- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- 1-1739-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41495-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;
3. Tribunal correctionnel de Grasse (Prancūzija) 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu už vagystę 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 5 m.;
4. Tribunal correctionnel de Draguignan (Prancūzija) 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu už vagystę 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 16,7 MGL (628,92 Eur) dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2015 m. liepos 25 d., apie 01.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išspyrė nukentėjusiajam M. S. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), antrąsias duris, sulaužydamas 10 Eur vertės durų spyną ir sugadindamas 60 Eur vertės duris, įsibrovė į vidų, kur, paimdamas iš kambario, pagrobė M. S. priklausančius daiktus – 4 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Nokia“, kurių bendra vertė 160 Eur, 8,68 Eur vertės alkotesterį „Clatronic“, 57,92 Eur vertės diktofoną „Panasonic“, 130 Eur vertės automobilinį televizorių, tokiu būdu pagrobė svetimą M. S. priklausantį 356,60 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 5 d. apklaustas įtariamuoju R. B. kaltę dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 01.00 val., žinodamas, kad kaimynas yra sulaikytas ir kad jo butas (duomenys neskelbtini), tuščias, išspyrė buto duris. Užėjo į butą ir pamatė, kad ant stalo guli mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurį paėmė. Tuomet, atidaręs barą, rado dar du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“. Taip pat ten buvo diktofonas ir alkotesteris. Šiuos daiktus pasiėmė ir išėjęs juos paslėpė sandėliuke, kuris yra toje pačioje laiptinėje, kur jis gyvena. Dėl tokio poelgio gailisi (b. l. 126–127).
Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 4 mobiliojo ryšio telefonų, diktofono, alkotesterio, kompiuterio, automobilinio televizoriaus vagystės, 2016 m. gruodžio 12 d. apklaustas R. B. paaiškino, kad dėl vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), savo kaltę pripažįsta, tik nepripažįsta to, kad pavogė ir kompiuterį. Jis kategoriškai teigia, kad kompiuterio nevogė ir kambaryje jo net nematė, jei būtų matęs, būtų jį pavogęs. Vagystę įvykdė vienas. Pats tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 25 d., apie 21.00–22.00 val., jis matė, kad kaimyną M. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pirmame aukšte, sulaikė ir išvežė policijos pareigūnai. Jis tuomet nusprendė įvykdyti vagystę. Apie 01.00 val., nuėjo į pirmą aukštą ir vienu smūgiu koja išspyrė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Gali patikslinti, kad yra dvejos durys į šį butą. Pirmos durys buvo atidarytos, o antros buvo užrakintos. Jis išspyrė antrąsias duris, spyrė ties spyna, kad durys atsidarytų, jokių įrankių nenaudojo. Po vieno spyrio durys atsidarė. Spyna išlūžo. Įėjęs į butą jis apsižiūrėjo, pamatė, kad ant stalo guli keturi mobiliojo ryšio telefonai, todėl juos visus keturis ir pasiėmė. Nežino, kodėl tyrėja nurodė jo apklausos protokole, kad paėmė 3 telefonus. Jis patvirtina, kad jis pavogė keturis telefonus, diktofoną ir alkotesterį, juos vėliau ir pateikė policijai. Taip pat pripažįsta, kad pavogė ir automobilinį televizorių (navigaciją). Diktofonas, alkotesteris ir automobilio navigacija gulėjo po stalu, ant stalo lentynos. Jokio kompiuterio jis bute nematė. Kai vykdė vagystę, jis buvo išgėręs alaus vieną butelį, bet stipriai apsvaigęs nebuvo, todėl atsimena įvykius. Po vagystės grįžo namo, daiktus paslėpė sandėliuke, o kitą dieną jis pardavė pavogtą automobilio navigaciją Kalvarijų turguje už 20 Eur atsitiktinai sutiktam pirkėjui. Po to, kai jį sulaikė policijoje už šią vagystę, jis prisipažino ir perdavė policijai pavogtus keturis telefonus, diktofoną ir alkotesterį, kuriuos laikė sandėliuke. Savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 151, 155–156).
Įteiktus patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2017 m. gegužės 8 d. apklaustas R. B. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad laikosi parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu. Gali patikslinti tai, kad vagystės metu buvo neblaivus, todėl visko tiksliai neatsimena. Dėl sulaužytų buto durų gali paaiškinti, kad jis dvejų durų nelaužė, nes jos jau buvo sulaužytos. Tai patvirtino kaimynė I., kuri pati jam sakė, kad ji matė, jog ne jis buto duris sulaužė, o buvęs kaimynas, pravarde „Flakušnikas“, pavardės nežino, vardas, berods, T. Jis vėliau išspyrė tik vienerias duris. Bute jis paėmė 4 mobiliojo ryšio telefonus, automobilinį televizorių, diktofoną, alkotesterį. Jokio kompiuterio jis bute nematė ir jokios kompiuterio kameros jis nevogė ir nematė nei kompiuterio, nei kompiuterio kameros. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą. Šiuo metu jis gyvena su savo motina, nes jo tėvas mirė, todėl padeda savo motinai buityje. Darbo biržoje neregistruotas, nes dabar ieškosi darbo (b. l. 159–161).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. B. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 25 d. apklaustas nukentėjusiuoju M. S. parodė, kad 2015 m. liepos 24 d., apie 17.00 val., jį išvežė policijos pareigūnai iš jo buto (duomenys neskelbtini). Buto pirmąsias duris paliko atidarytas, o antrąsias – uždarytas. 2015 m. liepos 25 d., apie 12.00 val., iš policijos pareigūnų sužinojo, kad buvo išlaužtos jo buto durys. Atvykęs su policijos pareigūnais į butą, pamatė, kad yra išlaužtos jo buto antrosios durys ir visi daiktai kambaryje išmėtyti, kambarys netvarkingas, užuolaidos, kurias jis paliko atitrauktas, užtrauktos. Apžiūrėjęs kambarį, pasigedo mobiliojo ryšio telefono „Nokia 130 DS“, kuriame buvo įdėtos 2 SIM kortelės. Telefono vertė 50 Eur (b. l. 27).
Papildomai apklaustas 2015 m. spalio 1 d. M. S. parodė, kad iš jo buto buvo pavogtas alkotesteris „Clatronic“, diktofonas „Panasonic“, 2 mobiliojo ryšio telefonai „Nokia C2“, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Visus išvardintus daiktus pirko turguje, todėl jų įsigijimo dokumentų neturi (b. l. 29).
Papildomai apklaustas 2015 m. spalio 7 d. M. S. parodė, kad iš jo buto buvo pavogtas automobilinis televizorius ir nešiojamasis kompiuteris „HP“, liko tik nešiojamojo kompiuterio pakrovėjas (b. l. 30).
Papildomai apklaustas 2015 m. gruodžio 11 d. M. S. parodė, kad už sulaužytas duris sumokėjo 304 Eur. Pačios durys kainavo 239 Eur, o durų įstatymo darbai kainavo 65 Eur. Jo butas buvo apdraustas, draudimas jam grąžino už duris 93 Eur, todėl dėl išlaužtų durų patyrė 211 Eur turtinę žalą. Daugiau vagystės metu nebuvo sugadintas joks turtas (b. l. 34–35).
Papildomai apklaustas 2016 m. sausio 22 d. M. S. parodė, kad už diktofoną mokėjo apie 57,92 Eur, už alkotesterį apie 8,68 Eur, už telefonus iš viso sumokėjo apie 160 Eur, bet bendrai telefonus vertina apie 160 Eur, bet jų įsigijimo dokumentų neturi. Kiekvieno telefono vertės atskirai nurodyti negali. Už kompiuterį mokėjo apie 350 Eur, o už automobilinį televizorių mokėjo apie 130 Eur. Prieš vagystę buto durys buvo medinės, geros būklės. Durų sugadinimą vertina maždaug apie 60 Eur. Sugadintą durų spyną vertina apie 10 Eur (b. l. 38).
Papildomai apklaustas 2017 m. kovo 7 d. M. S. parodė, kad 2015 m. liepos 27 d. vakare vienas vartojo alkoholinius gėrimus savo bute, po to buvo išvežtas į policijos komisariatą. Būnant policijoje, jam policijos pareigūnai pasakė, kad jo bute įvykdyta vagystė. Jo bute yra dvejos durys. Kai jį paleido, jis grįžo namo ir pamatė, kad vienos buto durys išlaužtos, kitos neišlaužtos, nes buvo neužrakintos, o bute išvartyti daiktai ir pavogti jo daiktai. Vėliau, kai policija išsiaiškino, kad vagystę įvykdė kaimynas R. B., jis jam beveik visus daiktus grąžino. Kas išlaužė duris, jis nežino. Nori patikslinti savo parodymus dėl pavogtų daiktų: vagystės metu nebuvo pavogtas kompiuteris. Jo kompiuteris yra stacionarus – su monitoriumi ir dėže. Jis nebuvo pavogtas. Jis turėjo omenyje pavogtą kompiuterio kamerą, kuri yra nedidelė, kabėjo virš monitoriaus, jos vertė 5 Eur. Jis jokių pretenzijų R. B. dėl kompiuterio kameros neturi. Žala dėl jos mažareikšmė. Dėl durų sulaužymo jis taip pat jokių pretenzijų neturi, nes jis šį įvykį nori greičiau pamiršti. R. B. beveik visus daiktus grąžino, o dėl negrąžintų daiktų, t. y. dėl kompiuterio kameros ir automobilinio televizoriaus, jis pretenzijų neturi. R. B. ar kam nors kitam dėl vagystės ir durų sulaužymo pretenzijų neturi. Prašo tolimesnį ikiteisminį tyrimą nutraukti, jis atsisako ir pareikšto civilinio ieškinio dėl durų sugadinimo (b. l. 40–41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 24 d., apie 21.00 val., eidama link savo buto pastebėjo, kad kaimyno buto durys yra išsipūtusios, tačiau uždarytos. 2015 m. liepos 25 d., apie 00.30 val., matė, kad koridoriuje dega šviesa ir vaikščioja du vaikinai, apie 20 metų amžiaus. Abu buvo apsirengę tamsiai, plikai kirpti. Asmenys buvo neblaivūs. Apie 01.00 val., išgirdo daužymo garsą. Pažiūrėjusi pro durų akutę, jokių asmenų nematė, tik degė šviesa koridoriuje, nes ji suveikia nuo judėjimo. Asmenų atpažinti negalės (b. l. 71).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. S. parodė, kad su R. B. yra seniai pažįstama. Nuo 2015 m. birželio mėn. ji gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 2015 m. liepos mėnesio įvykį, kuomet buvo išlaužtos kaimyno, vardu M., buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys pirmame aukšte, ji gali papasakoti, nes matė tuos įvykius. Minėtą vakarą, datos ji pati tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad tai 2015 m. liepos 24 d., tikslaus laiko neatsimena, ji kieme susitiko su kaimynais T. (pravarde „Flakušnikas“, apie 60 m. amžiaus), R. B. ir M., pavardės nežino. Jai susitikus kieme su R., T. ir M., prie jų iš namo išėjo neblaivus kaimynas M.. M. buvo labai girtas. Jis sakė, kad jo buto durys užsitrenkė, jis raktų neturi ir prašė vaikinų, kad jie duris išlaužtų. Vaikinai visi trys nuėjo padėti kaimynui, o ji liko parūkyti. Parūkiusi ji nuėjo prie to kaimyno durų ir matė, kaip T. laužė kaimyno M. duris. Po to ji nuėjo namo. Po to su R. jie apie šį įvykį nekalbėjo ir tik visai neseniai pakalbėjo su R. ir jis sakė, kad jį M. kaltina, kad jis išlaužė kaimyno buto duris. Ji tuomet jam papasakojo, ką pati matė ir kad čia ne jis išlaužė duris, o T. paties kaimyno M. (M.) prašymu išlaužė duris, nes neturėjo raktų. Ji matė, kad, laužiant duris, T. turėjo rankose atsuktuvą, berods, ir laužtuvą ar tai plaktuką turėjo rankose. Galimai įrankius T. buvo pasiėmęs iš namų. Apie tai, kad R. iš M. (M.) buto įvykdė vagystę, ji nežinojo ir R. jai pats nieko apie tai nesakė. Apie įvykdytą vagystę ji nieko nežino, nes jai niekas neminėjo apie vagystę iš M. buto (b. l. 106–107).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad R. B. jis pažinojo, nes jis buvo jo kaimynas. Apie tai, kad 2015 m. liepos 24 d. buvo išlaužtos M. buto durys ir įvykdyta vagystė, jis nieko nežinojo. Su R. B. jis nebendrauja, yra vėliau jį matęs porą kartų, bet apie jokią vagystę iš M. buto jis jam nesakė (b. l. 117–118).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. liepos 25 d. 9.15 val. įregistruotas įvykis, jog buto savininką išvežė policija, nakties metu bute girdėjosi triukšmas, dabar buto durys pravertos, įtaria, kad į butą buvo įsilaužta (b. l. 19).
Iš 2015 m. liepos 25 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. 17.00 val. iki 2015 m. liepos 25 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini), išlaužus buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 130 DS“, kurio vertė yra 50 Eur (b. l. 20–21).
Iš 2015 m. liepos 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Pirmos buto durys yra medinės su spyna. Vietoje ties spyna matosi laužimo žymės. Prie antrųjų durų spynos matosi laužimo žymės. 10 cm žemiau durų rankenos matosi avalynės pėdsakas, kuris buvo paimtas. Bute ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai (b. l. 22–24).
Iš 2017 m. kovo 7 d. M. S. pareiškimo matyti, kad jokių pretenzijų R. B. ir kitiems asmenims neturi, civilinio ieškinio atsisako ir prašo tyrimą nutraukti (b. l. 45).
Iš 2015 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas diktofonas „Panasonic“ (b. l. 81–83).
Iš 2015 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas alkotesteris „Clatronic“ (b. l. 85–87).
Iš 2015 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (b. l. 88–90).
Iš 2015 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (b. l. 91–93).
Iš 2015 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (b. l. 95–97).
Iš 2015 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (b. l. 99–101).
Iš 2016 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis R. B. patikslino aplinkybes dėl vagystės iš buto (b. l. 162–166).
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl kompiuterio vagystės, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių (b. l. 207–208).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išspyrė nukentėjusiajam M. S. priklausančio buto antrąsias duris, sulaužydamas 10 Eur vertės durų spyną ir sugadindamas 60 Eur vertės duris, įsibrovė į vidų, kur, paimdamas iš kambario, pagrobė M. S. priklausančius daiktus – 4 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Nokia“, kurių bendra vertė 160 Eur, 8,68 Eur vertės alkotesterį „Clatronic“, 57,92 Eur vertės diktofoną „Panasonic“, 130 Eur vertės automobilinį televizorių, tokiu būdu pagrobė svetimą M. S. priklausantį 356,60 Eur vertės turtą.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 213–215). Nukentėjusysis M. S. 2017 m. gegužės 12 d. pranešimu Nr. IBPS-S-64970 informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 218).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b. l. 204), teistas, taip pat už analogiškas veikas (b. l. 182–186), baustas administracine tvarka (b. l. 189–198), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 200), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 201), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (b. l. 202), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 128–129) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 167–168), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. 10.30 val. (b. l. 120) iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. 16.20 val. (b. l. 121) bei nuo 2016 m. gruodžio 11 d. 19.10 val. (b. l. 146–147) iki 206 m. gruodžio 12 d. 15.00 val. (b. l. 149), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. skirti galutinę bausmę –laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. 10.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. 16.20 val. bei nuo 2016 m. gruodžio 11 d. 19.10 val. iki 206 m. gruodžio 12 d. 15.00 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.