Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-37-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05241-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 55.1.3 (S)

2018 m. lapkričio 26 d.

dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Eitinit“ 2015-11-02 teismui padavė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) 2015-09-29 sprendimą Nr. S-187(7-185/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-06-29 sprendimą Nr. 69-75; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015-04-01 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-201; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 1–6).

Pareiškėjos teigimu, ginčijamas MGK sprendimas prieštaringas, pareiškėjos darbuotojai tyrimo eigoje buvo apklausinėjami daugelį kartų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, taip pat, tais pačiais klausimais buvo apklausiami liudytojais Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjos darbuotojų parodymai išliko prieštaringi, todėl mokestinių ginčų komisijos išvados, paremtos šių darbuotojų deklaratyviais parodymais, yra neargumentuotos. MGK neįvertino nustatytų aplinkybių visumos ir visiškai nevertino uždarosios akcinės bendrovės „Versus Auditus“ 2014-10-14 specialisto - auditoriaus išvadų apie UAB „Eitinit“ finansinę būklę laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31. Tyrimas dėl mokesčių slėpimo paremtas prielaidomis, neištyrus visas tiesai nustatyti būtinas aplinkybes, todėl mokestinių ginčų komisijos ginčijamo sprendimo motyvai yra nepagrįsti, išvados padarytos itin šiurkščiai pažeidžiant įrodymų rinkimo bei įrodinėjimo taisykles.

Vilniaus AVMI, siekdama bet kokiu būdu nubausti pareiškėją, pateikė išvadas, kurios nėra pagrįstos objektyviai duomenimis, šios išvados prieštaringos, paremtos prielaidomis, ignoruojami UAB „Verus Auditus“ specialisto objektyvus paskaičiavimai, kurie įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Pareiškėjos auditą atlikęs auditorius nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 UAB „Eitinit“ neturėjo tokių pajamų, kad būtų galėjusi mokėti Vilniaus AVMI sprendime nurodomas darbo užmokesčio pinigines sumas nurodytiems darbuotojams. Auditorius savo teiginius apie pareiškėjos finansines problemas nurodomu laikotarpiu, pagrindė konkrečiais duomenimis ir paskaičiavimais, išanalizuodamas 2009 m. pinigų srautus, iš jų išskirdamas grynuosius pinigų srautus.

Viso tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus kilusio ginčo metu pareiškėja kategoriškai nurodė, kad į bylą pateikti 166 vnt. dyzelinio kuro įsigijimo EKA kvitai atspindi realiai įvykusius sandorius. Pareiškėja eilę kartų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo organą, prašydama pasitelkiant specialistus ištirti objektyviai, ar pateikti UAB „Eitinit“ 166 vnt. UAB „EMSI“ išrašyti elektroninio kasos aparato atsiskaitymų už pirktą kurą kvitai 2009-01-01 iki 2009-12-31 yra tikri, tačiau pareiškėjos prašymai nebuvo tenkinami, į pareiškėjos argumentuotus prašymus neatsižvelgė nei Vilniaus AVMI, nei VMI, nei MGK. Nurodyti 166 vnt. atsiskaitymų už pirktą kurą iš UAB „EMSI“ kvitai mokesčių administratoriaus nebuvo niekaip tiriami, šių kvitų originalai nebuvo sutikrinami net su UAB „EMSI" elektroninio kasos aparato kontroline juosta. Vilniaus AVMI vyr. specialistė, atlikusi pareiškėjos mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 nenustatė faktų, kad į pareiškėjos buhalterinę apskaitą būtų įtraukti netikri įmonės UAB „EMSI“ 166 vnt. elektroninio kasos aparato kvitai apie kuro pirkimą iš šios bendrovės. FNTT specialisto išvadoje dėl pareiškėjos ūkinės-finansinės veiklos taip pat nėra pateikta duomenų apie apskaitytas ir ar neapskaitytas pinigines lėšas UAB „Eitinit“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2009-01- 01 iki 2009-12-31. Mokestinio tyrimo metu nebuvo apklausti UAB „Eitinit“ vairuotojai bei kiti darbuotojai, kurie nurodomu laikotarpiu matė bei patys vežė statybines medžiagas į objektus ir užsukdavo į UAB „EMSI“ priklausančią degalinę, esančią Trakų pl. 14 km. Trakų Vokėje užsipilti kuro, matė, kaip vairuotojas, sumokėjęs už kurą, gaudavo kvitus (kurie pateikiami byloje) ir išvažiuodavo. Išanalizavus pateiktus prie baudžiamosios bylos 166 vnt. UAB „EMSI“ elektroninio kasos aparato kvitus, išrašytus UAB „Eitinit“ už pirktą kurą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, nustatyta, kad UAB „Eitinit“ kurą pirko reguliariai 2009-ųjų metų bėgyje. Išvardinti faktai patvirtina, kad mokestinių ginčų komisijos išvados pagrįstos prielaidomis, neturint pagrįstos specialistų ekspertų išvados dėl šių atsiskaitymo kvitų netikrumo galima tik tikėtina išvada. Kitaip tariant, galimas dokumento suklastojimo faktas negali būti nustatomas pagal mokesčių administratoriaus vidinį įsitikinimą, nepaskyrus šiuo klausimu ekspertizės, t. y. specialių žinių reikalaujančio įvertinimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 68–72).

Paaiškino, kad mokestinis ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos 2009 metų mokesčio bazės, nuo kurios apskaičiuoti GPM, VSD įmokos, PSD įmokos ir įmokos į GF, dydžio nustatymo bei dėl nepagrįstai į PVM atskaitą ir į sąnaudas įtraukto kuro pagal UAB „EMSI“ vardu įformintus EKA kvitus. VMI nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 pareiškėja penkiolikai darbuotojų mokėjo didesnį darbo užmokestį nei apskaičiavo dokumentuose ir registruose, t. y. mokėjo neoficialų darbo užmokestį, kurio neapskaitė registruose bei nedeklaravo VMI pateiktose laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų ir metinėje deklaracijose, VSDFV Vilniaus skyriui pateiktose ataskaitose bei į deklaracijas ir ataskaitas įrašė ne visus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį, išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį bei PSD ir VSD įmokas. VMI įvertino įvairius informacijos šaltinius, t. y. pareiškėjos patikrinimui pateiktus dokumentus, iš baudžiamosios bylos gautus UAB „Eitinit“ dirbusių ir dirbančių darbuotojų liudytojų apklausos protokolus, mokestinio tyrimo ir patikrinimo metu surinktą informaciją. Bendrovės darbuotojai patvirtino pirminio patikrinimo metu nustatytus faktus, t. y. darbuotojai nurodė, kad bendrovėje dirbo 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę, jiems išmokėto darbo užmokesčio dydis siekė nuo 800 Lt iki 2 000 Lt, darbo užmokestį gaudavo kiekvieną mėnesį, darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais, pajamos iš bendrovės buvo vienintelis pajamų šaltinis, darbuotojai neturėjo tiek pravaikštų, kiek jų yra pažymėta 2009 m. bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nes buvo suinteresuoti kuo daugiau uždirbti. VMI nustatė, kad bendrovė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė iš viso 154 595,78 Lt (208 833,31 Lt – 54 237,53 Lt) priskaičiuotino darbo užmokesčio. Įvertinusi pateiktą medžiagą, VMI padarė išvadą, kad 13 bendrovės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 fiksuotų pravaikštų dienomis faktiškai dirbo, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bendrovė jiems apskaitė neatitinkančias tikrovės pravaikštas, taip siekdama išvengti priskaičiuoti darbo užmokestį registruose ir nuo jo sumokėti privalomus mokesčius į biudžetą. Atskiri bendrovės darbuotojai gaudavo didesnį darbo užmokestį negu nurodyta bendrovės buhalterinės apskaitos registruose.

Dėl apskaičiuoto PVM ir PM nurodė, kad bendrovės atskaitingas asmuo – statybos darbų vadovas G. T. 2009 m. kiekvieną mėnesį atsiskaitydamas už grynųjų pinigų, gautų ūkio išlaidoms, panaudojimą, prie avansinių apyskaitų pateikdavo dyzelinio kuro įsigijimo EKA kvitus, pagal kuriuos dyzelinis kuras įsigytas iš UAB „EMSI“ degalinės, esančios adresu: Trakų plentas 14 km., Trakų Vokė, Vilnius. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 bendrovės atskaitingas asmuo su avansinėmis apyskaitomis pateikė 167 dyzelinio kuro įsigijimo EKA kvitus už 59 437,54 Lt + 11 704,62 Lt PVM, iš viso už 71 142,26 Lt. Siekdama surinkti priešpriešinę informaciją dėl bendrovės į 2009 m. buhalterinės apskaitos registrus įtrauktų dyzelinio kuro įsigijimo EKA kvitų tikrumo, inspekcija atliko UAB „EMSI“ operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad UAB „EMSI“ kuro pardavimo sutarčių su bendrove nebuvo sudariusi, jokių pirkimo-pardavimo sandorių su bendrove nevykdė. UAB „EMSI“ pardavimų registruose nėra įtrauktas bendrovės kodas ir nėra užfiksuotų pardavimų jai. Patikrinimo metu įvertinus UAB „EMSI“ pateiktus pardavimų registruose užfiksuotus pardavimo operacijų duomenis bei Bendrovės pateiktus patikrinimui UAB „EMSI“ vardu įformintus dyzelinio kuro įsigijimo EKA kvitus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 bendrovės atskaitingo asmens per avansines apyskaitas pateiktų 166 vnt. EKA kvitų, dyzelinio kuro įsigijimo už 59 269,52 Lt + 11 672,70 Lt PVM, iš viso už 70 942,22 Lt, operacijų turinys skiriasi nuo UAB „EMSI“ užfiksuotų operacijų. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė pagal UAB „EMSI“ vardu įformintus elektroninių kasos aparatų kvitus, kurie nepagrindžia realiai įvykusių ūkinių operacijų, 2009-02-01 – 2009-12-31 laikotarpio PVM deklaracijose nepagrįstai atskaitė 11 672,70 Lt pirkimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Taip pat pagal patikrinimui pateiktus dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus VMI nustatė, kad pareiškėja pagal UAB „EMSI“ degalinės, esančios Trakų pl. 14 km, Trakų Vokė, Vilnius, vardu įformintus EKA kvitus buhalterinės apskaitos 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpio registruose bei Pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2009 m. į sąnaudas ir leidžiamus atskaitymus įtraukė 59 269,52 Lt sumą. Kadangi pareiškėja neteisėtai 59 269,52 Lt sumą priskyrė leidžiamiems atskaitymams, tuo sumažino apmokestinamąjį pelną bei neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 11 854 Lt PM. Pasinaudojant UAB „EMSI“ vardu ir rekvizitais, buvo įforminti tik dokumentai, siekiant šios bendrovės vardu įformintais dokumentais įteisinti realiai neįvykusius sandorius ir tokių apsimestinių sandorių būdu sudaryti sąlygas padidinti bendrovės sąnaudas ir sumažinti mokėtiną PM ir PVM bei išgryninti pinigus, kuriais galimai ir buvo mokamas darbuotojams neapskaitytas darbo užmokestis.

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AMVI atsilipime į pareiškėjos skundą nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime nurodytus argumentus, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje Vilniaus AVMI atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys nesutinka dėl pareiškėjos 2009 metų mokesčio bazės, nuo kurios apskaičiuoti GPM, VSD įmokos, PSD įmokos ir įmokos į GF, dydžio nustatymo bei dėl nepagrįstai į PVM atskaitą ir į sąnaudas įtraukto kuro pagal UAB „EMSI“ vardu įformintus EKA kvitus.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2015-04-01 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-201 nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 11 673 Lt (3 380,73 Eur) PVM, 7 360,54 Lt (2 137,76 Eur) PVM delspinigius, 3 502 Lt (1 014 Eur) PVM baudą, 11 854 Lt (3 433,16 Eur) PM, 5 501 Lt (1 593 Eur) PM delspinigius, 3 556 Lt (1 029 Eur) PM baudą, 16 645,54 Lt (4 820,88 Eur) GPM, 11 171,63 Lt (3 235,52 Eur) GPM delspinigius, 4 994 Lt (1 446 Eur) GPM baudą, 53 456,51 Lt (15482,08 Eur) VSD įmokas, 26 728 Lt (7 740 Eur) VSD įmokų baudą, 9 388,35 Lt (2 719,05 Eur) PSD įmokas, 4 694 Lt (1 359 Eur) PSD įmokų baudą, 158,63 Lt (45,94 Eur) GF įmokas), 19,32 Lt (5,60 Eur) įmokų į GF delspinigius ir 47 Lt (13 Eur) įmokų į GF baudą (t. I, b. l. 49–56). VMI 2015-06-29 sprendimu Nr. 69-78 patvirtino Vilniaus AVMI 2015-04-01 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-201 (t. I, b. l. 43–48). MGK 2015-09-29 sprendimu Nr. S-187 (7-185/2015) patvirtino VMI 2015-06-29 sprendimą Nr. 69-78 (t. I, b. l. 8–23).

Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1) mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2) to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi būti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos – nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir/arba nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Centrinis mokesčių administratorius. Pagal VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktą, įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (Taisyklių 4.1 punktas).

Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Dėl PVM ir PM mokesčio

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; 2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti arba turi būti naudojamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti.

Sprendžiant klausimą dėl buhalterinės apskaitos dokumente išskirtos PVM sumos įtraukimo į PVM atskaitą turi būti vertinami ne tik formalieji kriterijai (reikalavimai buhalterinės apskaitos dokumento formai bei turiniui), bet ir materialieji kriterijai, t. y. privalo būti nustatytas (pagrįstas) faktas, jog atitinkamo buhalterinės apskaitos dokumento pagrindu įsigytos prekės ir (arba) paslaugos yra skirtos naudoti PVM mokesčio mokėtojo ekonominėje veikloje (PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui). Tik nustačius (pagrindus) šių kriterijų visumos egzistavimo faktą, PVM mokesčio mokėtojas įgyja teisę įtraukti į PVM atskaitą atitinkamas buhalterinės apskaitos dokumente nurodytas PVM mokesčio sumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartis admin. byloje Nr. A438-1276/2012).

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai, atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsniu, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus (Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja kiekvieną mėnesį į PVM atskaitą įtraukė sumas, pagal UAB „Emsi“ degalinės, esančios adresu: Trakų pl. 14 km, Trakų Vokė, Vilnius, kasos aparato kuro pirkimo kvitus. Iš viso UAB „Eitinit“ į buhalterinę apskaitą 2009 m. įtraukė 70 942 Lt sumą už UAB „Emsi“ įsigytą kurą pagal kuro pirkimo kvitus, šiuo pagrindu atskaitė 11 672,70 pirkimo PVM (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 66–70). Atlikus palyginamąjį tyrimą, nustatyta, kad nors EKA kvitų numeriai sutampa, tačiau kvitai išduoti dėl visai kitų prekių, vienintelis kvitas, kurio pirkimo suma, numeris, data sutapo buvo kvitas Nr. 595/731 (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 66–70). Taigi byloje, išskyrus pareiškėjos turimus EKA kvitus, nebuvo rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už visą 70 942 Lt sumą pareiškėja būtų tikrai įsigijusi kurą iš UAB „Emsi“.

Siekiant nustatyti ar pareiškėjos turimi ir į buhalterinę apskaitą įtraukti kvitai tikrai išduoti UAB „Emsi“ ir šiuo pagrindu įtraukti į buhalterinę apskaitą Vilniaus apygardos teismas 2016-09-19 pavedė atlikti ekspertizę, užduodant klausimus: 1) ar 166 vnt. UAB „Emsi“ EKA kuro pirkimo kvitų originalai, paimti iš UAB „Eitinit“, pagal turinį ir spaudos būdą, atitinka UAB „Emsi“ pateiktų 2009-05-18 kvito Nr. 264/723 originalą?; 2) ar 166 vnt. UAB „Emsi“ EKA kuro pirkimo kvitų originalai, paimti iš UAB „Eitinit“, pagal turinį ir spaudos būdą, atitinka UAB „Emsi“ pateiktų 2009-05-28 kvito Nr. 10/723 originalą?“. Lietuvos teismo ekspertizės centre, klausimai redaguoti taip: „ar 166 vnt. UAB „Emsi“ EKA kuro pirkimo kvitai (originalai), paimti iš UAB „Eitinit“, yra atspausdinti tuo pačiu kasos aparatu, kaip ir lyginamajam tyrimui pateikti UAB „Emsi“ kvitų pavyzdžiai: 2009-05-18 kvitas Nr. 264/723 (originalas) ir 2009-05-28 kvitas Nr. 10/723 (originalas) (t. II, b. l. 59). Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus pateikta eksperto išvada dėl 166 vnt. UAB „Emsi“ EKA kuro pirkimo kvitų.

Atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad tirti pateikti 166 vnt. UAB „Emsi“ EKA kuro pirkimo kvitai (originalai), paimti iš UAB „Eitinit“, yra atspausdinti kitu kasos aparatu, nei baudžiamosios bylos Nr. 1-137-487/2016 tomo Nr. 7 126-ajame lape esantys lyginamajam tyrimui pateikti UAB „Emsi“ kvitų pavyzdžiai (t. II, b. l. 63). Be to, padaryta išvada, kad UAB „Emsi“ kompiuterio laikmenose esančiuose programos duomenų failuose nėra jokių įrašų apie 166 vnt. UAB „Emsi“ degalinės Trakų Voks prekyvietės EKA kvitų už pareiškėjos įsigytą kurą (t. II, b. l. 70).

Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėja į PVM ir PM atskaitą nepagrįstai įtraukė kuro įsigijimo sąnaudas pagal UAB „Emsi“ 166 vnt. kasos aparato kvitus, kurie, kaip paaiškėjo atlikus ekspertizę, nėra originalūs. Šie kvitai neatitinka UAB „Emsi“ kasos aparato spausdinamų kvitų sandaros. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja kurą UAB „Emsi“ pylėsi tariamai ir šią, tikrovės neatitinkančią informaciją, ir ginčo sumas fiksavo buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Todėl pritartina MGK ir mokesčių administratoriaus padarytai išvadai, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Emsi“ vardu pareiškėjai įformintuose EKA kvituos atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, todėl pareiškėja nepagrįstai apskaitė 70 942 Lt sumai realiai neįsigytą kurą, kurio pirkimo PVM 11 763 Lt įtraukė į PVM apskaitą, o 59 270 Lt priskyrė leidžiamiems atsiskaitymams, tokiais savo veiksmais pažeisdama aukščiau nurodytas Pelno mokesčio įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas. Todėl ginčijami MGK, VMI ir Vilniaus AVMI sprendimai dėl papildomai priskaičiuoto PVM, PM bei jų delspinigių ir baudų šioje apimtyje yra teisėti bei pagrįsti.

Dėl GPM, VSD, PSD ir GF įmokų

Mokesčių administratorius, nustatydamas pareiškėjos mokesčio bazę už 2009 m. padarė išvadą, kad pareiškėja 2009 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 154 595,78 Lt darbo užmokesčio, todėl apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinas GPM, VSD ir GF bei PSD įmokas. Teismas su mokesčių administratoriaus ir MGK padarytomis išvadomis sutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos juridinio asmens atliekamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjos 2009 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuota, jog kiekvienas iš bendrovės darbuotojų turėjo pravaikštų, jų skaičius svyruoja nuo 49 iki 223 pravaikštų dienų (t. II, b. l. 40–51). Mokesčių administratorius, apibendrinęs darbuotojų dirbtų dienų ir pravaikštų skaičių, nustatė, kad pravaikštų skaičius – 2 359 dienos, dvigubai viršija dirbtų dienų – 1 186, skaičių (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 38). Pastebėtina, kad pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius darbuotojams už pravaikštas paskirtas nuobaudas (t. II, b. l. 52–63).

Nepaisant šių pareiškėjos dokumentuose užfiksuotų duomenų, visi pareiškėjos UAB „Eitinit“ darbuotojai (išskyrus E. J., V. K. ir P. G.) apklausose nurodė, kad bendrovėje dirbo po 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę, jiems darbo užmokestis buvo mokamas kas mėnesį, siekė nuo 800 Lt iki 2 000 Lt. Darbuotojų parodymų pagrindu nustatyta, kad darbo užmokestį UAB „Eitinit“ darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais, nors 2009 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra sužymėtos darbuotojų pravaikštos, teigė, kad tiek pravaikštų, kiek buvo sužymėta, neturėjo, nes buvo suinteresuoti kuo ilgiau uždirbti (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 37, t. III, b. l. 39–85). Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodomus teiginius, kad darbuotojų parodymai yra prieštaringi. Kaip nustatyta iš apklausos protokolų, visi darbuotojai, išskyrus E. J., V. K. ir P. G., patvirtino, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose sužymėti duomenys apie jų pravaikštas yra neteisingi. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais pareiškėjos darbuotojų paaiškinimais, juolab, kad aplinkybę dėl nepagrįstai darbo apskaitos žiniaraščiuose žymėtų pravaikštų patvirtina ir pateiktų įrodymų visuma.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad šioje dalyje mokesčių administratorius turėjo teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Patikrinimo akte yra perteiktas darbuotojų paaiškinimų turinys, išdėstytos konkrečios neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybės, taip pat susistemintai pateikti tiek pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje, tiek ir mokesčių administratoriaus atlikti darbo užmokesčio apskaičiavimai, palyginamieji duomenys. Teismas pastebi, kad pareiškėja nepateikė mokesčių administratoriui ar teismui jokių duomenų, kurie pagrįstų tokią darbdavio darbo organizavimo logiką darbuotojų atžvilgiu. Nors nurodyta, kad darbuotojams surašytos nuobaudos dėl pravaikštų, tačiau nėra duomenų, kad su tokiomis nuobaudomis darbuotojai apskritai būtų supažindinti. Pareiškėjas neįrodė, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų realiai vykstančioms pravaikštoms kontroliuoti, išskyrus, kaip minėta, paskirtas nuobaudas, su kuriomis darbuotojai nebuvo net supažindinti. Teismo vertinimu, vidutinio apdairumo, protingumo darbdavys imtųsi atitinkamų veiksmų jei bendrovės darbuotojai tokiu mastu imtų pravaikštas. Šiuo atveju pareiškėjas įtikinamų argumentų, kodėl tokie darbuotojai buvo toleruojami, nepateikė. Be to, aktuali mokesčių administratoriaus nustatyta aplinkybė, kad darbo sutartys su šiais darbuotojais nutrauktos ne darbdavio iniciatyva, o pačių darbuotojų prašymu, kas tik patvirtina, kad pareiškėja dėl tokio tariamo darbuotojų elgesio masiškai darant pravaikštas aktyvių veiksmų realiai nesiėmė.

Nors, pareiškėja, teigia jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, ji neturėjo tokių pajamų, kad būtų galėjusi mokėti Vilniaus AVMI ginčijamame sprendime nurodytas darbo užmokesčio sumas darbuotojams, teismas tokius argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pareiškėja, pagrįsdama šį teiginį remiasi UAB „Versus auditus“ specialisto išvada, kurioje teigiama, kad pareiškėja neturėjo finansinių šaltinių ir piniginių lėšų išmokėti darbuotojams FNTT specialisto 2014-01-20 išvadoje nurodytą 237 168,52 Lt darbo užmokesčio sumą. Teismas tokius pareiškėjos pateikiamus įrodymus vertina kaip gynybinę poziciją, nes šiuos įrodymus paneigia mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma. Teismas pažymi, kad mokesčių administratorius atlikęs tyrimą nustatė, jog pareiškėjos pardavimai 2008 m. sudarė 2 013 008 Lt, 2009 m. – 1 175 176 Lt. Taigi pareiškėja vykdė veiklą, priiminėjo darbų užsakymus ginčo laikotarpiu. Pastebėtina, kad 2009 n. didžiąją dalį į banko sąskaitą gautų pinigų lėšų pareiškėja išgrynino. Taigi vien specialisto išvada, visų kitų nustatytų aplinkybių kontekste, nepaneigia aplinkybės dėl neapskaityto darbo užmokesčio.

Visų nurodytų ir mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos darbuotojai V. M., R. R., M, B., J, J., L. Z., A. U., S. A., G. S., I. K., V. M., D. M., G. K., V. J. iš tiesų tomis dienomis, kurios pareiškėjos apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotos kaip pravaikštos, dirbo, o pareiškėja darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose duomenis už 2009-01-01 iki 2009-12-12 šių darbuotojų atžvilgiu nurodė neteisingai. Šios aplinkybės lemia, kad pareiškėja vietoje priskaičiuotino 208 833,31 Lt darbo užmokesčio, apskaitė tik 54 237,53 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė 154 595,78 Lt darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsniu, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, 18 straipsnio 6 dalimi, Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinas GPM, VSD sumas, taip pat PSD įmokas ir įmokas į GF, taip pat šių mokesčių delspinigius, ir paskyrė baudas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijami Mokestinių ginčų komisijos 2015-09-29 sprendimas Nr. S-187(7-185/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-06-29 sprendimas Nr. 69-75, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-01 sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-201 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas pažymi, kad netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.