- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-391-881/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- AB LESTO
- Atsakovas
- UAB „Vomes“, A. J., R. P., A. D., A. M., D. J., R. L., Staknio IĮ, V. K., A. P.-K.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB LESTO apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1008-845/2010 pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovams UAB „Vomes“, A. J., R. P., R. P., A. D., A. M., D. J., R. L., Staknio IĮ, V. K., A. P.-K., D. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas AB LESTO ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų: 1) R. P. 24,73 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 2) R. P. 77,27 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) A. D. 203,99 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) A. J. 797,59 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 5) A. M. 140,01 Lt skolos už suvartotą elektros energiją 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 6) D. J. 121,26 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 7) R. L. 139,69 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 8) J. Staknio individualios įmonės 115,62 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 9) UAB „Vomes“ 181,27 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 10) V. K. 147,73 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 11) A. P. 129,59 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 12) D. J. 121,31 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai skolos daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1996 m. sausio 30 d. tiekė elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vėliau šio pastato adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini)), kuris nuo 2006 m. spalio 6 d. iki 2006 m. spalio 13 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei R. P., nuo 2006 m. spalio 14 d. iki 2006 m. lapkričio 7 d. atsakovui R. P., nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki 2007 m. sausio 12 d. atsakovei A. D., nuo 2007 m. sausio 13 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d. atsakovui A. J., o nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. iki dabar 8200625/64218000 dalys namo priklauso atsakovui A. M., 7101625/64218000 dalys – atsakovei D. J., 8181625/64218000 dalys – atsakovui R. L., 6770625/64218000 dalys – atsakovei J. Staknio individualiai įmonei, 10617625/64218000 dalys – atsakovui UAB „Vomes“, 8652625/64218000 dalys – atsakovei V. K., 7590625/64218000 dalys – atsakovei A. P.-K. ir 7102625/6421800 dalys – atsakovui D. J.. Ieškovo teigimu, atsakovai neatsiskaitė už suvartotą elektros energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovo AB LESTO ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 423,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Vomes“ naudai ir 138,45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad nei vienas iš atsakovų nebuvo sudaręs su ieškovu sutarties dėl elektros energijos tiekimo tuo metu, už kurį laikotarpį yra reikalaujama priteisti įsiskolinimą, be to, nei vienas iš jų negavo iš ieškovo jokių įspėjimų ar pranešimų dėl skolos padengimo. Tuo tarpu tuo metu galiojančių Elektros energijos naudojimo ir tiekimo taisyklių 43.4 punktas nustatė pareigą tiekėjui užtikrinti, kad vartotojui sutartyje nustatytu laiku ir būdu būtų pateikti elektros energijos apmokėjimo dokumentai. Teismas nustatė, kad ieškovas net tris kartus atliko skaitiklio patikrinimus, tačiau nei karto nepareikalavo, kad savininkas atsiskaitytų už suteiktą elektros energiją. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas išskirstė suvartotos elektros energijos kiekį skirtingiems atsakovams, juolab, kad nėra duomenų apie tai, kiek faktiškai elektros energijos suvartojo kiekvienas atsakovas. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. kovo 4 d. antstolis faktinių aplinkybių protokole konstatavo, jog atsakovui UAB „Vomes“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš viso nėra sumontuota elektros prietaisų, tame tarpe ir elektros skaitiklio, juolab, kad nurodytas butas iki šiol nėra eksploatuojamas, jame nebuvo atlikti jokie remonto darbai.
Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, teismas vadovavosi CK 6.206 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, iš kurių seka, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Esminė elektros energijos pirkimo–pardavimo sąlyga yra elektros energijos vartotojo įsipareigojimas apmokėti už suvartotą energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Tačiau įrodymų, patvirtinančių, kiek konkrečiai kiekvienas atsakovas sunaudojo elektros energijos, ieškovas teismui nepateikė (CPK 178 str.).
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nevykdė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų pareigų, visiškai nesidomėjo, kas yra namo savininkai, atlikdavo skaitiklio parodymų patikrinimus, žurnaluose nurodydamas vartotoju mirusį asmenį, nesiųsdavo jokių pranešimų savininkams apie susidariusius įsiskolinimus. 2006 m. ieškovas pakeitė skaitiklį ir užfiksavo jo duomenis, nedalyvaujant vartotojui. Teismas pabrėžė, kad ieškovas nei vienam iš atsakovų individualiai nėra pateikęs duomenų apie apskaitos prietaisų rodmenis, patvirtinančius kiekvieno atsakovo faktiškai suvartotos elektros energijos kiekį. Teismo sprendimu, ieškovas nebuvo rūpestingas ir apdairus civilinių teisinių santykių subjektas santykiuose su vartotojais.
Be to, teismas teisiškai reikšminga aplinkybe pripažino faktą, kad vartotoja D. P., su kuria buvo sudaryta energijos tiekimo sutartis, 1997 m. gegužės 20 d. mirė, tačiau ieškovas 2006 m. spalio 6 d., atlikdamas skaitiklio patikrinimą ir jį nuimdamas adresu: (duomenys neskelbtini), pastatė naują skaitiklį (duomenys neskelbtini), nurodydamas vartotoja D. P.. Nepaisant fakto, jog vartotoja buvo mirusi, ieškovas dar 2007 m. balandžio 27 d. ir 2008 m. kovo 23 d. atliko skaitiklio parodymų patikrinimus, vėl gi nurodydamas elektros vartotoju mirusį asmenį, 2008 m. birželio 11 d. atjungdamas skaitiklį, vartotoju taipogi įvardijo D. P.. Anot teismo, šie duomenys liudija, jog ieškovas dešimt metų nežinojo, kas yra tikrasis elektros energijos vartotojas adresu: (duomenys neskelbtini). Juolab, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį 2009 m. liepos 7 d., atsakove vėl gi nurodė D. P., kuri buvo mirusi daugiau kaip prieš dešimt metų. Teismas sprendė, kad būdamas juridiniu asmeniu, verslininku, ieškovas nebuvo rūpestingas ir atidus teisinių santykių dalyvis, o ieškovo atstovo paaiškinimai apie tai, kad ieškovas neturėjo galimybės sužinoti, kas yra pastato savininkai, atmestini kaip nepagrįsti, nes informacija VĮ Registrų centre yra vieša. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovas negali perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip elektros energijos tiekėjo nepakankamo veikimo ir rūpestingumo.
Teismas pažymėjo, jog atlikdamas skaitiklio parodymų patikrinimą ir nurodydamas elektros vartotoju asmenį, kuris prieš dešimt metų mirė, ieškovas savo pareigas atliko aplaidžiai ir pakankamai formaliai. Juolab, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis, remiantis CK 6.383 straipsnio 3 dalimi, yra viešoji sutartis, todėl vartotojo interesai yra ginami prioritetiškai. Teismas taip pat konstatavo, kad liudytojo T. V. parodymai apie ta, kad elektros energija į namą buvo tiekiama, nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl jo parodymai nėra pakankami faktui konstatuoti, jog laikotarpyje nuo 2006 m. spalio 6 d. iki 2008 m. birželio 11 d. susidarė 2 200,06 Lt skola. Juolab, kad nuimant seną skaitiklį ir pastatant naująjį, pagal kurio parodymus prašoma priteisti skola už suvartotą elektros energiją, fiksuojant skaitiklio parodymų duomenis nei vienas iš patalpų savininkų nedalyvavo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas AB LESTO apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 183, 185 str.):
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartys su atsakovais sudarytos nebuvo, tačiau vadovavosi nuostata, kad ieškovas turėjo pareigas pagal sutartį. Šie teismo argumentai prieštarauja vieni kitiems. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas aiškino, kad nė vienas iš atsakovų skolos susidarymo laikotarpiu nesikreipė į ieškovą dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, iki kreipimosi į teismą ieškovui nebuvo žinoma apie patalpų savininko pasikeitimą, be to, nė vienas iš atsakovų nepateikė rašytinių įrodymų apie mokesčių, susijusių su daikto eksploatavimu, sumokėjimą, patalpų pardavimo-įsigijimo metu atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl informacijos apie tai, ar yra atsiskaityta už suvartotą elektros energiją.
2. Ieškovas negalėjo pareikalauti atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, kadangi jam nebuvo žinoma, kas suvartojo elektros energiją ir kam konkrečiu laikotarpiu priklausė turtas. Todėl ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kam konkrečiu laikotarpiu priklausė turtas, kiek konkrečiu laikotarpiu buvo suvartota elektros energijos, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, paskaičiavo suvartotos elektros energijos kiekį ieškinyje nurodytu būdu kiekvienam atsakovui pagal vienos dienos suvartojimo vidurkį.
3. Atsakovai elektros energiją vartojo, ką patvirtina ieškovo pateiktos elektros skaitiklio patikrinimo užduotys. Tuo tarpu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl pačių atsakovų neveikimo, nors pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, prieš pradėdami vartoti elektros energiją, vartotojai privalo sudaryti sutartį. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie nesuvartojo elektros energijos ir kad jų skola yra kitokia, nei ieškovas prašė priteisti už tam tikrą laikotarpį.
4. Dėl atsakovų neveikimo ieškovas nežinojo su kuo bendradarbiauti, taip pat nežinojo, kad per skolos susidarymo laikotarpį net kelis kartus pasikeitė patalpų savininkas.
Šalies argumentai
5. Ieškovas į bylą pateikė 2006 m. spalio 6 d. užduotį, kurioje nurodyta, kad po rekonstrukcijos elektros skaitiklis buvo pakeistas ir iškeltas ant atramos, tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų nuginčyti arba paneigti ieškovo pateiktus įrodymus.
6. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie elektros energijos nesuvartojo arba suvartojo kitokį kiekį, nei ieškovas prašė priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vomes“ pateikė atsiliepimą į ieškovo AB LESTO apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagrindas tiekti elektros energiją yra rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas UAB „Vomes“ jokios rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su apeliantu nėra sudaręs. Atsakovas UAB „Vomes“ įsigijo nebaigtos statybos patalpas be elektros instaliacijos ir elektros, nuo įsigijimo momento patalpos nebuvo eksploatuojamos, naudojamos, remontuojamos. 2011 m. kovo 4 d. antstolio faktinių aplinkybių protokole konstatuota, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose nėra sumontuota jokių elektros prietaisų, tame tarpe ir sumontuoto elektros skaitiklio.
2. Rašytinių sutarčių su atsakovais nebuvimas nepanaikina apelianto prievolės laikytis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių. Reikšdamas 2009 m. liepos 7 d. ieškinį apeliantas atsakove nurodė D. P. ir pateikė 1996 m. sausio 30 d. Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį, pasirašytą D. P., todėl bet kuriuo atveju apelianto pareiga buvo užtikrinti, kad vartotojui sutartyje nustatytu laiku ir būdu būtų pateikti elektros energijos apmokėjimo dokumentai.
3. VĮ Registrų centras esanti informacija yra vieša, todėl apeliantas visada turėjo galimybę sužinoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus. Prieš įsigydamas pastato dalį atsakovas buvo užtikrintas, kad elektra įgyjamoms patalpoms nėra tiekiama, todėl atsakovas neturėjo pagrindo kreiptis į apeliantą dėl informacijos apie atsiskaitymą už elektros energiją pateikimo. Būdamas juridiniu asmeniu, verslininku, apeliantas turėjo pareigą išsiaiškinti, kam nuosavybės teise priklauso minėtas namas.
4. 2007 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo ir 2007 m. rugsėjo 18 d. Gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyse pardavėjas patvirtina, kad visi mokesčiai už parduodamo daikto eksploatavimo paslaugas, susidarę iki šios sutarties pasirašymo dienos, sumokėti.
5. Byloje yra 2011 m. kovo 4 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolas, kuriuo konstatuota, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose nėra sumontuota jokių elektros prietaisų, tame tarpe ir sumontuoto elektros skaitliuko. Atsakovo patalpos nėra įrengtos, jos nėra priduotos Valstybinei priėmimo komisijai, nuo įsigijimo momento patalpos nėra eksploatuojamos.
6. Apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neįvykdė savo pareigos informuoti vartotoją. Nė vienam iš atsakovų nebuvo suteikta galimybė vizualiai nuskaityti elektros skaitliuką ir jį valdančio laikrodžio informacijos.
7. Elektros skaitiklis (duomenys neskelbtini), pagal kurio rodmenis yra suformuluoti ieškinio reikalavimai, pagal priėmimo-perdavimo aktą nebuvo perduotas vartotojui. Apeliantas savo pareigas atliko aplaidžiai ir formaliai, nurodydamas vartotoju asmenį, kuris yra miręs prieš dešimt metų.
8. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, abonentas turi pareigą mokėti už faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį. Ieškovas nepateikė konkrečių duomenų, kiek elektros energijos buvo faktiškai suvartota kiekvieną dieną ir atitinkamą laikotarpį.
Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo AB LESTO apeliacinį skundą, kuriame prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nežinojo apie esantį įsiskolinimą, turėjo notaro patvirtintą dokumentą apie pardavėjo visišką atsiskaitymą, apie skolą ieškovo nebuvo informuotas netgi naujos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, o savo esamas sąskaitas už elektros energijos tiekimą apmoka reguliariai ir sąžiningai. Atsakovas taip pat nurodo, kad nė viename iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra jokio atsakovo parašo ar kito identifikavimo požymio, kad jis matė ir žinojo apie skaitiklio įrengimą.
Atsakovas R. L. pateikė atsiliepimą į ieškovo AB LESTO apeliacinį skundą, kuriame pareiškė nesutinkantis su AB LESTO ieškiniu. Nurodo, kad elektros skaitiklio rodmenys buvo fiksuoti 2007 m. balandžio 27 d., 2008 m. kovo 27 d. ir 2008 m. birželio 11 d. Tuo metu atsakovas name, esančiame (duomenys neskelbtini), dar negyveno ir skaitiklių parodymai buvo fiksuoti be atsakovo žinios. 2008 m. birželio 28 d. atsakovas sudarė sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Sudarant sutartį ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl susidariusių skolų už elektros energiją. Tapęs nauju elektros vartotoju, atsakovas reguliariai apmoka sąskaitas.
Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo AB LESTO apeliacinį skundą, kuriame pareiškė nesutinkanti su AB LESTO ieškiniu. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas R. L..
Atsakovė A. P.-K. pateikė atsiliepimą į ieškovo AB LESTO apeliacinį skundą, kuriame pareiškė nesutinkanti su AB LESTO ieškiniu. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsakovai R. L. bei V. K..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ir D. P. 1996 m. sausio 30 d. sudarė Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo individualiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vėliau šio pastato adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini)). Vartotojai buvo prijungtas elektros skaitiklis (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 6 d. ieškovo atstovas atliko skaitiklio (duomenys neskelbtini) patikrinimą, užfiksavo jo duomenis ir pastatė naują skaitiklį (duomenys neskelbtini). Šio skaitiklio patikrinimus ieškovas taip pat atliko 2007 m. balandžio 27 d. ir 2008 m. kovo 23 d., o 2008 m. birželio 11 d. skaitiklį atjungė dėl susidariusio įsiskolinimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. P. mirė 1997 m. gegužės 20 d., po jos mirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pasikeitė kelis kartus, tačiau nė vienas iš jų tuo laikotarpiu, už kurį ieškovas reikalauja priteisti įsiskolinimą, t. y. nuo 2006 m. spalio 6 d. iki 2008 m. birželio 11 d., nesudarė su ieškovu rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties. Pažymėtina, kad net nesant sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tarp šalių gali susidaryti faktiniai elektros energijos tiekimo ir vartojimo santykiai, kuomet viena šalis – elektros energijos tiekimo įmonė per energijos tiekimo tinklą tiekia elektros energiją, o kita šalis – abonentas – elektros energiją priiminėja ir vartoja. Tokiu atveju vartotojas privalo atsiskaityti už jam tiektą energiją.
Apelianto teigimu, atsakovai neinformavo jo apie pastato savininkų pasikeitimą, todėl nežinodamas, kas suvartojo elektros energiją ir kam konkrečiu laikotarpiu priklausė turtas, jis negalėjo pareikalauti atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad informacija VĮ Registrų centre yra vieša, todėl apeliantas bet kuriuo metu galėjo sužinoti, kas yra minėto pastato savininkai, juo labiau, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmiausia į teismą ieškovas kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „Vomes“ atžvilgiu, kartu su šiuo pareiškimu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kam nuosavybės teise priklausė minėtas pastatas, taigi apie pastato savininkų pasikeitimą apeliantas turėjo žinoti dar iki kreipimosi į teismą. Dėl šių priežasčių taip pat atmetamas apelianto argumentas, kad jis nežinojo su kuo bendradarbiauti.
Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pagrindinė ieškovo ieškinio atmetimo priežastis buvo ta, kad ieškovas neįrodė, kiek konkrečiai elektros energijos suvartojo kiekvienas atsakovas.
CK 6.388 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ši teisės norma turi būti taikoma taip pat ir tuo atveju, kai tarp šalių susiklosto faktiniai elektros energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas apskaičiavo, kiek vidutiniškai per dieną pastate buvo suvartojama elektros energijos, tačiau įrodymų, patvirtinančių kiekvieno atsakovo faktiškai sunaudotą energijos kiekį, nepateikė, nors būtent jam tenka šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Tuo tarpu savo poziciją byloje išdėstę atsakovai apskritai nepripažino vartoję elektros energiją. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.