Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 286 straipsnį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir M. G. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. G. paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir M. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo M. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 20 d., 21.35 val., iki 2020 m. lapkričio 21 d., 11.45 val. (1 parą), taip pat bausmė, atlikta pagal 2021 m. kovo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Civilinio ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. G. civilinio ieškovo naudai priteista 577,17 Eur (penki šimtai septyniasdešimt septyni eurai 17 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 37,60 Eur (trisdešimt septyni eurai 60 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. G. nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. lapkričio 20 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenorėdamas vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio M. R. ir Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. G., atvykusių pagal policijoje gautą pranešimą apie bute triukšmaujančius asmenis, teisėtų reikalavimų prisistatyti, leisti atlikti jo asmenybės nustatymą ir patikrinimą, plūdosi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu ir panaudojo fizinį smurtą: sulaikymo metu galva trenkė vieną smūgį R. G. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. G. fizinį skausmą, taip pasipriešino valstybės tarnautojui, turinčiam viešojo administravimo įgaliojimus.

2. Be to, M. G. 2020 m. lapkričio 21 d., apie 2.30 val., vežamas (duomenys neskelbtini) iš laikinojo sulaikymo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, esančią (duomenys neskelbtini), tyčia kojomis spardydamas policijos tarnybinio automobilio VW Transporter T6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytųjų skyriaus grotas, sugadindamas šias grotas ir du jų skląsčius, taip sugadino svetimą, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato turtą, bendros 577,17 eurų vertės.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. G. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, prašant ją sušvelninti ir nuteistojo atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Pirmiausia pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

7. Tuo tarpu įvertinus M. G. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad M. G.skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

8. Bylos duomenimis, M. G. veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė du nesunkius baigtus nusikaltimus. Be to, šie nusikaltimai M. G.nebuvo vienkartiniai – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo, tame tarpe ir iš esmės analogiškų, nusikalstamų veikų padarymą, jis buvo teistas ne kartą (12 kartų). Bylos medžiaga taipogi patvirtina, kad M. G. šiuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. Svarbu ir tai, jog pirmąsias nusikalstamas veikas M. G. pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme. Taigi ankstesni nuteistojo teistumai, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas ir padarymo aplinkybės – galva smūgiavo teisėsaugos pareigūnui, vykdančiam savo pareigas, piktybiškai niokojo svetimą turtą, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. G. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, todėl naujų nusikalstamų veikų padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais M. G.atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas) ar teisinės padėties švelninimas (75 straipsnio nuostatų taikymas) nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos M. G.elgesiui neturėjo. Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas M. G. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepraėjus nei 2 mėnesiams po to, kai apylinkės teismas pripažindamas M. G. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. baudžiamasis įsakymas), dar kartą parodė pasitikėjimą ir M. G. atžvilgiu taikė teisinę padėtį švelninančias BK 75 straipsnio nuostatas. Taigi šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį M. G.nepavyksta, jokių pastangų siekdamas koreguoti savo elgesį teigiama linkme jis nededa, o tai rodo, kad jis kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.

9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad aptariamus nusikaltimus jis padarė dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau tokie argumentai nuteistojo M. G. baudžiamosios atsakomybės nemažina, juolab, kad iš ankstesnių nuosprendžių, kuriais M. G. buvo nuteistas už įvykdytas nusikalstamas veikas, turinio matyti, jog praeityje įvykdytų nusikaltimų padarymui įtakos taipogi turėjo alkoholio vartojimas, o tai tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad M. G. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo pastangų gyventi dorai.

10. Pagrindo švelninti M. G.skirtą bausmę nesudaro ir nuteistojo teiginiai dėl jo nuoširdaus gailesčio padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant M. G.mažesnes nei BK 286 straipsnio, BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkius bausmes, o jas subendrinus - BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti asmeniui skirtą bausmę, nėra pagrindo, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju M. G.nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris subendrintas su Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu - bausmes iš dalies sudedant, o tai reiškia, kad prie minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir subendrintos galutinės - 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 66 MGL (3300 Eur) dydžio baudos buvo pridėta tik minimali skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. 3 mėnesiai. Tokiu būdu, vertinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. G.skirtą (subendrintą) bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. G.skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik M. G. skirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. G.teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus aukščiau aptartą M. G.asmenybę, jo įvykdytas nusikalstamas veikas, buvusius teistumus bei administracinius baustumus, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. G.ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

12. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti M. G. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.