- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- 1-248-393/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59210-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. Č. 2017 m. lapkričio 12 d. apie 22 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš kartu gyvenančią sesers dukrą E. S., konflikto metu sudavė jai vieną kartą į nosies sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą.
Kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.
Kaltinamojo R. Č. parodymais (b. l. 58–59), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena motinai B. Č. priklausančiame gyvenamajame name, kartu gyvena motina ir jo sesers J. V. dukra E. S. su vyru ir mažamečiu vaiku. 2017 m. lapkričio 12 d. apie 22 val. grįžo namo išgėręs ir telefonu kalbėjosi su drauge. Atėjęs į kambarį S. S. pradėjo jam priekaištauti dėl triukšmo, todėl jis su juo susikibo, po to išėjo į kiemą parūkyti. Sugrįžus namo S. vėl pradėjo priekaištauti dėl triukšmo ir jie vėl susikibo. Tarp jų įsikišo E., kuri bandė juos skirti, ir tuomet jis sudavė vieną kartą ranka jai į nosies sritį. Dėl savo poelgio gailisi.
Nukentėjusiosios E. S. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1–2, 33–35), iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d. apie 22 val. ji buvo savo kambaryje, migdė mažametį vaiką, o gretimame kambaryje neblaivus dėdė R. Č. kalbėjo telefonu. Vėliau jis atėjo į virtuvę, kurioje ji buvo su savo vyru, ir užsipuolė jos vyrą S. dėl to, kad šis liepė jam tyliai kalbėti, kai ji migdė vaiką. Po to koridoriuje S. su R. pradėjo stumdytis, ji bandė juos skirti, kad nesimuštų. Ji pasakė dėdei, kad nesimuštų su jos vyru ir kad trenktų jai. D. R. užsimojo ir kumščiu trenkė vieną kartą jai į nosį. Ji jautė fizinį skausmą, sužalota nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia. Dėdė vartoja alkoholinius gėrimus, išgėręs yra agresyvus, triukšmauja, yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Tai pirmas kartas, kai dėdė smurtavo prieš ją.
Policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl įvykio ir dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 15, 20), iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d. vakare, pagal gautą pranešimą nuvykus į (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad R. Č. trenkė vieną smūgį E. S. į nosį. Smurtas pasireiškė tuomet, kai pranešėjos vyras S. S. bandė nuraminti neblaivų namo grįžusį R. Č.. Tada R. Č. pradėjo stumdyti S. S., E. S. stojo jo ginti ir dėl to dėdė R. Č. trenkė jai į nosį. 1 val. 07 min. alkoholio kiekio matuokliu R. Č. nustatytas 1,60 promilės neblaivumas.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 25–26), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name.
Liudytojo S. S. parodymais (b. l. 38–39), iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d. apie 22 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo kambaryje kartu su žmona E., kuri migdė mažametį vaiką. Kitame kambaryje buvo E. dėdė R. Č., kuris garsiai kalbėjo telefonu. Jo žmona nuėjo į dėdės kambarį paprašyti, kad tyliau kalbėtų. Užmigdžius vaiką, jis su žmona atėjo į virtuvę, kur iš lauko sugrįžo R., kuris atsistojo koridoriuje prie durų ir piktai paklausė, ar jis nori gauti į galvą, jie susistumdė. Tuomet tarp jų įsiterpė žmona E., kuriai R. sudavė kumščiu į nosį.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš kartu gyvenančią sesers dukrą, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešuosius darbus. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 80–82, 84).
Kaltinamasis R. Č. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis neteistas (b. l. 67), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 68), nedirba (b. l. 69), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 71), Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kapčiamiesčio seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad yra ramaus būdo, seniūnijoje nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio negauta (b. l. 73), Kauno 2-o teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. Č. buvo gydytas dėl alkoholinės psichozės, kurios pasireiškimo laikotarpis nesutampa su tiriamuoju laikotarpiu, nėra duomenų, dėl kurių negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b. l. 77).
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, vieną sulaikymo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms ir į bausmės laiką įskaičius R. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2017 m. lapkričio 13 d. (vieną parą), galutinę bausmę nustatyti 114 (vieną šimtą keturiolika) valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti R. Č., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti R. Č., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.