Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei T. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Atsakovė T. L. padavė priešieškinį ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo G. J. kaltės; padalinti ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą G. J. asmeninės nuosavybės teise priteisiant lengvąjį automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 200 Lt, priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 800 Lt, iš viso turto už 2800 Lt, T. L. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1400 kompensaciją iš G. J. už jam tenkantį turtą; priteisti iš G. J. rentą buvusiai sutuoktinei T. L. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą kitam sutuoktiniui, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.). Paduodama priešieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui T. L. nurodė, kad santuokos metu jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir šiuo metu jos finansinė padėtis yra itin sunki: ieškovas ją paliko sergančią, be lėšų gydymuisi ir pragyvenimui, ligos laikotarpiu neteikė paramos, nesirūpino, nepalaikė moraliai ir dėl to atsakovės sveikatos būklė nuo išgyvenimų ženkliai pablogėjo. Šiuo metu atsakovės gaunamos pajamos yra tik netekto darbingumo pensija -po 289,24 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, prašymą tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei laikiną išlaikymą iš jos sutuoktinio G. J. po 450 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas G. J. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi atsakovė yra iš dalies darbinga ir jai prezumpcija netaikoma. Sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, nes jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Tokius faktus ir aplinkybes T. L. savo prašyme nurodė ir pagrindė įrodymais. Teismui buvo pateikta pakankamai duomenų: 2008-05-14 darbingumo lygio pažymos DL Nr.0318536, nedarbingumo pažymėjimų, 2008-05-19 pažymos Nr.F6-667 apie gautas pajamas, neįgaliojo pažymėjimo kopijos, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti atsakovės turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai.

Nepagrįstas ir atmestinas taip pat apelianto motyvas, kad neteisingai nustatytas terminas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, kai atsakovės T. L. neįgalumas nustatytas laikinai iki 2009-05-13, o sprendimo priėmimo šioje byloje data nežinoma. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą kitam sutuoktiniui, iki kol bus priimtas teismo sprendimas, nes tik tada bus iš esmės išnagrinėtas šalių ginčas dėl rentos priteisimo atsakovei ir išnyks būtinybė bei pagrindas laikinojo išlaikymo paskyrimui. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai įvertino atsakovės nurodytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.