Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Dailitransa“ atstovams R. D. ir advokatei Irinai Beleškienei, atsakovo UAB „Rostija“ atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dailitransa“ (toliau – ieškovas) ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Rostija“, ir atsakovo UAB „Rostija“ (toliau – atsakovas) priešieškinį, pareikštą ieškovui UAB „Dailitransa“ ir atsakovui P. C. (P. Č.) (toliau – atsakovas pagal priešieškinį).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2017-08-30 buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, pareikštas atsakovui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-01 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta iš atsakovo išieškoti 1200 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 8 EUR žyminį mokestį. Teisme 2017-10-06 gauti prieštaravimai. Ieškovas 2017-11-02 pateikė teismui ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-06 nutartimi teismo įsakymas panaikintas, priimtas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1200 EUR dydžio skolą, 40 EUR dydžio baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2017-05-24 sudarė krovinių pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį sutartyje nustatytu laiku bei nurodytu maršrutu, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už atliktą pervežimą 1200 EUR sumą. Ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir 2017-06-12 pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DAIL 17/06-011 1200 EUR sumai apmokėti. Atsakovas sąskaitą turėjo apmokėti iki 2017-07-12, tačiau neapmokėjo. Atsakovas į ieškovo raginimus apmokėti sąskaitą nereagavo, pretenzijų ieškovui nepareiškė. Kadangi šalys yra juridiniai asmenys, atsakovas, praleidęs terminą prievolei įvykdyti, turi mokėti šešių procentų dydžio metinės palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, ieškovas įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš atsakovo gauti 40 EUR sumą (baudą).

Atsiliepimai į priešieškinį nebuvo gauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esanti krovinių vežimo 2017-05-24 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad tarp šalių susiklostė vežimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnis). Teismui pateikta sutartis patvirtina, kad šia sutartimi ieškovas (vežėjas) įsipareigojo atsakovo (siuntėjo) UAB „Rostija“ jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o atsakovas įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį – 1200 EUR. Sutartyje nurodyta pakrovimo vieta yra UAB „Ferogama“, (duomenys neskelbtini). Atvykimo į pakrovimo vietą data yra 2017 metų gegužės 25-26 d. Išvykimo muitinė – Vilnius, atvykimo į paskirties muitinę data 2017-05-29, atvykimo į iškrovimo vietą data 2017 metų gegužės 30-31 d. Paskirties muitinė - (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta –. Šios sutarties grafoje “papildomos sąlygos“, kurios pagal sutarties 20 punktą yra didesnės galios, įrašų nėra. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad krovinio vežimas vykdomas laikantis CMR konvencijos.

Tarp šalių nebuvo ginčo, kad pervežimas pagal aukščiau nurodytą užsakymą vyko pagal teismui pateiktus du tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (toliau – CMR važtaraštis) Nr. 2017-333 ir Nr. 312/19. CMR važtaraščio Nr. 312/19 22 grafoje yra 2017-05-23 įrašas, patvirtintas UAB „RIVI“ spaudu ir parašu, kad pakrovimui atvykta (21, 22 grafos), o 24 grafoje yra duomenys apie atvykimą iškrovimui 2017-06-03. CMR važtaraščio Nr.2017-333 22 grafoje yra 2017-05-24 įrašas, patvirtintas UAB „RIVI“ spaudu ir parašu, kad pakrovimui atvykta, o 24 grafoje yra duomenys apie atvykimą iškrovimui 2017-06-03. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pervežimas atliktas, krovinio gavėjas krovinį gavo. Dėl to byloje ginčo nėra. Byloje yra pateikta ieškovo 2017-06-12 išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija DAIL Nr. 17/06-011, kurioje prašoma atsakovo apmokėti 1200 EUR pagal aukščiau nurodytą sutartį iki 2017-07-12. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas per sąskaitoje nurodytą terminą pareiškė ieškovui pretenzijas dėl atlikto pervežimo, ar termino nurodyto sutartyje pažeidimo. Atsakovo teismui pateikta pretenzija, surašyta 2017-07-21, t.y. pasibaigus sąskaitos apmokėjimo terminui. Atsakovas kartu su šiuo dokumentu nepateikė įrodymų, jog pretenzija ieškovui buvo išsiųsta ar kitaip įteikta. Šios informacijos nebuvimas byloje neleidžia nustatyti, kada ieškovas šią pretenziją galėjo gauti. Pažymėtina, kad teismui 2017-10-06 ir 2017-10-09 pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo, duomenų, kad 2017-07-21 buvo surašyta pretenzija nėra, pretenzija teismui pateikta tik 2017-12-05 kartu su atsiliepimu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pretenzijoje atsisakoma apmokėti sąskaitą dėl to, kad atsakovas sumokėjo ieškovo vairuotojui skirtą baudą, nurodant, kad atsakovas atliko baudos ir skolos už atliktą pervežimą įskaitymą, o ne dėl to, kad sutartis neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (2 dalis). Ši teisės norma leidžia prievolę baigti įskaitymu, tačiau įskaitomos gali būti tik vienarūšės prievolės, be to, apie atliktą įskaitymą turi būti informuojama kita prievolės šalis. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad šalių prievolės yra vienarūšės, byloje pateikta pretenzija nėra pakankamas įrodymas tam, kad daryti išvadą, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atliktą įskaitymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo argumentai, jog jis neturi sumokėti ieškovui skolos už atliktą pervežimą, kadangi atliko įskaitymą, atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei tai, kad ieškovas pervežimą atliko, pretenzijų dėl atlikto pervežimo kokybės ir terminų ieškovui nebuvo pateikta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1200 EUR skolą tenkintinas.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 40 EUR baudą, kadangi atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šalių sudarytoje sutartyje nėra įtvirtinta sąlygų numatančių netesybas, jeigu savo pareigų neįvykdys atsakovas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti atvejai, kada kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatytas palūkanas. Šalių sudaryta vežimo sutartis yra komercinė sutartis. Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti palūkanų pagal MAPKSVPĮ. Kadangi šią teisę ieškovas turi, jis turi teisę reikalauti iš atsakovo ir šio įstatymo 7 straipsnyje numatytos 40 eurų sumos be įspėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, ieškovas yra įgijęs teisę į palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 40 EUR išieškojimo išlaidų sumą (baudą) tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą turi mokėti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė prievolės, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje atsakovo pateiktas Federalinės transporto priežiūros tarnybos Valstybinės automobilių kelių priežiūros Pskovo srities valdybos 2017-05-31 nutarimas Nr. 60310000682 patvirtina, kad P. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą ir jam skirta 100000 rublių bauda. Ši bauda skirta už tai, kad P. Č., vairavęs UAB „Dailitransa“ transporto priemonę, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė pervežimą automobiliu, tarptautiniu maršrutu, turėdamas leidimą, neatitinkantį pervežimo rūšies. Lėšų pervedimo 2017-06-02 nurodymas Nr. 1418 patvirtina, kad 100000 rublių (1573,99 EUR) baudą už P. Č. sumokėjo atsakovas UAB „Rostija“.

Kaip matyti iš CMR važtaraščio Nr. 312/19, šio važtaraščio 1 grafoje siuntėju nurodytas –Scheuch GMBH, adresas Weierfing 68, AT 4971 Aurolzmunster from UAB „RIVI“ Kirtimų g. 53, Vilniuje, Lietuva. Šio važtaraščio 2 grafoje gavėju nurodytas OOO Scheuch RU, kurio adresas Koghevnitscheckaja, H.1, BL, 115114 Moscow, Russia. Važtaraščio 3 grafoje – krovinio iškrovimo vieta nurodyta MO, Pushkino, Moskovskiy pr. 55, Russia, 4 grafoje – krovinio pakrovimo vieta ir data - Vilnius, Lietuva, 2017-05-23.

Kaip matyti iš CMR važtaraščio Nr. 2017-333, šio važtaraščio 1 grafoje siuntėju nurodytas –Die Arche Handel GmbH, adresas Bahrsteggasse 25/8, 1210 Viena, Austrija, by order UAB „RIVI“ Kirtimų g. 53, Vilniuje, Lietuva. Šio važtaraščio 2 grafoje gavėju nurodytas „Promoborudovanije“, Leningradsky Ave, 80 – 3, 125315 Moscow, Russia. Važtaraščio 3 grafoje – krovinio iškrovimo vieta nurodyta Pos. Cheluskinskiy, B. Tarasovskaya 117, Rossija; 4 grafoje – krovinio pakrovimo vieta ir data - Vilnius, Lietuva, 2017-05-24.

Abiejų CMR važtaraščių 16 grafoje vežėju nurodytas ieškovas UAB „Dailitransa“, važtaraščių 23 grafoje yra ieškovo parašai ir antspaudai, o 22 abiejų CMR važtaraščių grafoje yra byloje nedalyvaujančios asmens UAB „RIVI“ parašai ir antspaudai, kur adresas nurodytas Kirtimų g. 53, Vilnius.

Aukščiau minėta, kad ieškovas su atsakovu UAB „Rostija“ pervežimui pagal CMR važtaraščius Nr. 312/19 ir Nr. 2017-333 sudarė 2017-05-24 krovinių pervežimo sutartį Nr. BM 57. Kaip matyti iš šios sutarties ir aukščiau nurodytų CMR važtaraščių, duomenys apie siuntėją, krovinio pakrovimo vietą ir kiti duomenys sutartyje bei CMR važtaraščiuose skiriasi.

Ieškovo atstovas, duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad UAB „Dailitransa“ vairuotojas P. Č. (atsakovas pagal priešieškinį) buvo sulaikytas už trečiųjų šalių leidimo neturėjimą. Paaiškino, jog sudarant sutartį su atsakovu, jam buvo žodžiu nurodyta, kad siuntėjas yra lietuviška įmonė. Vairuotojui pasikrovus krovinį, atsakovas pakeitė ankščiau vairuotojui duotus dokumentus kitais. Apie tai, kad blogai su dokumentais (pataisytas CMR važtaraštis) ieškovo vadovas buvo informuotas 2017-05-25. Ieškovo atstovas taip pat patvirtino, kad transporto priemonė krovinio pakrovimui buvo pristatyta adresu (duomenys neskelbtini), kad pats dokumentų, kurie buvo įteikti vairuotojui P. Č. nematė, kad CMR važtaraščiai sudarant sutartį taip pat nebuvo pateikti. Paaiškino, kad vairuotojui buvo išduoti tik dvišaliai leidimai, kadangi ieškovas trišalių leidimų neturi ir apie tai buvo informavęs atsakovą sudarydamas sutartį.

Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui, tačiau vežimo sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos. CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, todėl vežimo sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu.

Vadovaujantis CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, esant skirtingiems duomenims sutartyje ir CMR važtarštyje, vežėjas turi vadovautis sutartimi, tačiau duomenys CMR važtaraštyje taip pat yra reikšmingi, kadangi būtent važtaraštis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus, kurios pagal važtaraščio, o ne vežimo sutarties duomenis sprendžia apie krovinio siuntėją, gavėją ir vežėją ir su tuo susijusių teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą, taikymą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Rusijos atsakinga institucija sulaikė vežėjo – ieškovo transporto priemonę, vadovaudamasi būtent važtaraščio duomenimis, kur nurodyta, kad krovinio siuntėjas yra Vokietijos ir Austrijos asmenys, ir vežėjui, neturint leidimo, būtino kroviniams gabenti į šią šalį, konstatavo teisės normų pažeidimą ir skyrė vežėjo vairuotojui baudą.

CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte išvardyti privalomi važtaraščio duomenys. Prie jų priskiriami: siuntėjo pavadinimas ir adresas (b papunktis), krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta (d papunktis); gavėjo pavadinimas ir adresas (e papunktis). Pagal CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunktį, jei dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų išvardytų duomenų vežėjas patiria išlaidų ir nuostolių, siuntėjas atsako už visus juos. Kaip matyti iš išdėstyto, sutartyje ir CMR važtaraščiuose skyrėsi duomenys tiek apie siuntėją, tiek apie krovinio pakrovimo vietą. Byloje nėra paneigti ieškovo atstovo argumentai, kad, pakrovus krovinį, atsakovas pakeitė dokumentus, todėl pagal CMR 7 straipsnio 1 punktą nuostoliai, kuriuos patyrė atsakovas, apmokėjęs ieškovo vairuotojui skirtą baudą, ir turėtų atitekti atsakovui. Tačiau nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas yra verslo subjektai, kuriems krovinių gabenimas yra jų komercinės veiklos sritis, todėl jie turėjo žinoti sudarytoje vežimo sutartyje susitartos informacijos, dokumentų, įskaitant važtaraštį, teisingo užpildymo ir pateikimo krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms, svarbą tinkamam sutarties įvykdymui. Abi šalys taip pat žino atvejus, kuomet reikalingas vienoks ar kitoks leidimas tarptautiniam krovinių vežimui bei pasekmes, kurias sukelia atitinkamo leidimo neturėjimas, todėl abi sutarties šalys, kaip sąžiningos ir protingos, vykdydamos sutartį privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujant, operatyviai teikiant kitai šaliai sutarčiai vykdyti aktualią informaciją. Kitoks šalių elgesys, esant CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkte, įtvirtintai nuostatai, numatančiai, kad už netinkamą duomenų nurodymą atsakomybė tenka vienai sutarties šaliai, o kitai šaliai jokiais atvejais nekyla tokios atsakomybės grėsmės, gali paskatinti piktnaudžiavimą teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-30 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

Pagal CMR konvencijos nuostatas važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo, priešingu atveju jis neturi CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatytos įrodomosios reikšmės. CMR važtaraštis yra standartinės formos, atitinkami jo duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vieta, siuntėjas, gavėjas, kt., išdėstyti viename lape ir visada nurodomi konkrečioje jiems skirtoje važtaraščio skiltyje, todėl jų patikrinimas yra nesudėtingas ir kiekvienas profesionalus vairuotojas turi galimybę šiuos duomenis patikrinti su duomenimis, nurodytais vežimo sutartyje. Vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, kad sutinka su jame nurodytais duomenimis. Teismui pateiktuose CMR važtaraščiuose yra ieškovo atstovo parašai, o tai reiškia, kad ieškovui buvo žinoma, kad į važtaraštį įrašyti reikšmingi duomenys, neatitiko tų duomenų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį. Minėta, kad ieškovo atstovui, pakrovus krovinį, iš vairuotojo (atsakovo pagal priešieškinį) tapo žinoma, kad buvo pakeisti dokumentai, kad duomenys sutartyje ir duomenys CMR važtaraščiuose apie siuntėją skiriasi, tačiau, kaip matyti iš ieškovo atstovo paaiškinimų, nebuvo imtasi jokių veiksmų situacijai išsiaiškinti, arba šiuo pagrindu atsisakyti sutarties vykdymo. Toks ieškovo neveikimas vertintinas kaip rizikos dėl duomenų neatitikties prisiėmimas ir tuo pačiu galimų nuostolių prisiėmimas, o važtaraščio, kuriame yra kitokie duomenys apie siuntėją nei buvo nurodyta sudarytoje sutartyje, pasirašymas yra tyčinis arba neatsargus ieškovo veiksmas, atėmęs pagrindą ieškovui vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės.

Kadangi atsakovas pateikė CMR važtaraščius, kuriuose duomenys apie krovinio siuntėją neatitiko šalių susitarimo dėl pervežimo, o ieškovas, paaiškėjus jog duomenys apie krovinio siuntėją neatitinka šalių sudaryto susitarimo, CMR važtaraščiuose pasirašė ir ėmėsi vykdyti vežimo sutartį, konstatuotina, kad dėl nuostolių atsiradimo yra mišri ieškovo ir atsakovo kaltė (CMR konvencijos 29 straipsnis), todėl pervežimo metu atsiradę nuostoliai dėl sumokėtos baudos (dėl kurios dydžio ginčo byloje nebuvo) turi tekti ieškovui ir atsakovui lygiomis dalimis. atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkinamas iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteisiant 787 EUR nuostolių atlyginimą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys).

CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsakovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškė ne tik ieškovui bet ir atsakovui P. Č., kuris kaip matyti iš teismui pateiktos 2016-11-04 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2018-03-15 pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 2018-104, administracinės teisės pažeidimo metu ir priešieškinio pateikimo teismui metu buvo ieškovo darbuotojas. Kaip matyti iš ieškovo atstovo paaiškinimų, ieškovo darbuotojas P. Č. informavo ieškovą apie duomenų neatitikimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis buvo kaltas dėl to, kad jam nebuvo išduoti reikalingi leidimai, ar dėl to, kad netinkamai vykdė savo darbines funkcijas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo pareikšto šiam asmeniui kaip solidariam atsakovui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį sumokėtas 28 EUR žyminis mokestis, už suteikta teisinę pagalbą yra patirtos 490 EUR išlaidos, kurias sudaro: 70 EUR sumokėti už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 120 EUR už ieškinio parengimą ir 300 EUR už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už priešieškinį sumokėtas 35 EUR žyminis mokestis, jog patyrė 46 EUR ir 157 EUR išlaidas už vertimus, o už procesinių dokumentų parengimą bei atstovo dalyvavimą bylos nagrinėjime patyrė 726 EUR išlaidas, kurios nėra išsamiau detalizuotos. Kadangi byloje buvo nagrinėjami reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį, šalių nedetalizuotos bylinėjimosi išlaidos, skirstant bylinėjimosi išlaidas dalinamos per pusę, nustatant, kad ieškovo išlaidos patirtos nagrinėjant ieškinį susidaro iš 28 EUR žyminio mokesčio, 190 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir 150 EUR už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, viso 368 EUR, o atsakovo išlaidas patirtas nagrinėjant ieškinio reikalavimus sudaro: ½ dalis jo patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme – 363 EUR. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiama 368 EUR suma, o atsakovui 363 EUR suma iš ieškovo nepriteisiama. Šalių išlaidas, patirtas nagrinėjant priešieškinį sudaro sekančios sumos: ieškovas patyrė 150 EUR išlaidas už atstovavimą teisme, o atsakovas - 35 EUR žyminio mokesčio, 46 EUR išlaidų už įrodymų, pateiktų su priešieškiniu, vertimą, 157 EUR išlaidų už procesinių dokumentų, skirtų atsakovui P. Č., vertimą ir 363 EUR išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. Kadangi patenkinta 50 procentų priešieškinio reikalavimo, nuostolius priteisiant tik iš ieškovo, atsakovui iš ieškovo priteisiama ½ dalis išlaidų susijusių su priešieškinio nagrinėjimu: 17 EUR žyminio mokesčio, 23 EUR išlaidų už su priešieškiniu pateiktų įrodymų vertimą bei 181,50 EUR už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. Kadangi reikalavimas atsakovui pagal priešieškinį P. Č. kaip solidariam skolininkui netenkintas, nėra pagrindo iš ieškovo atsakovui priteisti 157 EUR už procesinių dokumentų, skirtų kitam atsakovui, vertimą. Kadangi priešieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 75 EUR suma už atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: iš atsakovo ieškovui priteisiama 443 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovo atsakovui 221,50 EUR suma.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 3,63 EUR pašto išlaidų. Ši suma iš šalių santykiu 1:3 turėtų būti priteista valstybei, tačiau šias išlaidas paskirsčius šalims, priteistina suma yra mažesnė nei valstybei priteistina minimali bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš šalių bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rostija“, juridinio asmens kodas 302906538, ieškovui UAB „Dailitransa“, juridinio asmens kodas 125439839, 1200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) skolą, 40 EUR (keturiasdešimties eurų) baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1240 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 443 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB „Dailitransa“, juridinio asmens kodas 125439839, atsakovui UAB „Rostija“, juridinio asmens kodas 302906538, 787 EUR (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) nuostolių atlyginimą ir 221,50 EUR (du šimtus dvidešimt vieną eurą ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui P. C. (P. Č.) priešieškiniu pareikštą reikalavimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.