- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1591-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00283-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašė pripažinti Kretingos r. 3-jame notarų biure 2008-03-18 sudarytos 0,8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. X, kadastrinis adresas X, esančio X., pirkimo - pardavimo sutarties 4.2 p. nuostatą, nustatančią, kad pirmosios mokamos kasmetinės įmokos už 22 320 Lt įsiskolinimo likutį mokestinis laikotarpis yra 2008 m., negaliojančia, ir pakeisti ją nustatant, kad pirmosios mokamos kasmetinės įmokos, sudarančios 2 480 Lt, mokestinis laikotarpis yra 2009m., atitinkamai nurodant, kad paskutinės mokamos kasmetinės įmokos (2 480Lt) mokestinis laikotarpis yra 2017m. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Prie šio namo buvo suformuotas 0,8000 ha žemės sklypas. Kretingos r. 3-jame notarų biure 2008-03-18 buvo sudaryta valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią iš valstybės už 27 900 Lt nusipirko šį 0,8000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. X, kadastrinis adresas X, esantį X. Pagal sutarties 4 p. žemės sklypas buvo įsigytas išsimokėtinai,- prieš sudarant sutartį sumokėjo 20 % žemės sklypo kainos, t.y. 5 580 Lt (4.1.p.), o likusią dalį - 22 320 Lt, įsipareigojo sumokėti lygiomis dalimis, mokant po 2 480 Lt per metus pagal nurodytą grafiką - pradedant 2008 m. ir baigiant 2016 m. (Sutarties 4.2. p.). Šiame 4.2.p. taip pat nurodyta, kad atsiskaitymas už parduodamą valstybinę žemę vykdomas pagal Mokėjimo už perkamus kitos paskirties žemės sklypus taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15d. nutarimu Nr. 1442. Su šia sutartimi jis nuvyko į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių, kur jam specialistė D. B. išdavė mokėjimo grafiką. Jam buvo paaiškinta, kad reikia mokėti pagal jam įteiktą grafiką, nes notarinėje kontoroje sudarytoje sutartyje yra padaryta klaida. Pagal notarinėje sutartyje sudarytą grafiką pirmosios įmokos prasideda 2008 m. ir baigiasi 2016 m. Pagal Kretingos žemėtvarkos skyriaus pateiktą grafiką pirmos įmokos pradedamos skaičiuoti nuo 2009 m. ir baigiasi 2017 m. Jis įmokas mokėjo pagal jam Kretingos r. žemėtvarkos skyriaus pateiktą grafiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. lapkričio 15d. nutarime Nr. 1442 numatyta, kad perkant valstybinius žemės sklypus išsimokėtinai, sumokėjus pradinę įmoką, likusios kasmetinės įmokos turi būti mokamos pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad ginčo sutarties 4.2. punkte per klaidą nurodyta, kad įsiskolinimas pradedamas mokėti 2008 m. vietoje 2009 m. ir tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių sudarytos 2008-08-18 sutarties 4.2. punkte nurodytas kasmetinių įmokų skaičiavimo grafikas dalyje, kurioje nurodyta, kad pirmosios kasmetinės mokėjimo įmokos prasideda 2008 m. ir baigiasi 2016 m., prieštarauja viešajai tvarkai bei imperatyvioms įstatymo normoms. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis Mokėjimo už perkamus kitos paskirties žemės sklypus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. lapkričio 15d. nutarimu Nr. 1442, nuostatomis, nustatančioms, kad perkant valstybinius žemės sklypus išsimokėtinai, sumokėjus pradinę įmoką likusios kasmetinės įmokos turi būti mokamos pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Be to, teismas konstatavo, kad šią aplinkybę pripažino ir atsakovė atsiliepime nurodydama, kad atsiskaitymas už parduotą valstybinės žemės sklypą vykdomas pagal Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisykles, patvirtintas Vyriausybės nutarimu.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti notarę. Apeliantės vertinimu, notarė privalėjo būti įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, nes teismas, pripažinęs notarine tvarka patvirtintos sutarties 4.2 punktą negaliojančiu, nusprendė dėl į bylą įtrauktinų asmenų teisių ir pareigų. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą notarinę sutartį. Kaip nurodė apeliantė, sutarties 4.2 punkte nurodytas mokėjimo grafikas, įsiskolinimo likutis, terminai ir sąlygos notariškai pakeistos nebuvo. Sutartis yra teisėta ir turi šalims įstatymo galią, turi būti sąžininga bei tinkamai vykdoma laikantis įstatyme numatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis. Dėl to teismas turėjo nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu tos sąlygos neaiškios, teismas turėjo išaiškinti vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.
Šalies argumentai
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad sandorio dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normomis ir yra negaliojanti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir pripažįsta jais nepagrįstais bei neturinčiais teisinės reikšmės įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą remdamasi sutarčių aiškinimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Šias taisykles reglamentuojančių teisių normų taikymas, pirmosios instancijos teismui pripažinus šalių sudarytos sutarties 4.2 .p. negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, neturi teisinės reikšmės ir sąsajų su nagrinėjamu ginču. Taip pat neturi teisinės reikšmės tarp šalių sudarytos sutarties vykdymas iki ginčo teisme, kadangi pirmosios instancijos teismui pripažinus negaliojančia notarinės sutarties sąlygą, kuri susijusi su mokėjimu, ji laikoma negaliojančiu ab initio. (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sandorio atitinkamą sąlygą negaliojančia, neturėjo teisinio pagrindo ją pakeisti ir nustatyti tarp šalių kito teisinio santykio, tačiau tai nekeičia apeliacinės instancijos teismo pozicijos dėl sprendimo teisėtumo ir apeliantės skundo argumentų nepagrįstumo. CPK 328 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui naikinti teismo sprendimo vien tik formaliais pagrindais, kai byla iš esmės išspręsta teisingai. Pažymėtina, jog pripažinus notarinės sutarties 4.2 punktą negaliojančiu, tarp šalių lieka galioti atsiskaitymo su valstybe už žemę, kai ji perkama išsimokėtinai, grafikas, kuris yra priedas prie notarinės sutarties. Dėl to apeliantės argumentas, kuriuo ji nurodo, kad sutartis šalims turi įstatymo galią, nepagrįstas, nes pripažinus sutarties sąlygą niekine, ji šalims negalioja ir įstatymo galios neturi.
Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas dėl notarės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, jog vien tik faktas, kad notarine tvarka sudarytos sutarties dalis buvo pripažinta negaliojančia, nesuponuoja poreikio į bylą įtraukti notarą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neprivalo įtraukti į procesą visų suinteresuotumą procesu turinčių asmenų, tačiau tokiais atvejais sprendimu neturi būti nuspręsta dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Priešingu atveju, nusprendus dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo kvestionuojamas notaro atliktų veiksmų turinys, dėl to nebuvo teisinio pagrindo įtraukti jo į bylą ir trečiuoju asmeniu
Atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visetą teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.