmė sprendimą ir įrengė vamzdynus po perdangų izoliacija, o ne virš jos, ir neapsaugojo jų termoizoliacine medžiaga, todėl vamzdynai būtent dėl rangovo kaltės užšalo. Tačiau rangovas, būdamas savo srities profesionalas, privalėjo pasirinkti pačius efektyviausius sprendimus, kuriais būtų įgyvendinamas techninis projektas ir užtikrinamas atsakovo montuojamų sistemų tinkamas funkcionavimas bei norminių teisės aktų laikymasis.

Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal tarp ieškovo ir atsakovo sutarytos statybos rangos sutarties 5.5 punktą rangovas garantavo, kad visos įrengtos sistemos tinkamai ir kokybiškai funkcionuos, juos bus galima naudoti pagal paskirtį, 6.2.1 punktu atsakovas įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui sutartyje numatytus darbus, ištaisyti visus defektus, paaiškėjusius iki baigiamojo darbų atlikimo pasirašymo ar garantiniu laikotarpiu. O statybos rangos sutarties 8.1 punktu rangovas prisiėmė atsakomybę už galiojančių statybos norminių dokumentų, projekto techninių specifikacijų bei sutarties nuostatų laikymąsi ir nesilaikymo pasekmes. Analogiškas atliktų darbų kokybės garantijas ir rangovo atsakomybę už darbų trūkumus numato ir Civilinio kodekso 6.663 - 6.665 straipsniai. Rangovas taip pat garantavo, kad jo atlikti darbai atitiks galiojančių normatyvinių statybos normų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų kurios panaikintų ar sumažintų atliktų darbų vertę (2.1 p.). Rangovo kaltę dėl atsiradusių atliktų darbų defektų patvirtina dar ir tai, kad laikantis statybos rangos sutarties nuostatų, rangovas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo gerai išanalizuoti ir suprasti užsakovo užduotį, įvertinti ir nustatyti visus darbus, medžiagas ir įsipareigojimus, todėl atlikdamas vandentiekio ir šildymo sistemos diegimo darbus, privalėjo protingai ir atsakingai numatyti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos montuojamų sistemų tinkamam funkcionavimui, ir dėti visas pastangas, kad būtų išvengta bet kokių trūkumų, kurie gali įtakoti minėtų sistemų naudojimą pagal jų tiesioginę paskirtį. Sudarant ir vykdant statybos rangos sutartį atsakovas, rengdamas darbo projektą ir vykdydamas darbus, ne tik turėjo galimybę, tačiau privalėjo pateikti pastabas užsakovui dėl techninio projekto sprendinių įgyvendinimo ir pasiūlyti pasirinkti efektyviausius ir labiausiai teisės aktų reikalavimus įtinkančius sprendimus. Rangovo informavimo ir šalių kooperavimosi pareiga numatyta ir Civilinio kodekso 6.659 str. bei 6.691 str., todėl atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie atsiradusias kliūtis ar veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos sutarties vykdymui, atliktų rangos darbo kokybei, sistemų tinkamam funkcionavimui. Tačiau sutarties vykdymo metu užsakovas negavo jokių pastabų iš rangovo. Atsakovo kaltę patvirtina ir tai, kad pats atsakovas buvo ir šildymo, vėdinimo bei vandentiekio, nuotėkų sistemų techninio projekto projektuotojas. Rangovas savo darbams suteikė kokybės garantiją. Kadangi sistemų negalima naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, rangovas yra kaltas dėl ieškovo patirtos žalos atsiradimo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Dizaja“ atsiliepime į ieškovo ieškinį ir triptike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuostoliai atsirado dėl projektuotojo UAB „Archidata“ kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Hanner development“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Dizaja“ dėl nuostolių atlyginimo patenkinti; ieškovo UAB „Hanner development“ naudai priteisti iš atsakovo UAB „Dizaja“ 63963,62 Lt nuostolių atlyginimui, 11,23 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1919 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 23,95 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog dėl ginčo trūkumų priežasčių nustatymo projektuotojo UAB „Archidata“ draudikas pasamdė ekspertą L. U., kuris nustatė, kad šilumos nuostoliai per perdengimą tarp pirmojo aukšto ir automobilių stovėjimo aikštelės atsirado dėl to, kad vandentiekio ir šildymo vamzdynai virš perdangos pakloti be termoizoliacijos ir kad atsakovo parengto techninio projekto sprendimai prieštarauja STR reikalavimams (b.l. 84). Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad laikantis statybos rangos sutarties nuostatų, rangovas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo gerai išanalizuoti ir suprasti užsakovo užduotį, įvertinti ir nustatyti visus darbus, medžiagas ir įsipareigojimus, todėl atlikdamas vandentiekio ir šildymo sistemos diegimo darbus, privalėjo protingai ir atsakingai numatyti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos montuojamų sistemų tinkamam funkcionavimui ir dėti visas pastangas, kad būtų išvengta bet kokių trūkumų, kurie gali įtakoti minėtų sistemų naudojimą pagal jų tiesioginę paskirtį. Teismas pažymėjo, kad sudarant ir vykdant statybos rangos sutartį atsakovas, rengdamas darbo projektą ir vykdydamas darbus, ne tik turėjo galimybę, tačiau privalėjo pateikti pastabas užsakovui dėl techninio projekto sprendinių įgyvendinimo ir pasiūlyti pasirinkti efektyviausius ir labiausiai teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus. Teismas nurodė, kad rangovo informavimo ir šalių kooperavimosi pareiga numatyta ir Civilinio kodekso 6.659 str. bei 6.691 str., todėl atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie atsiradusias kliūtis ar veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos sutarties vykdymui, atliktų rangos darbo kokybei, sistemų tinkamam funkcionavimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo kaltę patvirtina dar ir žemiau nurodytos aplinkybės, jog pats atsakovas buvo ir šildymo, vėdinimo bei vandentiekio, nuotėkų sistemų techninio projekto projektuotojas. Be to, atsakovas savo darbams suteikė kokybės garantiją. Kadangi sistemų negalima buvo naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, atsakovas yra kaltas dėl ieškovo patirtos žalos atsiradimo ir privalo atlyginti nuostolius Civilinio kodekso 6.63, 6.205 straipsnių, 6.245 str. 3 d., 6.665 str. bei sutarties 1.7 punktu pagrindu, kaip šalis, kuri netinkamai vykdė sutartyje numatytas prievoles. Teismas nurodė, kad didesne dalimi dėl atsiradusių nuostolių ieškovui prisidėjo būtent atsakovas, kaip ginčo sistemų projektuotojas ir sistemų montavimo darbų atlikėjas, t.y. rangovas, nes būdamas savo srities profesionalas, specialistas savo srityje privalėjo pasirinkti pačius efektyviausius sprendimus, kuriais būtų įgyvendinamas techninis projektas ir užtikrinamas atsakovo montuojamų sistemų tinkamas funkcionavimas bei norminių teisės aktų laikymasis. Teismas pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymus ir sutarties nurodymus, vadovautis protingumo kriterijais, o jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, be to kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, o vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Dizaja“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys butų atmestas bei priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nėra pagrįsti teismo argumentai, kad atsakovas netinkamai įvykdė tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą statybos rangos sutartį ir atsako už visus jo atliktų darbų trūkumus, atsiradusius per garantinį laikotarpį, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovo nurodyti defektai nebuvo susiję su Statybos rangos sutarties pagrindu vykdytais statybos-montavimo darbais, o susiję su netinkamu projektavimu, tarpusavyje susietų projektinių sprendimų nekontroliavimu bei netinkama technine priežiūra.

2. Teismo teiginys, kad atsakovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo patvirtina aplinkybė, jog atsakovas savo darbams suteikė kokybės garantiją ir pagal sutartį su UAB „Archidata“ pats atliko dalį projektavimo darbų yra nepagrįstas. Spendimai kur kloti vamzdžius ir kokią naudoti medžiagą buvo numatyti techniniam projekte. Tuo tarpu techninio projekto sprendinių atsakovas darbo projekte keisti negali, nes darbo projekte numatomi tik konstrukciniai aspektai kaip įgyvendinti techninio projekto sprendimus, todėl atsakovas negalėjo priimti sprendimo kloti vamzdžius virš termoizoliacinės medžiagos grindyse, o ne po ja.

3. Kadangi nuostolių atsiradimo priežastis buvo netinkamai parengtas techninis statinio projektas, tai ieškovas nuostolių atlyginimo turėtų reikalauti iš projektavimo darbus, atlikusio subjekto, t.y UAB „Archidata“, todėl ieškovas pareiškė ieškinį ne tam subjektui, kuris pagal ieškinio reikalavimus turi atsakyti.

4. Teismas netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, netinkamai vertino 2009 m. gegužės 19 d. ekspertizės aktą kaip įrodymą ir nepagrįstai pripažino, kad UAB „Archidata“ draudiko pervestame 2/3 ieškovo patirtų nuostolių atlyginime yra ir 1/3 nuostolių atsiradusių dėl ieškovo netinkamai atliktos techninės priežiūros. Tuo tarpu vadovaujantis 2009 m. gegužės 19 d. ekspertizės aktu UAB „Archidata“ pervestame 2/3 ieškovo patirtų nuostolių atlyginime yra 1/3 nuostolių atlyginimas už atsakovo netinkamai atliktus projektavimo darbus, o ieškovo patikslintame ieškinyje pateikti reikalavimai atsakovui dėl paties ieškovo netinkamai atliktos techninės priežiūros padarytų nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti ir neteisėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Hanner development“ prašo palikti 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas su atsakovo UAB „Dizaja“ apeliacinio skundu reikalavimais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Ieškovo UAB „Hanner development” nuomone, teismas savo sprendime teisingai ir pagrįstai taikė projektavimo rangą bei statybos rangą reglamentuojančius teisės aktus, tinkamai aiškino rangovo, užsakovo ir projektuotojo teisinių santykių pobūdį ir minėtų subjektų atsakomybės ribas. Teismas priimdamas teisėtą ir pagrįstą spendimą tinkamai išaiškino šalių kooperavimosi pareigos svarbą statybos rangos santykiuose, todėl ieškovas sutinka su teismo nuomone, kad nustačius, jog vandentiekio ir šildymo vamzdynai virš perdangos pakloti be termoizoliacijos, būtent rangovas, atlikęs vandentiekio sistemos ir šildymo sistemos diegimo darbus, privalėjo protingai ir atsakingai numatyti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos montuojamų sistemų tinkamam funkcionavimui, o šių aplinkybių nenumatęs rangovas atsako už užsakovo patirtus nuostolius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo netinkamai atliktų vidaus vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbų, pagal tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį.

Bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovas UAB „Hanner development“ ir projektuotojas UAB „Archidata“ 2005 m. rugsėjo 20 d. sudarė projektavimo rangos sutartį Nr. HD-S-Sn-150 GR, kuria projektuotojas UAB „Archidata“ įsipareigojo parengti gyvenamųjų mažaaukščių ir daugiaaukščių daugiabučių namų ties (duomenys neskelbtini), projektą. Techninio projekto dalies projektavimo užduočiai vykdyti UAB „Archidata“ pasitelkė atsakovą UAB „Dizaja“, kuris įsipareigojo parengti vidaus ir inžinerinių tinklų techninį projektą. UAB „Dizaja“ ir UAB „Hanner development“ 2006 m. liepos 21 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. HD-S-BJK-101-01-06AB (ieškinio priedas Nr. 2), pagal kurią rangovas UAB „Dizaja“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka tinkamai ir laiku atlikti sutartyje numatytus darbus ir juos perduoti užsakovui UAB „Hanner development“. Pagal minėtos sutarties 5.3 punktą rangovas pareiškė, kad jis gerai išanalizavo ir suprato užsakovo užduotį, pagal statybos konkursui ar tiesiogiai pateiktus duomenis, numatė ir įvertino visus darbus, medžiagas ir įsipareigojimus, būtinus pagal šią sutartį atlikti. Pagal pastarosios sutarties 5.5 punktą rangovas garantavo, kad atlikus darbus, įrengus sistemas, numatytus pagal šią sutartį, visos įrengtos sistemos tinkamai ir kokybiškai funkcionuos, juos bus galima naudoti pagal paskirtį. Jeigu įrengtos sistemos nefunkcionuos, jų nebus galima naudoti pagal paskirtį, rangovas savo sąskaita įsipareigojo atlikti visus būtinus darbus bei nupirkti reikiamas medžiagas, kad aukščiau nurodytos sistemos funkcionuotų bei juos būtų galima naudoti pagal paskirtį. Taigi pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamųjų namų vidaus vėdinimo, vidaus vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbus. Atsakovui atlikus sutartyje numatytus darbus objekte „Bajorų kalvos“, užsakovas darbus priėmė bei atsakovui išmokėjo rangos sutartyje numatytą sumą. Tačiau eksploatuojant daugiabučiuose esančius butus paaiškėjo, kad šaltojo sezono metu užšąla atsakovo įrengti šildymo vamzdynai bei šalto ir karšto vandens tiekimo vamzdžiai, įrengti virš nešildomo požeminio parkingo perdangos (I aukšto butų grindyse). Atsakovas atsisakė pašalinti trūkumus, todėl ieškovas dėl patirtų nuostolių kreipėsi į draudimo kompaniją PZU Lietuva su reikalavimu pagal garantinio laikotarpio laidavimo raštą Nr. 1006735. Draudimo kompanija, nesant pakankamai duomenų ir dokumentų priimti pagrįstą ir objektyvų sprendimą dėl minėto įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju ir dėl draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo pagal sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį nusprendė atlikti ekspertizę, kuri nustatytų kokia yra trūkumų, kuriuos nurodė UAB „Hanner development“ priežastis. Įvertinusi eksperto išvadas, draudimo kompanija atlygino ieškovui dalį nuostolių, o už likusią neatlygintą nuostolių dalį ieškovas atsakingu laiko atsakovą UAB „Dizaja“.

Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

Apeliantas UAB „Dizaja“ apeliaciniame skunde nurodo, kad jis kaip rangovas neprivalo atsakyti už ieškovo patirtus nuostolius, nes ieškovo nurodyti defektai nebuvo susiję su statybos rangos sutarties pagrindu vykdytais statybos-montavimo darbais, o susiję su netinkamu projektavimu, tarpusavyje susietų projektinių sprendimų nekontroliavimu bei netinkama technine priežiūra. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali. Kaip patvirtina bylos duomenys, ekspertas L. U. įvertinęs jam pateiktą medžiagą padarė išvadą, kad: 1) apžiūros metu nustatyti neleistini šilumos nuostoliai per perdengimą tarp pirmojo aukšto ir automobilių stovėjimo aikštelės; 2) šilumos nuostoliai atsirado dėl to, kad vandentiekio ir šildymo vamzdynai virš perdangos pakloti be termoizoliacijos. Šie trūkumai įtakojo vandentiekio vamzdyno užšalimą; 3) darbai buvo atlikti pagal UAB „Dizaja“ parengto techninio projekto „Šildymas, vėdinimas“ ir „Vandentiekis ir nuotekos“ dalis. Pagal projektinius sprendimus stovai montuojami šachtose, izoliuojami šilumos izoliacija, o atšakos nuo kolektorių iki šildymo prietaisų bei nuo stovų iki kolektorių montuojamos iš izoliuotų daugiasluoksnių metalo polimerinių vamzdžių, kurie ne vykdo šilumos izoliacijos funkcijos. Vandentiekio tinklai nuo stovų iki sanitarinių prietaisų projektuojami iš plastikinių daugiasluoksnių vamzdžių klojamų grindų konstrukcijoje. Daugiasluoksniai vamzdžiai taipgi nevykdo šilumos izoliacijos funkcijos. Kaip savo išvadose nurodė ekspertas, aukščiau minėti sprendimai prieštarauja STR 2.01.01(1):2005 (Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“), STR 2.01.01(6):2008 (Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“) bei STR 2.07.01:2003 (Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos, lauko inžineriniai tinklai). Ekspertas savo išvadose taip pat nurodė, kad statybos darbai įvykdyti taip, kaip buvo numatyta UAB „Dizaja“ parengtame techninio projekto „Šildymas, vėdinimas“ ir „Vandentiekis ir nuotekos“ dalyse; Techniniame projekte nebuvo įvertinta, kad atšakos nuo kolektorių iki šildymo prietaisų ir vandentiekio tinklai nuo stovų iki sanitarinių prietaisų izoliuojami šilumos izoliacija. Tai pilnumoje įtakojo vandentiekio vamzdyno užšalimą; Ekspertas priėjo išvados, kad aukščiau minėti sprendimai prieštarauja STR 2.01.01(1):2005 (Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“), STR 2.01.01 (6):2008 (Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“) bei STR 2.07.01:2003 (Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos, lauko inžineriniai tinklai). Teisėjų kolegija atsižvelgdamas į eksperto pateiktą išvadą bei į byloje esančių įrodymų visumą, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog rangovas laikydamasis rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kaip savo srities profesionalas, privalėjo gerai išanalizuoti ir suprasti užsakovo užduotį, įvertinti ir nustatyti visus darbus, medžiagas ir įsipareigojimus, todėl atlikdamas vandentiekio ir šildymo sistemos diegimo darbus, privalėjo protingai ir atsakingai numatyti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos montuojamų sistemų tinkamam funkcionavimui, ir dėti visas pastangas, kad būtų išvengta bet kokių trūkumų, kurie gali įtakoti minėtų sistemų naudojimą pagal jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad CK 6.659 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, apie kurias rangovas privalo įspėti užsakovą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje reglamentuota, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai:1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Minėto straipsnio antrojoje dalyje yra numatyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.

CK 6.691 straipsnis numato statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje reglamentuota, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į paminėtų teisės normų turinį daro išvadą, kad sudarant ir vykdant statybos rangos sutartį atsakovas, rengdamas darbo projektą ir vykdydamas darbus, privalėjo pateikti pastabas užsakovui dėl techninio projekto įgyvendinimo, įspėti užsakovą apie netinkamai parengtą techninį projektą ir pasiūlyti pasirinkti efektyviausius ir labiausiai teisės aktų reikalavimus įtinkančius sprendimus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, kad atsakovas UAB „Dizaja“ turi atlyginti užsakovui UAB „Hanner development” patirtus nuostolius, nes vykdydamas statybos rangos sutartį pažeidė sutarties šalių kooperavimosi pareigą bei nukrypo nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, o taip pat nepasiekė statybos rangos sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių.

Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog teismo teiginys, kad atsakovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo patvirtina aplinkybė, jog atsakovas savo darbams suteikė kokybės garantiją ir pagal sutartį su UAB „Archidata“ pats atliko dalį projektavimo darbų yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, be to kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad didesne dalimi dėl atsiradusių nuostolių ieškovui prisidėjo būtent atsakovas kaip rangovas, nes būdamas savo srities profesionalas, specialistas savo srityje privalėjo įspėti užsakovą dėl netinkamų konstruktoriaus sprendimų, o ne kloti vamzdžius be izoliacijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo kaltę patvirtina tai, jog pats atsakovas buvo ir šildymo, vėdinimo bei vandentiekio, nuotėkų sistemų techninio projekto projektuotojas bei savo darbams suteikė kokybės garantiją.

Eksperto yra nustatyta, jog atsakomybė už analizuojamus trūkumus tenka: UAB „Dizaja” už projekto dalies (projektiniai sprendiniai) esminių statinio reikalavimų neįgyvendinimą; UAB „Archidata“ už tarpusavyje susietų projektinių sprendinių nekontroliavimą; techninės priežiūros vadovui už normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų nekontroliavimą. Ekspertas nurodė, kadangi nustatyta aukščiau minėtų statybos dalyvių atsakomybė, tai ir atsakomybę už nuostolius turėtų dalinti UAB „Dizaja“, UAB „Archidata“, techninės priežiūros vadovas dalinai (po 1/3 dalį). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ekspertizė negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus, nes juos, vadovaujantis teismo nepriklausomumo principu, teismas privalo spręsti savarankiškai. Ekspertui pateikiami klausimai turi būti išimtinai susiję su eksperto kompetencija, o ne su teismo prerogatyva, taigi ekspertas negali spręsti kaltės klausimo ir nustatyti, kuris iš subjektų yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Taigi tik teismas turi teisę spręsti teisinių santykių dalyvių kaltės klausimą, o ekspertas pagal savo kompetenciją gali atsakyti tik į klausimus dėl žalos atsiradimo priežasčių ir kitus klausimus, tačiau tik tiesiogiai susijusius su eksperto kompetencija. Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktą 2009 m. gegužės 19 d. ekspertizės aktą bei kitus įrodymus, tinkamai išaiškino šalių kooperavimosi pareigos svarbą statybos rangos santykiuose, tinkamai taikė ir aiškino statybos rangą reglamentuojančius teisės aktus ir teismų praktiką, pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomus priteisti patirtus nuostolius dėl netinkamų statybos rangovo prievolių įvykdymo turi atlyginti atsakovas UAB „Dizaja“.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

Ieškovas pateikė įrodymus apie 1058.75 Lt sumokėjimą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 str. pagrindu ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dizaja“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Hanner development“ 1058.75 Lt (vienas tūkstantis penkiasdešimt aštuoni litai ir septyniasdešimt penki centai) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė