Šiaulių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo I. T. (I. T.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, I. L. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas V. J. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas iki 1989 m. gyveno Lietuvoje kartu su savo tėvais, čia baigė vidurinę mokyklą ir po to išvyko nuolat gyventi į Rusiją. Rusijoje jis deklaravo savo gyvenamąją vietą, čia nuolat gyveno, jis yra Rusijos Federacijos pilietis, jam buvo išduotas Rusijos Federacijos pasas kaip tik tuo metu, kai mirė jo mama. Pareiškėjas ir jo brolis I. L. mano, kad jų tėtis N. T. priėmė po mamos mirties atsiradusį palikimą, jiems nekilo abejonių, kad gali būti kitaip. Pareiškėjo tėtis iki savo mirties dar 17 m. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius. Pažymėjo, kad terminas priimti po mamos mirties atsiradusį palikimą yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, o termino atnaujinimas nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes pareiškėjo brolis I. L. neprieštarauja, kad pareiškėjas priimtų palikimą, o VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad būtų atnaujintas praleistas terminas, valstybė nėra priėmusi po L. L. mirties atsiradusio palikimo.

5. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. L. ir N. T. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama L. L.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas N. T.. Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas yra mirusiųjų L. L. ir N. T. sūnus. Pareiškėjas nurodo, kad po L. L. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas santuokos metu, pagal 1992-02-27 pirkimo-pardavimo sutartį, butas registruotas N. T. vardu. 2024-01-26 notaras išdavė liudijimą, kad pareiškėjas nustatyta tvarka yra priėmęs palikimą po N. T. mirties (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų L. L. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Pareiškėjas pateikė Vidurinio mokslo atestatą, iš kurio matyti, kad jis 1989 m. baigė vidurinę mokyklą Šiauliuose. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie I. T. nėra. Pareiškėjas taip pat pateikė pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtinančią, kad nuo 2005-03-17 yra deklaravęs gyvenamąją vietą Rusijoje.

7. Kadangi pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris prasidėjo ir baigėsi iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsiteisėjimo 2001-07-01, todėl vadovaujantis 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu paveldėjimo santykiams turi būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138) (toliau - 1964 m. CK) nuostatos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 1-3 dalys). Nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 588 str. 1 dalis).

8. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

9. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai taikomi teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau analogiškos teismų praktikos buvo laikomasi ir galiojant 1964 m. CK.

10. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki 1997-06-28, taigi pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido 27 metus, 6 mėnesius ir 2 dienas.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog palikimą priėmė tėvas N. T., kuris liko gyventi Lietuvoje bute adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu pareiškėjas nuo 1989 m. nuolat gyveno Rusijoje. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad L. L. palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjas yra priėmęs tėvo N. T. palikimą.

12. Duomenų, kad atnaujinus terminą palikimui priimti būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra, nes kitų įpėdinių priėmusių ir galinčių priimti palikimą nėra. Valstybė, taip pat neiniciavo ir nėra duomenų, kad būtų suinteresuota palikimo perėjimu jai. Nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą teisme dėl jo prieštaravimų nebuvo gauta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nepriėmus palikimo pareiškėjo turtiniai interesai, akivaizdu, jog nukentės.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (1964 m. CK 587 str. 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1964 m. CK 587 str. 1-3 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., teismas,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti I. T. (I. T.), gim. (duomenys neskelbtini), terminą priimti motinos L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.