- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- 1-1112-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49473-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Petras Lileika
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių atvirojoje kolonijoje, teistas: 1) 2013 m. gegužės 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimu; 2) 2013 m. spalio 21 d, Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. gegužės 23 d. Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 m. 4 mėn. 3) 2014 m. balandžio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Galutinė subendrinta bausmė 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį; 4) 2019 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį, 64¹ straipsnį 5 metų laisvės atėmimo bausme, atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu – taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis (įgyti) teisę vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, bausmės neatlikęs (bausmės pradžia - 2020 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga - 2025 m. sausio 10 d.), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2020 m. gruodžio 19 d. apie 20 val. 00 min., Taikos gatvėje, ties pastatu Nr. 1, Ragožių k., Kulvos sen., Jonavos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“, patikros Nr. 1378018 2020 m. gruodžio 19 d. 20.20 val. nustatyta 1,66 promilių girtumas.
Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu V. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad automobilį pirko atlikinėdamas bausmę. Mašiną pirko žmonai, kuri ketino laikyti teises. Kadangi atlikinėjo bausmę atviroje kolonijoje, ketindamas paruošti automobilį techninei apžiūrai, pasiėmė jį pas save. Kaltinime nurodytą dieną minėtu automobiliu atvažiavo į Jonavą su draugu, nuvažiavo pas sesę, ten gėrė alkoholį ir važiuojant atgal, jis vairavo neblaivus kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Supranta, kad blogai pasielgė sėsdamas išgėręs už vairo ir dėl tokio savo poelgio gailisi.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo V. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų bei išvardintų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojos I. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė. V. K. P. pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. gruodžio 19 d. vakare apie 17 val. paskambino savo vyrui V., kuris atsiliepęs pasakė, kad jis (duomenys neskelbtini) kaime, Jonavos r. Iš balso V. jai pasirodė apsvaigęs nuo alkoholio, jo kalba buvo nerišli. Paklausus V. sakė, kad alkoholio nevartojo, nors ji iš balso atpažino, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio. 2020 m. rugsėjo 29 d. V. K. iš savo lėšų nusipirko lengvąjį automobilį Opel Astra valst. nr. (duomenys neskelbtini), užregistravo jos vardu, ji sutiko su tuo, nes V. jai minėjo, kad jis jokio turto negali turėti savo vardu. To automobilio savininkas jos vyras V., o ji tik formaliai dokumentuose nurodyta kaip savininkė. V. apdraudė automobilį, sutvarkė visus reikiamus dokumentus, automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ( b.l. 43-46).
2020 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), matomas sidabrinės spalvos automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15).
2020 m. gruodžio 21 d. PRĮR pažyma nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 19 d. 19 val. 59 min. į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu privatus fizinis asmuo pranešė, kad (duomenys neskelbtini) degalinėje „Vimijula“ galimai neblaivus vairuotojas į automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilasi kurą (b. l. 4-8).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnų A. S. ir I. S. tarnybiniais pranešimais, nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 19 d. kelyje Jonava – Kėdainiai – Šeduva buvo sustabdytas V. K., kuris vairavo transporto priemonę Opel Astra valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (b.l. 2-3).
2020 m. gruodžio 21 d. VĮ Regitra pažyma nustatyta, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas I. K. (b. l. 28).
2020 m. gruodžio 21 d. VŠĮ Emprekis pažyma nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės-automobilio Opel Astra 1999 m. kaina Lietuvoje (su PVM) 800 EUR (b. l. 32).
Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320 V. K. 2020 m. gruodžio 19 d. 20 val. 20 min. nustatytas 1,66 prom. girtumas (b. l. 51-54).
2020 m. gruodžio 19 d. neblaivumo nustatymo aktu, kad V. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 55).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Šis straipsnis kitų pasekmių nereikalauja, pakanka vien paties vairavimo fakto esant kaltininkui nustatytam tokiam girtumo laipsniui.
Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, girtumo nustatymo duomenimis ir kitais rašytiniais įrodymais, neabejotinai nustatyta, kad V. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 promilės girtumas. Ši V. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies, požymius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, atsižvelgia į tai, kad padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nusikaltimas padarytas tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. V. K. administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka. Šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, dirba MB „MUREKA“, turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas. Kaltinamasis analogišką nusikaltimą padarė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Akivaizdu, kad švelnesnė bausmė kaltinamajam nebuvo efektyvi ir savo tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis pakartotinai nusikalto. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant maksimalų jos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
V. K., nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl nuosprendžiais paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos BK 64 straipsnio tvarka. Nustatyta, kad 2021 m. kovo 24 dienos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 242 straipsnį, o paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nurodytas nuosprendis šiai dienai nėra įsiteisėjęs, todėl teismas siekdamas išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės su kitais nuosprendžiais nebendrina. Klausimas dėl bausmių subendrinimo spręstinas nuosprendžiams įsiteisėjus, BPK 362 straipsnyje numatyta tvarka.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą už analogiškus nusikaltimus, dėl kurių išvadų nepadarė, todėl kaltinamajam nustatytinas terminas uždraudžiantis naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkerius metus. Skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tada, kai nuteistasis atlikęs laisvės atėmimo bausmę bus paleistas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Byloje nustatyta, kad V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį Opel Astra valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, yra bendras V. K. ir I. K. šeimos turtas, įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja, t. y. V. K. ir jo sutuoktinės I. K., jungtine nuosavybe, nežiūrint, kad jis įregistruotas I. K. vardu. I. K., teisiamojo posėdžio metu prašė automobilio nekonfiskuoti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotas aplinkybes, kad automobilį pirko sutuoktinis iš savo pinigų, tačiau registravo jos vardu. Paaiškino, kad transporto priemonė jai reikalinga, nors vairuotojo pažymėjimo ir neturi, paaiškino, kad ji turėdama automobilį, vairuotoją gali susirasti. Prašydama vyro sutvarkyti mašiną nesitikėjo, kad jis pats sės už vairo ir važiuos. Galvojo, kad susiras kokį draugą su teisėmis, nes jis žino, kad jam draudžiama vairuoti mašiną. Pati vyro neklausė, kaip jis tai darys ir į visa tai nesigilino, nes tai jai nebuvo aktualu. Taigi, nustatyta, kad pati I. K., patikėjo automobilį sutuoktiniui, tokiu būdu sudarydama sąlygas padaryti nusikaltimą. I. K. žinojo, kad kaltinamajam uždrausta naudotis specialia teise, žinojo, kad jis praeityje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepaisant to nesiėmė priemonių, kad šeimos automobilio V. K. nevairuotų. Nurodytų aplinkybių kontekste, automobilis, bendrosios nuosavybės teise priklausantis V. K. ir sutuoktinei I. K., pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, ir konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą V. K. Teikime prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų – 197,58 Eur priteisimo klausimą (reg. Nr. DOK-45735).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad V. K. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, būtent dėl jo laisvės suvaržymo teismas pripažino jam gynėjo dalyvavimą būtinu nagrinėjant baudžiamąją bylą (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Be to, kad V. K. laisvė yra apribota, jis turi šeimą, neturi turto, turi skolinių įsipareigojimų, todėl teismas, įvertinęs valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, sprendžia, kad prašoma priteisti suma neigiamai paveiktų nuteistojo turtinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. K. atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tada, kai nuteistasis atlikęs laisvės atėmimo bausmę bus paleistas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Į baudžiamojo poveikio priemonės terminą, įskaityti paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo terminą nuo 2021 m. vasario 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. K. atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.