Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. P. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palikėjo V. P. palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. V. P. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-123-8/2004, Nr. 3K-3-649/2004, Nr. 3K-3-251/2012).

G. P. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palikėjos G. P. palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, pagal kurias įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjos N. B., suinteresuoto asmens A. B., liudytojų E. P. ir E. G. paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos N. B. tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini), o motina G. P. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9, 16). V. P. ir G. P. susituokė (duomenys neskelbtini), duomenų, jog jų santuoka buvo nutraukta, byloje nėra (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11). VĮ Registrų centre duomenų apie V. P. šeiminę padėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą jo mirties metu nėra, V. P. vaikai: N. B., A. O. (mirė ) ir D. Č. (mirė (duomenys neskelbtini)) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10, 14, 15). G. P. mirė būdama našlė, jos nuo (duomenys neskelbtini)iki mirties deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 17). Dėl V. P. palikimo priėmimo į notarą kreipėsi duktė D. Č., užvesta paveldėjimo byla, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai išduotas nebuvo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 23). Paveldėjimo byla dėl G. P. palikimo priėmimo nepradėta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 22). VĮ Registro centro duomenimis G. P. vardu neregistruota nekilnojamojo turto, V. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 18-20). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas V. P. ir G. P. santuokos metu pagal (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo V. P. ir G. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymos „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 24). Iš (duomenys neskelbtini) sutarties, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros matyti, jog V. B. iš UAB „Prienų langai“ įsigijo langą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 25-26, 27). Iš (duomenys neskelbtini) UAB „Senukų prekybos centras“ PVM sąskaitos faktūros matyti, jog įsigyta dušo kabina, spintelė virtuvei (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30). Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, jog buvo mokami mokesčiai už teikiamas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini): vietinė atliekų surinkimo rinkliava už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.; už nuotekų išvežimą (2017 m. lapkričio 7 d., 2018 m. gegužės 13 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. rugsėjo 4 d. kvitai), už suvartotą elektrą (2010 m. balandžio 22 d., 2010 m. rugsėjo 6 d., 2011 m. vasario 18 d., 2011 m. gruodžio 25 d., 2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. sausio 17 d., 2021 m. sausio 20 d. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 31-41).

Iš pareiškėjos pareiškimo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-5) ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, pačios pareiškėjos N. B., suinteresuoto asmens A. B., liudytojų E. P., E. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad dėl V. P. palikimo priėmimo į notarą kreipėsi duktė D. Č., užvesta paveldėjimo byla, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas, dėl V. P. palikimo paveldėjimo byla nepradėta. Duomenų apie V. P. ir G. P. testamentus nėra. Po V. P. mirties jo sutuoktinė G. P. bei pareiškėja N. B. ir toliau gyveno G. P. ir mirusiajam V. P. iki šio mirties priklausiusiame gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, priėmė visus palikėjui mirties momentu priklausiusius daiktus, jais naudojosi, remontavo gyvenamąjį namą – atliko kelis einamuosius gyvenamojo namo remontus, pakeitė vieną langą, kuris buvo užsakytas pareiškėjos sutuoktinio V. B. vardu. Taip pat pareiškėjos ir jos mamos lėšomis įvedė į namą kanalizaciją, mokėjo už suvartotą elektros energiją, G. P. ir N. B. vedė bendrą ūkį, rūpinosi šildymu šaltuoju metų sezonu, pasiruošdavo malkas, pirkdavo anglis. Ūkiniame pastate augino vištas, laikė kurą, skirtą namo šildymui, taip pradėdamos paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tokiu būdu faktiškai priimdamos palikimą. V. P. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Priešingų duomenų byloje nėra, suinteresuoti asmenys pareiškėjos reikalavimo neginčijo. Pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Minėta, tai, kad G. P. niekur iš savo su sutuoktiniu pasistatyto gyvenamojo namo išvykusi nebuvo, patvirtina Gyventojų registro pažyma, kurioje nurodoma, kad G. P. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Gyventojų registras neturi duomenų apie V. P. deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau VĮ Registrų centre jo vardu registruotas vienintelis gyvenamasis namas (būstas) yra adresu (duomenys neskelbtini). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. P. po savo sutuoktinio mirties kito gyvenamojo būsto neturėjo. O Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos pažyma patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Nors G. P. ir N. B. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad G. P. ir N. B. faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio V. P. palikimą.

Iš pareiškėjos pareiškimo, pareiškėjos, suinteresuoto asmens bei liudytojos paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos matyti, kad N. B. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos G. P. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti: pareiškėja iki motinos G. P. mirties gyveno kartu su G. P. šiai priklausančiame gyvenamajame name, vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo mamą bei ja rūpinosi. Kai ištekėjo, kartu su ja mamos namuose apsigyveno ir pareiškėjos sutuoktinis. Po G. P. mirties pareiškėja su vyru liko šiuose namuose gyventi, kito gyvenamojo būsto neturi, iš mamos namų niekuomet nebuvo išsikėlusi, jai liko visi mamos asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, baldai, namų apyvokos reikmenys ir kt. kuriais šiuo metu naudojasi kaip savo daiktais. Pareiškėja nurodo, kad po G. P. mirties visame gyvenamajame name pakeitė grindis, taip pat įrengė naują dušą, perdažė sienas, lubas, pakeitė likusius gyvenamojo namo langus naujais, naudojasi daržu, šiltnamyje augina daržoves, prižiūri sodą, pjauna žolę, ūkiniame pastate laiko ne tik kurą namo šildymui, bet ir įvairius rakandus, daržo įrankius, moka mokesčius už šiukšlių išvežimą, suvartojamą elektros energiją. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi, pareiškėja save laikė mirusiajai motinai G. P. iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu, minėtu turtu pareiškėja naudojasi iki šiol, jį prižiūri. Taigi, nors N. B. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad N. B. faktiškai priėmė G. P. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Byloje nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad G. P. ir N. B. po V. P. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, ir N. B. po savo motinos G. P. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti po savo tėvo V. P. ir motinos G. P. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktai nustatytini teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos priteistinos 6,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,25 Eur (šešis eurus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.