Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – I. V. G., Gerontologijos ir reabilitacijos centras, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodyta, kad 2015-10-15 buvo sudaryta I. V. G. buto su rūsiu dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartis, t. y. pasikeitė paslaugų gavėjos turtinė padėtis, todėl buvo kreiptasi į Socialinės paramos skyrių dėl I. V. G. finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimo, tačiau Socialinės paramos skyrius 2016-06-20 raštu Nr. Nr. A51-47341/16(2.11.2.4-SR2) atsisakė tenkinti prašymą. Socialinės paramos skyrius nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-03 sprendimo „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tarybos sprendimu patvirtintas aprašas) 100 punktą naujas asmens finansinių galimybių vertinimas, sumažinant mokestį, atliekamas tik kai turtas yra pakeičiamas į pinigines lėšas. Pareiškėjas Socialinės paramos skyriaus 2016-06-20 raštą skundė Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2016-09-01 sprendimu Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016-06-20 raštą Nr. A51-47341/16(2.11.2.4-SR2) paliko galioti.

Pareiškėjas pažymi, kad 2016-02-05 keturšale sutartimi savivaldybė įsipareigojo gavusi informaciją apie paslaugų gavėjo turto pokyčius, iš naujo įvertinti jo finansines galimybes mokėti už paslaugas. Be to, BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2015-09-22 finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę / trumpalaikę socialinę globą vertinime buvo nurodyta, kad pasikeitus paslaugų kainai, apmokėjimą už paslaugas reglamentuojantiems teisės aktams, paslaugų gavėjo pajamoms ar turtui, Vilniaus m. savivaldybės institucijos nustatytam maksimaliam socialinės globos išlaidų dydžiui, paslaugų gavėjo finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas yra perskaičiuojamos. Pareiškėjo nuomone, tai patvirtina, kad įvykus turto pokyčiams, gali būti kreipiamasi dėl mokėjimo dydžio už socialinės globos paslaugas perskaičiavimo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-14 nutarimo Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimu patvirtintas aprašas) 55 punktą asmens (šeimos narių), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos tuo metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos. Pasak pareiškėjo, svarbu tai, kad Socialinės paramos centro nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-03 sprendimas yra žemesnės galios teisės aktas negu nurodyti Vyriausybės nutarimai, todėl pareiškėjo nuomone, Socialinės paramos skyrius turėjo vadovautis Vyriausybės nutarimais, o ne savivaldybės tarybos sprendimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas laiko, kad Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016-06-20 raštas Nr. A51-47341/16(2.11.2.4-SR2) bei Ginčų komisijos 2016-09-01 sprendimas Nr. 9-277/16(1.1.43-PD3) yra priimti nesilaikant įstatymų reikalavimų, todėl yra neteisėti.

Remiantis Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 patvirtinto Aprašo 55 punktu, finansinių galimybių vertinimas atliekamas iš naujo, asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui pasikeitus per socialinių paslaugų gavimo laiką. Tą patį numato ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-03 sprendimu Nr. 1-2160 patvirtintas aprašas bei Keturšalė sutartis. Atsakovas jokio prieštaravimo tarp nurodytų aprašų ar Keturšalės sutarties neįžvelgia. Nurodo, kad I. V. G. turto pokytis įvyko 2015-10-15, o Keturšalė sutartis dėl mokėjimo už teikiamas socialinės globos paslaugas buvo pasirašyta 2016-02-05, paslaugos pradėtos teikti nuo 2016-02-11, todėl laiko, kad I. V. G. turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų gavimo metu. Nurodo, kad Savivaldybė, remiantis Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 patvirtinto Aprašo 68 punktu, galėtų vertinti pareiškėjo motinos finansines galimybes iš naujo, jei turtas būtų perleistas po 2016-02-11. Pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas, I. V. G. turto pokyčių nebuvo, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2016-06-20 sprendimo Nr. A51-47341/16(2.11.2.4-SR2) ir 2016-09-01 Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 9-227/16(1.1.43-PD3) teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-09-22 BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras atliko I. V. G. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę / trumpalaikę socialinę globą vertinimą (b. l. 19).

Iš 2015-10-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad I. V. G. 2015-10-15 Dovanojimo sutartimi Nr. ID-1745 pareiškėjui V. G. ir S. G. padovanojo po ½ dalį buto, esančio Vydūno g. 23-10, Vilniuje (b. l. 8-9).

Socialinės paramos skyriaus 2015-10-22 sprendimu Nr. A733-2556/15(2.11.2.23-SR2.) ,,Dėl socialinių paslaugų skyrimo“ (b. l. 18) nuspręsta I. V. G. skirti socialines paslaugas: ilgalaikės socialinės globos paslaugas Gerontologijos ir reabilitacijos centre.

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos I. V. G. 2016-01-28 išrašė siuntimą į globos namus (b. l. 17).

2016-02-01 Socialinės paramos skyrius atliko I. V. G. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimą (b. l. 45).

Socialinės paramos skyrius, I. V. G., V. G. ir Gerontologijos ir reabilitacijos centras 2016-02-05 sudarė Keturšalę sutartį dėl mokėjimo už teikiamas socialinės globos paslaugas (b. l. 13-16A).

Pareiškėjas V. G. 2016-06-16 kreipėsi į Socialinės paramos skyrių prašydamas atlikti I. V. G. finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimą (b. l. 7).

Socialinės paramos skyrius, atsakydamas į 2016-06-16 pareiškėjo prašymą, 2016-06-20 raštu Nr. A51-47341/16(2.11.2.4-SR2) ,,Dėl finansinių galimybių perskaičiavimo“ (b. l. 7) pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti. Rašte nurodoma, kad I. V. G. nuosavybės teise jai priklausiusį butą (Vydūno g. 23-10, Vilniuje) 2015-10-15 padovanojo S. G. ir V. G. (turtas nebuvo pakeistas į pinigines lėšas), todėl šiuo atveju taikomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-03 sprendimo ,,Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 67 punktas, kuris nurodo, kad mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas šaltiniu nustatomas suinteresuotų asmenų – turto perėmėjų ar būsimų paveldėtojų piniginės lėšos, todėl atleisti nuo 1 proc. turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, neturi pagrindo.

Pareiškėjas Socialinės paramos skyriaus 2016-06-20 raštą apskundė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės administracinių ginčų komisijai, kuri 2016-09-01 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 10-12).

Mokėjimą už ilgalaikę socialinę globą, finansinių galimybių mokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas vertinimą reglamentuoja Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašai, patvirtinti 2006-06-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 583 ir 2014-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2160.

Pareiškėjas nurodo, kad yra pagrindas perskaičiuoti mokėjimo dydį už socialines paslaugas, kadangi pasikeitė paslaugų gavėjos turtinė padėtis, jai nuosavybės teise nebepriklauso butas, nuo kurio buvo skaičiuojamas 1 proc. nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo 55 punktas numato, jog asmens (šeimos narių), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. To paties aprašo 84 punktas numato, kad nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas.

Tarybos sprendimu patvirtinto aprašo 67 punktas numato, kad mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas šaltiniai – asmens pajamos ir turtas, išreikštas pinigais. Kai asmens turimų pajamų ir piniginių lėšų nepakanka, mokėjimo šaltiniu nustatomas asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų – turto perėmėjų ar būsimų paveldėtojų piniginės lėšos, kurios naudojamos sutartyje numatyto asmens mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio kreipimosi ar socialinių paslaugų teikimo metu pakeistas į kitą kurį nors šios tvarkos 97 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą 97 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Kai turtas pakeistas į pinigines lėšas, gavus asmens prašymą sumažinti mokestį už teikiamas socialinės globos paslaugas, atliekamas naujas asmens finansinių galimybių vertinimas, sumažinant mokestį per 12 mėnesių sumokėtu 1 procento turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, mokesčio ir asmens specialiesiems globos poreikiams išleistų lėšų suma (100 punktas).

Keturšalės sutarties 3.5 punktu Savivaldybė įsipareigojo pagal informaciją apie Paslaugų gavėjo turto pokyčius iš naujo įvertinti jo finansines galimybes mokėti už paslaugas ne vėliau kaip per vienus metus nuo minėtosios informacijos gavimo ir informuoti Įstaigą dėl Įsipareigojusio asmens ir Savivaldybės mokamų dalių perskaičiavimo.

Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu darytina išvada, kad finansinių galimybių vertinimas atliekamas iš naujo, kai asmens (šeimos) pajamos ir (ar) turtas pasikeičia per socialinių paslaugų gavimo laiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo motinos I. V. G. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimas pirmą kartą buvo atliktas 2015-09-22, nustatant I. V. G. paslaugų poreikį. 2016-02-01 iš naujo buvo atliktas finansinių galimybių vertinimas ir į I. V. G. turtą buvo įtrauktas turimas ir per praėjusius 12 mėnesių iki 2016-02-01 atliekamo asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas vertinimo turėtas turtas. Kadangi buto dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2015-10-15, todėl turto dovanojimo aplinkybė, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, neturi įtakos nustatant finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą.

Kadangi I. V. G. turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų teikimo metu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo motinos I. V. G. finansines galimybes vertinti iš naujo, todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti 2016-06-20 Socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. A51-47341/16(2.11.2.4-SR2) bei 2016-09-01 Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 9-227/16(1.1.43-PD3) neteisėtais, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo V. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.