- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-502-1553-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutarties L. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas L. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E822047 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad L. T. 2007 m. rugsėjo 15 d., apie 13.48 val., Žirmūnų g. 64, vairuodamas automobilį „Audi 100 Avant”, v/n (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurioje važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) neaptarta, nedavė kelio automobiliui, atvažiuojančiam jam iš dešinės, ir su juo susidurė, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai, t. y. padarė KET 159 punkto pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, atsižvelgusi į ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2007 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. E822047 (toliau – ir Nutarimas) L. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 160 Lt baudą.
L. T. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą panaikinti.
Skunde L. T. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Teigė, kad automobilis, kurio jis tariamai nepraleido, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į L. T. vairuojamo automobilio priekio dešinį kampą savo kairiuoju kampu. Tvirtino, kad tokioje situacijoje jis neturėjo galimybių išvengti eismo įvykio. Manė, kad dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 17 d. nutartimi Nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. T. veiksmai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuoti tinkamai. Rėmėsi KET 49 punktu ir vertino, jog iš įvykio vietos schemos ir nuotraukų matyti, kad L. T. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į statmenai susikertančią kelio dalį per atstumą, apytikslį jo vairuojamo automobilio priekinio sparno ilgiui, o ne, kaip nurodoma skunde, sustojo ties išoriniu jos kraštu. Vertino, kad nepaisant to, jog kito automobilio vairuotoja N. N. galimai važiavo priešingos krypties eismo juosta, L. T., artėdamas prie važiavimo trajektorijų susikirtimą žyminčios (numanomos) linijos ir pastebėjęs pirmumo teisę turintį automobilį, besąlygiškai turėjo duoti kelią. Konstatavo, jog L. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta bylos medžiaga. Vertino, kad administracinė nuobauda jam buvo parinkta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.
III.
L. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Nutarimas.
Apeliaciniame skunde akcentuoja, jog kito automobilio vairuotojas nesilaikė KET 144 punkto reikalavimų, nes jis važiavo priešpriešine eismo juosta, taigi dėl eismo įvykio kaltas ne L. T., o kito automobilio vairuotojas.
Kiti L. T. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į L. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Protokole nurodoma, kad L. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pažeidęs KET 159 punktą, kuriame įtvirtinta, jog tais atvejais, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
ATPK 248 straipsnyje kaip vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių yra įvardijamas uždavinys laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko galimai priėmė nepagrįstą nutartį.
Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 24, 41-45), aištelėje, kurioje įvyko L. T. ir N. N. vairuojamų automobilių susidūrimas, horizontalaus ženklinimo pagalba yra nurodytos eismo kryptys. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar jų buvo laikomasi. Taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis KET 49 punktu, formaliai konstatavo, jog L. T. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į statmenai susikertančią kelio dalį per atstumą, apytikslį jo vairuojamo automobilio priekinio sparno ilgiui, tačiau nevertino, ar tai buvo būtina tam, jog jis galėtų įsitikinti, ar jam iš dešinės neatvažiuoja jokia transporto priemonė, bei ar tai ir buvo įvykusio susidūrimo priežastis. Be to, pažymėtina, jog tai, kad minėtoje aištelėje yra horizontalus ženklinimas, suponuoja, kad negalima besąlygiškai teigti, jog važiavimo tvarka joje nėra aptarta KET.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies: pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.