Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2013-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-780/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-04-23
Bylos Nr.
1-91-780/2013
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-01121-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Baudžiamoji byla Nr. 1-91-780/2013;proceso Nr. 1-05-1-01121-2012-7;procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.8.13;
(S)1.2.28.1; 2.3.6.5; 2.10.1;2.10.1.3; 2.10.1.4.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 23 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, ku­rioje

R. M., gim. 1980 (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, pagrindinio išsila­vi­ni­mo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Res­pub­­li­ko­je neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. naktį iš 2012 m. spalio 2 d. į 2012 m. spalio 3 d., iki­teis­mi­­­nio tyrimo me­tu tiks­liau ne­­­nu­sta­ty­tu laiku, tiksliai ne­nustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Res­­­pub­li­kos valsty­bės sie­­nos ir jos ap­­saugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, netei­sė­tai, apei­damas pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, neturėda­mas asmens tapatybės dokumentų, suteikiančių teisę pereiti valstybės sieną, perėjo Lietuvos Res­pub­likos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo R. M. parodymais (b. l. 23), kad sulaikymo metu prisistatė U. D., nes bijojo dėl savo gyvybės, vengė persekiojimo. Valstybės sieną iš Baltarusijos Res­pub­likos į Lietuvos Respubliką perėjo neteisėtai ir tai suprato. Žinojo, kad valstybės sieną ga­li­ma perei­­ti per praėjimo punktus, o ne bet kur. Valstybės sieną perėjo naktį iš 2012 m. spalio 2 d. į spa­lio 3 d., tikslaus laiko nežino, neturėdamas su savimi asmens dokumento, nes jo doku­men­­tas liko psi­chiatrinėje ligoninėje Uljanovsko mieste. Lietuvoje iš Vilniaus autobusu vyko į Var­šu­­vą, o kur būtų vykęs toliau tuo metu nežinojo.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­­dijų rinktinės pareigūnų A. M. ir V. M. tarnybiniu pranešimu ir pa­rodymais (b. l. 3, 4, 5, 6-7), iš kurių ma­­tyti, kad 2012-10-05 apie 0.30 val. Kalvarijos savi­val­dy­bės Salaperaugio kaime, išvykstant iš Lietuvos, dokumentų patikrinimui sustabdė maršrutinį auto­bu­­­są, kuriuo kaip keleivis vykęs asmuo pateikė ne savo, o kito asmens leidimą gyventi Lenki­jos Respublikoje. Asmuo, kurio vardu buvo išduotas leidimas, vyko kartu su leidimą pateikusiu asme­niu. Kal­­va­rijos užkardos tarnybinėse patalpose Rusijos Federacijos pilietis T.-E. M. paaiš­­ki­no, kad jis davė savo leidimą gyven­ti Lenkijos Respublikoje savo broliui U. D.. U. D. paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką neteisėtai pateko iš Bal­ta­rusijos Respubli­kos, neturėdamas asmens tapa­ty­bę patvirti­nan­čių doku­men­tų. Jis buvo sulaikytas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažymomis (b. l. 62, 64, 65), iš kurių ma­tyti, kad Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinis biuras duomenų apie U. D., gim. (duomenys neskelbtini), neturi; sulaikyto įtariamojo pateik­­­ti pirštų atspaudai priklauso Rusijos piliečiui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra žinomas šioje šalyje dėl vagystės ir plėši­mo, ir yra ieškomas Rusijos Federacijoje dėl pabėgimo iš psichiatrijos ligoninės.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 86), iš kurios ma­tyti, kad nėra duo­me­­nų apie tai, kad R. M. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. M. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­­­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos vals­­­tybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straips­­nio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusi­kal­s­­­­­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis R. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 11 straips­nio 3 da­lis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančių ir sun­­kinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 84). Kaltinamasis nusikalstamos veikos pada­­ry­mo metu, t. y. 2012 m. spalio 2-3 d., lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, galėjo supras­ti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis neserga ir šiuo metu (b. l. 103-105).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti 52 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­­­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 112).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, paja­­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­tas. Paren­kant bausmės dydį atsižvel­gia­ma į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pa­­­vo­­­jin­gu­mą, įvertinama tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su kelių valstybių teritorijų ribų pa­žei­­­di­mu, kaltinamasis, žinodamas teisėtą išvykimo į užsienio valstybes tvarką, ja nepasinaudojo ir są­moningai pasirinko nusikalstamą būdą patekti į valstybę, į kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, at­sa­komybę len­g­­­­vi­nan­čių ir sunkinan­čių aplin­ky­­bių ne­­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kal­ti­namajam skirtina vidurkio dydžio arešto baus­mė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pakan­­­­­­­kama pa­siek­­ti baus­­­­mės tiks­­­lus – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaus­ti bei užtik­­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­­­­­­cipo įgy­­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodek­so 41, 61 straipsniai).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 5 d. (b. l. 14, 27-28, 32-33, 38, 43-44, 57-58) (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžia­mojo kodekso 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam panaikintina, nes paskirta arešto bausmė, kurios trukmė neviršija atbūto suėmimo laiko (Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 309 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 daly­je, ir nuteisti jį 52 (penkiasdešimt dviem) paroms arešto.

Vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. M. laikinajame su­­lai­­­­ky­me ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. spalio 5 d., ir laikyti jį bausmę atlikusiu.

R. M. kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir nuteistąjį nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Dėl teismo įsakymo per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesu­tik­­­da­­mas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą su­reng­­ti by­los nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kal­ti­namasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžia­mas.

Teisėjas Ramūnas Šarka