- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-512-212/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Rimantas Savickas
- Ieškovas
- M. M., M.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-512-212/2008
Teisėja Virginija Svirplienė Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1
2008 m. gruodžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui R. G., institucijai, duodančiai išvadą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnametei E. G., gim. 1991-(duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-03 įsakymu ji paskirta anūkės E. G. globėja nuo 2007-09-01 iki 2009-12-04. Nepilnametės anūkės motina R. G. buvo susituokusi su E. G. tėvu A. G., kurių santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-09-16 sprendimu, o iš A. G. buvo priteistas išlaikymas E. G. kas mėnesį po 125 Lt. Šiuo metu nepilnametės anūkės išlaikymui šios sumos nepakanka. E. jau septyniolika metų, jos poreikiai išaugo, be to, smarkiai išaugo pragyvenimo lygis, infliacija. E. turi ir sveikatos problemų, yra reikalingi papildomi medikamentai. Minimaliai E. išlaikyti kas mėnesį reikia po 700 Lt – maistui 300 Lt, drabužiams 100 Lt, ugdymo priemonėms 100 Lt, vaistams ir vitaminams 150 Lt, išlaidos laisvalaikiui 50 Lt. Todėl atsakovas turi nepilnamečiui vaikui skirti po 350 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimu priteisto E. G. išlaikymo dydį ir priteisė iš A. G. nepilnametės dukters E. G. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2008 m. kovo 20 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės E. G. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos globėją M. M.. Priteisė iš A. G. 35,10 Lt už antstolio paslaugas, 63,66 Lt už skelbimus laikraščiuose M. M. naudai, 45 Lt žyminio mokesčio ir 11,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad nepilnametės E. motinos R. G. materialinė padėtis pablogėjo, šiuo metu ji niekur nedirba, augina mažametį vaiką, o nepilnametės E. G. poreikiai žymiai išaugo. Atsižvelgdamas į ieškovės ir pačios nepilnametės paaiškinimus dėl vaiko poreikių dydžio, į šalių materialinę padėtį, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, jog vaiko poreikiai išaugo ir yra apie 600 Lt per mėnesį. Atsakovas neįrodė, kad jam būtina turėti kabelinę televiziją, internetą, nepagrindė transporto išlaidų dydžio. Teismas ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo priteisė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki E. G. pilnametystės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo taip: pakeisti 2004-09-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto E. G. išlaikymo dydį ir priteisti iš A. G. nepilnametės dukters E. G. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl keistinas dėl šių argumentų:
1. Teismas netinkamai taikė CK 3.201 str. 1-2 d. nuostatas. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių būti svarbiomis ir esminėmis, reikalaujant pakeisti išlaikymo dydį. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo pajamos nedidėja, o sveikatos būklė sunkėja. Nebuvo pagrindo konstatuoti R. G. turtinės padėties pablogėjimo, kadangi lyginant su 2004 m. jos turtinė padėtis tikrai nepablogėjo.
2. Teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. Teismas privalėjo įvertinti atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti atitinkamo dydžio išlaikymą. Teismas nevertino, kad atsakovas negali dirbti, vienintelės atsakovo pajamos - invalidumo pašalpa nelinkę augti, todėl skyrus dukrai priteistą išlaikymą bei nupirkus gyvybiškai svarbių vaistų, neliks lėšų pragyvenimui. Atsakovui kabelinė televizija yra vienintelis informacijos šaltinis, kadangi dėl sveikatos sutrikimų atsakovas dažnai negali visiškai judėti. Internetas atsakovui taip pat yra ne tik pramoga, ryšys su pasauliu, artimaisiais, bet ir būtinybė – dėl silpnos sveikatos negalėdamas išeiti iš namų atsakovas internetu apmoka sąskaitas. Teismas visiškai nesidomėjo ir nevertino trečiojo asmens turtinės padėties ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą apie jos pablogėjimą.
3. Nei įstatymai nei teismų praktika nenumato konkretaus poreikių ir išlaidų dydžio, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiamam į aplinkybių visumą, o šiuo atveju atsakovo padėtis neleidžia teikti tokio didelio išlaikymo vaikui ir mano, jog toks išlaikymas dukrai nėra reikalingas. Jokių esminių aplinkybių ir įrodymų dėl vaiko poreikių padidėjimo ieškovė nepateikė, jos pateikti pirkimo kvitai tik patvirtina netaupumą, kai tuo tarpu atsakovas neišgali nusipirkti net pilnaverčio maisto. Mano, kad būtinus vaiko poreikius pilnai galima užtikrinti 475 Lt suma, iš kurių 150 Lt atsakovas sutinka mokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad anūkės poreikiai pagrįsti ir nėra perdideli, atsižvelgiant į E. G. amžių bei sveikatos būklę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimu E. G., gim. 1991-(duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo A. G. priteista po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės (b.l. 5-6). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 3 d. įsakymu nepilnametei E. G. nustatyta laikinoji globa nuo 2007-09-01 iki 2009-12-04, jos globėja skirta M. M., kuri prašė pakeisti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 8). Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį. Atsakovas nesutinka mokėti tokio dydžio išlaikymo, teigdamas, kad ši suma per didelė, jis neišgali tiek mokėti, nes: yra neįgalus, pragyvenimo šaltinį sudaro 650 Lt invalidumo pensija, jam būtinas išlaidas sudaro vaistų pirkimas, internetas, kabelinė televizija, transporto išlaidos, o pragyvenimui lieka nedaug. Tuo tarpu dukrai nėra būtinas nešiojamas kompiuteris, kelionės į užsienį, dažai plaukams ir kitos panašios prekės.
Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose: 2005-05-11 - Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 - Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 - Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais dėl šių motyvų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies padarė pagrįstą išvada, kad nepilnametės E. G. poreikiai žymiai išaugo: atsirado papildomos išlaidos, nes ji serga ir pastoviai vartoja vaistus, kurie nėra kompensuojami, nešioja akinius (b. l. 87-90, 93-94, 106). Kuomet buvo priteistas 125 Lt išlaikymas (2004-09-16), E. buvo 13 metų, dabar gi jai 17 ir dėl to poreikiai taip pat pakito: augant vaikui, keičiasi jo rūbų, avalynės dydžiai ir tai paaiškina kodėl rūbai yra skirtingų dydžių (b. l. 91-92). Įtakos padidėjusiam vaiko išlaikymo poreikiui turi ir infliacija, nes vartojimo kainų indeksas išaugo iki 127,3, t. y. vartotojų kainos padidėjo 27,3 procento (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 pranešimas Nr. 23). Akivaizdu, kad pakito, pablogėjo, trečiojo asmens R. G. materialinė padėtis, kuri šiuo metu augina mažametį vaiką, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ji teikia išlaikymą dukrai (b. l. 61-72,104-105).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti dukrai 250 Lt išlaikymo per mėnesį. Priteisiant 125 Lt išlaikymą dukrai 2004-09-16 atsakovas jau buvo nedarbingas (b. l. 22), t. y. gavo invalidumo pensiją. Akivaizdu, kad jo pensijos dydis nuo 2004 metų padidėjo, padidėjo ir nuo 2008-03-01, kuomet jos dydis buvo 650,95 Lt (b. l. 23), nes pensijos dydis yra indeksuojamas, augant vartojimo kainų indeksui (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18, 19, 32 str.). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinos ne tik jo gaunamos pajamos, bet ir tai kaip jos naudojamos. Tai, kad atsakovas po 2008-10-07 sprendimo naudojasi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartimi (sutartis sudaryta 2008-11-21), patvirtina, kad atsakovo gaunamos pajamos didesnes, nei jis nurodo, nes prisiima papildomus finansinius įsipareigojimus nepaisydamas sunkios, kaip jis teigia, finansinės padėties (b. l. 163-164). Tas pats pasakytina apie naudojamą internetą: 2008-09-18 atsakovas nurodė, kad už interneto paslaugas (sutartis sudaryta su UAB „Transteleservis“) kas mėnesį jis moka po 37 Lt (b. l. 112, 121), o apeliacinės instancijos teismui pateiktoje UAB „Transteleservis“ pažymoje nurodoma, kad tos pačios interneto paslaugos kainuoja jau 60 Lt. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat privalu atsižvelgti į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54, 10 p.). Tretysis asmuo, R. M. turi išlaikyti dar mažametę dukrą, atsakovas gi išlaikytinių neturi.
Tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius paskyrė E. G. 52 Lt išmoką (b. l. 165-166) esmingai padėties nekeičia ir neduoda pagrindo sumažinti priteistą iš atsakovo išlaikymą dukrai dėl aukščiau išdėstytų argumentų.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto A. G. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., t. 2, b. l. 155).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.