- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- P-822-10-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00990-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
- Kategorijos
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijau Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S. agroserviso įmonės, A. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS444-471/2013 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S. agroserviso įmonės, A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S. agroserviso įmonės, A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimų dalių panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai UAB „Bioinvest“, UAB „Tvari energija“, UAB „Erengie Group“, UAB „Stova“, L. S. agroserviso įmonė, A. K. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė skundą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija, atsakovas) 2013 m. vasario 28 d. išduotų leidimų gaminti elektros energiją Nr. LG-0780, Nr. LG-0781, Nr. LG-0782, Nr. LG-0783, Nr. LG-0795, Nr. LG-0798 (toliau – ir Leidimai) dalis, kuriomis nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją 2013 m. vasario 28 d. išduotuose leidimuose gaminti elektros energiją Nr. LG-0780, Nr. LG-0781, Nr. LG-0782, Nr. LG-0783, Nr. LG-0795, Nr. LG-0798 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3) priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 ct/kWh už kiekvieną pareiškėjams priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi (b. l. 84–95) pareiškėjų skundą atsisakė priimti, grąžino sumokėtą žyminį mokestį ir išaiškino, kad pareiškėjai su skundu turėtų kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 78 straipsnio 4 dalimi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK, Komisija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal kompetenciją nagrinėja skundus ir ginčus dėl elektros energetikos įmonių veiklos ar neveikimo skirstant, perduodant ir tiekiant elektros energiją, dėl <...> kainų ir tarifų taikymo, <...>. Pabrėžė, kad iš skundo turinio ir kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad ginčas kilo dėl saulės jėgainės gaminamos elektros energijos supirkimui taikomo tarifo. Akcentavo, jog pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jie laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Remdamasis šiais motyvais atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymo turinį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl kainų ir tarifų taikymo. Pažymėjo, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų teikiamų reikalavimų priėmimo klausimą, išsamiai įvertino jų turinį, atsižvelgė į tai, ko konkrečiai siekiama reikalavimais ir kokios pasekmės atsirastų tuo atveju, jeigu teismas patenkintų tokius pareiškėjų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai ginčija leidimo dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Iš pareiškėjų skundo turinio akivaizdu, jog jie minėtą leidimo dalį iš esmės laiko neteisėta tiek, kiek tai susiję su tarifų taikymu. Pareiškėjai taip pat kėlė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuris taip pat yra siejamas su tarifų taikymu, pareikšti reikalavimai tarpusavyje yra susiję ir reikalavimas dėl žalos negalėtų būti išspręstas neišsprendus kitų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vadovaujantis bylos nagrinėjimo, teisingumo ir protingumo principais, neskaidant ginčo, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų reikalavimų esmę ir pagrįstai priėjo išvadą, kad šiuo atveju, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi, privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.
Pareiškėjų skundų argumentai, jog Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalis aiškintina tokiu būdu, jog ši įstatymo nuostata suteikia Komisijai kompetenciją nagrinėti tik ginčus kilusius vartojimo ir komerciniuose teisiniuose santykiuose dėl energetikos įmonių veikų, o šiuo atveju ginčas yra kitokio pobūdžio, teismo atmesti kaip nepagrįsti, pažymėjus, kad minėtoje teisės normoje expressis verbis nurodyta, kad Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja skundus ir ginčus dėl kainų ir tarifų taikymo.
IV.
Pareiškėjai UAB „Bioinvest“, UAB „Tvari energija“, UAB „Erengie Group“, UAB „Stova“, L. S. agroserviso įmonė, A. K. 2013 m. rugsėjo 18 d. (spaudas ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS444-471/2013, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-560/2013 konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčui netaikytina privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka, nes pareiškėjo inicijuojamo ginčo pobūdis neatitinka Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 03-75 patvirtintame Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos apraše numatyto teisino reguliavimo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir visose vėlesnėse bylose, kurių ratio decidendi sutampa tiek anksčiau aptartos, tiek ir su nagrinėjamos administracinės bylos (2013 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. AS525-656/2013, 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. AS444-612/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartis byloje Nr. AS858-618/2013, 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. AS822-629/2013 ir kt.). Aptartos LVAT praktikos teisingumą ir tuo pačiu šioje byloje ginčijamos nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjams 2013 m. birželio 11 d. pateikus skundą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, jį 2013 m. birželio 14 d. procedūriniu sprendimu atsisakyta priimti, nesant įgaliojimų priimti sprendimą dėl pareiškėjų skunde nurodytų reikalavimų. Taigi nagrinėjamoje byloje priimtose nutartyse pateiktas Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas bei taikymas yra visiškai priešingas vėlesnei, tačiau nuosekliai ir vieningai, LVAT praktikai. Būtent skirtingas teisės normų aiškinimas ir taikymas lėmė tai, jog nagrinėjamu atveju buvo neteisingai išspręsta byla.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pareiškėjai nurodo, kad apie ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjai galėjo objektyviai sužinoti tik susipažinę su LVAT 2013 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS444-560/2013. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūrinį sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundą, pareiškėjai taip pat gavo 2013 m. birželio 19 d. Taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) numatytu pagrindu ir teigia, kad apie nurodomą pagrindą atnaujinti procesą sužinojo susipažinę su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS444-560/2013 ir tą pačią dieną gavę VKEKK 2013 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti jų skundą.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (pavyzdžiui, byla Nr. P261-40/2008). Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis) (žr. LVAT 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010 ir kt.).
Savo prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas motyvuoja argumentu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-560/2013 konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčui netaikytina privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka. Tokios pozicijos LVAT nuosekliai laikosi ir visose vėlesnėse bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos administracinės bylos.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit. Šis principas dėl įstatymų grįžtamosios galios negalimumo taikytinas ir teismo precedentui kaip teisės šaltiniui. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tas pačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas, šis principas negali būti taikomas ankščiau išnagrinėtoms byloms (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-560/2013 ir procesiniai sprendimai kitose bylose, kuriomis remiasi pareiškėjas, parašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, kuriose suformuota kitokia teismo praktika nagrinėjamu klausimu, buvo priimtos vėliau nei LVAT 2013 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. AS444-471/2013 byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas nukrypo nuo tos teismų praktikos, kurios tuo metu laiko požiūriu net nebuvo. Vyriausiasis administracinis teismas atsisako tenkinti prašymą atnaujinti procesą, jei galutinė ir vieninga administracinių teismų praktika buvo suformuota vėliau nei buvo išnagrinėta administracinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą (2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–33/2009). Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismų praktikos keitimas sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad vėliau pasikeitusi teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, taip pat asmenims nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl jau priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas taip pat nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-110/2012).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS444-471/2013 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S. agroserviso įmonės, A. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS444-471/2013 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S. agroserviso įmonės, A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvest“, uždarosios akcinės bendrovės „Tvari energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Erengie Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, L. S. agroserviso įmonės, A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimų dalių panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos priteisimo.
Nutartis neskundžiama.