- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-27
- Bylos Nr.
- 1A-632-628-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Vainauskienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Stasys Punys
- Nuteistasis
- G. G.
Pranešėja Sigita Vainauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A –632/2008
2.4.2.1.; 2.4.7.
2008 m. rugpjūčio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Vainauskienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Stasio Punio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Teresei Harnikienei, nuteistojo gynėjai Elenai Žilėnienei, nuteistajam G. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-23 nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. nuteistas už tai, kad 2007-07-08 apie 17.00 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą važiuojant maršrutiniu miesto autobusu ties visuomeninio transporto sustojimu „Papartis“, esančiu šalia parduotuvės „IKI-PAPARTIS“, Architektų g. 43/31, Vilniuje, priėjęs prie D. S., pastarajam iš švarko išorinės kišenės ištraukė 367 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA 6020“, kuriame buvo 20 Lt vertės „Bitė plius“ SIM kortelė bei pritvirtintas 13 Lt vertės dirželis su pakabuku, tokiu būdu pagrobė svetimą D. S. priklausantį 400 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. teismo prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir jį išteisinti. Apeliantas tvirtina, kad inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Pasak jo, nukentėjusiojo D. S. ir liudytojų parodymai skirtingi. Nukentėjusysis D. S. ir liudytoja J. M. skirtingai parodė, kurioje stotelėje į autobusą įlipo nukentėjusysis. Liudytoja J. M. teisme nenurodė, kad mobiliojo ryšio telefoną pavogė būtent nuteistasis. Pagal nukentėjusiojo D. S. parodymus nuteistasis buvo sulaikytas autobuse, o policijos pareigūno G. J. parodymais – nuteistasis sulaikytas lauke. Nėra surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių, kad būtent jis ištraukė telefoną nukentėjusiajam iš kišenės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, papildomai prašė esant galimybei švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.
Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas grindė nuosprendį įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto pagrobimą iš asmens drabužių viešoje vietoje (kišenvagystė).
Nuteistojo aiškinimą, neva jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, paneigia pirmosios instancijos ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis D. S. nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu, būdamas neblaivus, įlipo į autobusą ”MAXIMA“. Su savimi turėjo du mobiliojo ryšio telefonus: „NOKIA 6020“ ir „NOKIA 3100“. Įlipęs į autobusą, atsisėdo prie lango ir važiuodamas užmigo. Po to išgirdęs triukšmą atsibudo. Netoli jo sėdėjusi moteris pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Ta pati moteris parodė jam vyriškį, kuris pavogė telefoną. Atvykus policijos pareigūnams, minėtas vyriškis buvo sulaikytas. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. S. atpažino G. G. kaip asmenį, kuris pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefono aparatą.
Nukentėjusiojo D. S. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojos J. M. parodymai, kad važiuodama „MAXIMA“ autobusu ji sėdėjo netoliese nukentėjusiojo D. S. ir matė kaip nuteistasis G. G. paėmė mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo kišenės.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. J. taip pat parodė, kad iš kart po įvykio jį sustabdžiusi moteris – J. M. nurodė vyriškį, kuris iš kito vyriškio pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Moters nurodytas vyriškis – G. G. stotelėje prie parduotuvės stumdėsi su kitu vyriškiu – D. S.. Sulaikius G. G., jo kišenėje buvo rastas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas.
Šie įrodymai, kuriais nuosprendį grindė pirmosios instancijos teismas, paneigia nuteistojo versiją, kad neva mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusysis perdavė jam geruoju.
Kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptartus įrodymus apylinkės teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino G. G. kaltu įvykdžius kišenvagystę, t. y. viešoje vietoje (viešajame transporte – autobuse) pagrobus svetimą turtą iš asmens drabužių (nukentėjusiojo D. S. švarko išorinės kišenės).
Nors apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai skiriasi, tačiau jo skunde nurodyti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų netikslumai apie nukentėjusiojo įlipimą į autobusą, nuteistojo sulaikymo aplinkybes yra neesminiai ir G. G. kaltės nepaneigia. Apelianto skundo argumentas, jog liudytoja J. M. nenurodė teisme, kad būtent jis pagrobė telefoną, nepagrįsti. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų liudytojos J. M., parodymų, ji, sėdėjusi autobuse netoli nukentėjusiojo, matė, kaip prie jo prisėdo kitas vyriškis ir iš nukentėjusiojo švarko kišenės ištraukė mobilaus ryšio aparatą. Iš liudytojo – policijos pareigūno G. J. parodymų nustatyta, kad būtent J. M. nurodė vyriškį, kuris iš kito vyriškio pagrobė mobiliojo ryšio telefoną; sulaikius J. M. nurodytą vyriškį, kuris prisistatė G. G., jo kišenėje buvo rastas nukentėjusiojo D. S. mobiliojo ryšio telefono aparatas „NOKIA 6020“.
Tokiu būdu atmestini apelianto skundo argumentai, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų pripažinti jį kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl kišenvagystės įvykdytos nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu.
Tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį pripažinti G. G. kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Taip pat konstatuotina, kad pirmos instancijos teismo G. G. paskirta bausmė nėra per griežta ir paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Laisvės atėmimo bausmė paskirta laikantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatų, t. y., kad turinčiam neišnykusį teistumą asmeniui (recidyvistui) už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. G. G. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, o toks asmuo pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikomas recidyvistu, taigi teismas vadovaudamasis LR BK 56 str. nuostatomis parinko jam tinkamą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. LR BK 178 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Paskirta G. G. bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl negali būti vertinama kaip per griežta, švelninti ją nėra pagrindo.
Kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.