- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- N-444-1997-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 5 d. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 18.20 val., Jonavos gatvėje, Kaune, link kelio Vilnius-Klaipėda, vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į kitą automobilį, dėl ko apgadinti du automobiliai, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 145 punkto reikalavimus.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – Institucija) 2007 m. kovo 27 d. nutarimu V. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti atėmimą 6 mėnesiams.
II.
V. B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas jam skirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Dėl pažeidimo paaiškino, jog važiavo keliu Klaipėda-Vilnius, pravažiavęs viaduką virš Jonavos gatvės, nuvažiavo žemyn link sankryžos su Jonavos gatve, norėjo sukti į kairę, tačiau pamatęs, jog antroje ir trečioje juostose stovi daug automobilių, o iš kairės pusės automobiliai yra pakankamai toli, įjungė dešinįjį posūkio signalą ir pasuko į dešinę, nedelsiant įjungė kairįjį posūkio signalą ir, kadangi šioje vietoje nėra horizontaliojo kelio ženklinimo ir kelio ženklo, artėdamas prie įsivaizduojamos kelio vidurinės linijos bei nuvažiavęs toliau nuo viaduko, sulėtino greitį ir sustojo pasisukęs į kairę pusę labai nedideliu kampu, ko nedraudžia KET. Priešpriešine eismo juosta važiavo automobilis, todėl laukė, kol jis pravažiuos, kai pro kairįjį galinį veidrodėlį pastebėjo greitai artėjantį automobilį ir pajuto smūgį į savo automobilio galinę kairę pusę, nuo ko jo automobilis dar pasisuko. Mano, jog įvykio kaltininkas yra kito automobilio (VW Jetta) vairuotojas, kuris pažeidė KET 171, 173 ir 181 punktų reikalavimus. Pažymėjo, jog Institucija bylą išnagrinėjo turėdama asmeninio pobūdžio interesų nukreiptų prieš jį, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, taip pažeidžiant teisę į teisminę gynybą, kartu su juo važiavę asmenys - R. B. ir J. M. neapklausti. Teigė, jog prisipažino kaltu dėl pareigūnų psichologinio spaudimo ir grasinimo, jog jam gresia maksimali bauda ir teisės vairuoti atėmimas 2 metams. Nurodė, jog tik grįžus namo ir atigavus po šoko suprato, kad nėra kaltas. Protokole fiksuota, jog buvo panaudota metalinė ruletė, tačiau atstumai iš viso nebuvo matuojami, o KET 145 punkto jis nepažeidęs, dėl ko kartu su liudytojais tą patį vakarą kreipėsi į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato budinčias dalis, tačiau jam buvo pasiūlyta raštu kreiptis į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybą, ką jis žodžiu sekančią dieną ir padaręs. Pažymėjo, jog 2007 m. kovo 15 d. raštu kreipėsi į Instituciją dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimo, tačiau 2007 m. kovo 19 d. gavo jį kaltinantį atsakymą, 2007 m. kovo 26 d. pakartotinai kreipėsi į Instituciją, tačiau gavo atsakymą, jog jo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Nukentėjusysis R. B. teisme nurodė, jog dėl pažeidimo kaltas būtent V. B., nes jo automobilis stovėjo šalikelėje, už viaduko, kai staiga be posūkio signalo ėmė sukti į kairę. Patvirtino matęs, kaip pareigūnai atstumus matavo rulete.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi V. B. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog V. B. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, įrodyta. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio eismo įvykio protokolo akivaizdu, jog V. B. vairuojamas automobilis iš anksto nebuvo pasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairio krašto, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui VW Jetta, dėl ko automobiliai susidūrė. To iš pradžių neneigė ir pats asmuo, dėl ko Policijos patrulių veiklos instrukcijos 93 punkto pagrindu užpildytas eismo įvykio protokolas. Aplinkybes, jog eismo įvykio vietoje asmuo pripažino savo kaltę, pareigūnai jokio psichologinio spaudimo nenaudojo, atstumai tinkamai išmatuoti – patvirtino liudytoju apklaustas pareigūnas R. B. , nukentėjusysis. Psichologinio spaudimo ir šoko situacijos buvimą paneigia ir tai, jog V. B. važiavo su dviem keleiviais, kurie eismo įvykio vietoje buvo aktyvūs, o pareiškėjas su policijos pareigūnais buvo susidūręs ne kartą. Teismas pabrėžė, jog liudytojas R. B. pripažino, kad V. B. pozicija dėl kaltės pasikeitė po susitikimo su tėvais, būtent kreipimasis į Instituciją buvo inicijuotas tėvo. Institucija, atsisakydama daryti akistatą su įvykio vietoje buvusiais pareigūnais ir nukentėjusiu asmeniu, atmesdama pareiškėjo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, jokių policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių įstatymo normų nepažeidė, nuobauda parinkta tinkamai.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi, V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia vien ta aplinkybe, kad teismo išvados paremtos abstrakčiais samprotavimais ir prielaidomis, neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, pareigūnai nevykdė pareigos išsamiai išnagrinėti eismo įvykį, o tiksliausiai apie įvykį gali papasakoti su juo kartu važiavę keleiviai.
Atsikirsdama į skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog V. B. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema.
Nukentėjusysis R. B., reikšdamas nuomonę į apeliacinį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą tokią savo poziciją grįsdamas pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis, už kurios padarymą nubaustas V. B., numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamo administracinio kaltinimo matyti, jog V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2007 m. kovo 5 d., apie 18.20 val., Jonavos gatvėje, Kaune, link kelio Vilnius-Klaipėda, vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai saugu, atsitrenkė į kitą automobilį, dėl ko apgadino savo ir kito vairuotojo (R. B.) automobilį, taip pažeisdamas KET 145 punkto reikalavimą, įtvirtinantį, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Iš apeliacinio skundo ir skundo pirmosios instancijos teismui argumentacijos matyti, jog V. B. pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog nebuvo tinkamai nustatyta avarijos kilimo priežastis, t. y. būtent R. B. pažeidė KET reikalavimus, dėl ko ir įvyko avarija, o Institucijoje nagrinėjant bylą padaryti procesiniai pažeidimai – byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, netenkintas jo prašymas dėl liudytojų apklausos.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Kauno apygardos administracinis teismas pateikė išsamią įrodymų analizę, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog teismo išvados paremtos abstrakčiais samprotavimais ir prielaidomis – nepagrįsti.
Pabrėžtina, jog jokių prieštaravimų tarp liudytoju apklausto pareigūno R. B. parodymų ir nukentėjusiojo R. B. paaiškinimų, kitos byloje esančios rašytinės medžiagos teismas nenustatė, o apeliantas vis akcentuodamas pareigūno suinteresuotumą jo nubaudimu tokio savo teiginio nedetalizuoja, jokių įrodymų dėl to neteikė. Nustatyta, jog pareigūnas formindamas įvykį su apeliantu susitiko pirmą kartą, taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūnas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus. Apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, pasakytina, kad pastarojo paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinka schemoje užfiksuotą eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėtį, apgadinimų pobūdį, kas patvirtina būtent tokį avarijos kilimo mechanizmą, koks nustatytas policijos pareigūnų ir teismo. Tuo tarpu liudytojų R. B., J. M. ir V. B. parodymais pagrįstai nesivadovauta, nes J. M. yra apelianto draugas, R. B. - brolis, V. B. - tėvas, taigi suinteresuoti padėti V. B. išvengti administracinės atsakomybės, be to, tėvas apie eismo įvykį iš esmės negalėjo duoti esminių parodymų, nes jame nedalyvavo.
Apelianto teiginiai dėl jo atžvilgiu panaudoto psichologinio spaudimo ir grasinimo išgaunant kaltės pripažinimą bei keliamos abejonės dėl avarijos vietos nematavimo – paneigtos bylos medžiaga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog apelianto tvirtinimai, kad buvo susijaudinęs, pasimetęs, dėl ko darė save kaltinančius įrašus – neįtikinami. Pažymėtina, jog apeliantas buvo ne kartą baustas už KET pažeidimus, taigi jam pažeidimų įforminimo procedūra turėjo būti gerai žinoma, tokios sankcijos, kurią apeliantas nurodė kaip pareigūnų grasinimą, ATPK 127 straipsnis net neįtvirtina, pažeidimo padarymo vietoje buvo rašomas ne vienas dokumentas, buvo matuojami atstumai, kas turėjo užtrukti, taigi asmuo turėjo laiko nusiraminti ir duoti apie įvykį teisingus paaiškinimus.
V. B. teigė, jog byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, tačiau skundžiamame nutarime įrašyta, jog nutarimo priėmime jis dalyvavo, nutarimo skiltis, jog aktas išsiųstas – užbraukta, o nutarimas apelianto pasirašytas tą pačią dieną. Šiuo atveju pažymėtina, jog ATPK 272 straipsnis numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijoje 2007 m. kovo 21 d. gautas apelianto prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl to, kad paskirtą bylos nagrinėjimo dieną jis turės įskaitinį darbą mokymosi įstaigoje. Institucija šį prašymą, neįžvelgusi bylos atidėjimui svarbių priežasčių, 2007 m. kovo 23 d. raštu atmetė. Teisėjų kolegija su tokia pozicija sutinka ir pabrėžia, jog ir nustačius, kad asmuo bylos nagrinėjime nedalyvavo (nors šiuo atveju to nėra), tai esminės reikšmės neturėtų, nes dar iki bylos nagrinėjimo Institucijai teikti išsamūs paaiškinimai, kurie nesikeitė ir teisme. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas administraciniame teisme yra proceso, pradėto Institucijoje, tąsa, todėl manant, jog nebuvo tinkamai pasirūpinta savo gynyba, naujas aplinkybes asmuo gali nurodyti teisme, kuris turi pareigą jas tikrinti, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (apklausti apelianto nurodyti liudytojai).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.