- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-07
- Bylos Nr.
- A2.13.-2655-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00241-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2017-01-18 nutarimu G. K. už 2016-12-25 padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, t. y. už tai, kad neturėdama 2 metų vairavimo stažo, važiavo 128 km/h greičiu ir nustatytą leistiną 70 km/h greitį viršijo, įvertinus prietaiso paklaidą vairuotojo naudai, 55,44 km/h, buvo skirta administracinė nuobauda - 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (buvęs administracinės bylos Nr. A2.6.-526-540/2017).
Šalies argumentai
2017-08-02 teisme gautas G. K. prašymas, sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę, suėjus daugiau kaip pusei skirto 1 (vienerių) metų termino. G. K. prašyme nurodo, kad 2016-12-25, vairuodama automobilį „Cadillac”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį, nes skubėjo pas ligoninėje gulintį senelį, A. B.. Padaryto pažeidimo fakto neginčijo, pažeidimą pilnai pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo padaryta jokia turtinė žala ar nuostoliai. G. K. šiais metais baigė Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją ir įstojo į Socialinių mokslų kolegiją, kurios fakultetas yra Vilniaus mieste. Pati gyvena Ukmergėje, todėl į paskaitas, vyksiančias Vilniuje, dažnai turės važinėti asmeniniu transportu, nes paskaitos bus ne kiekvieną savaitės dieną, tarp paskaitų bus langų. Nuolatos gyventi, nuomojantis gyvenamąją patalpą Vilniaus mieste, yra pakankamai brangu, o jos turtinė padėtis neleidžia į gyvenamųjų patalpų nuomą investuoti papildomų lėšų. Šiuo metu jos materialinė padėtis sudėtinga, ji neturi savarankiškų ir nuolatinių pajamų o turint teisę vairuoti transporto priemones, turėtų galimybę pradėti dirbti ir gauti pastovų darbo užmokestį. Sugrąžinus vairuotojo pažymėjimą, bendrovė „Tomsuva“ priimtų ją dirbti pardavimų vadybininke, pagal darbo pobūdį ji turėtų vairuoti transporto priemones, važinėti pas bendrovės klientus bei tiekėjus, tikslu pristatyti ir parduoti bendrovės produkciją, ieškoti naujų užsakovų bendrovėje parduodamoms prekėms, o bendrovės užsakovai yra išsidėstę įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose bei rajonuose, dėl šių priežasčių vairuotojo pažymėjimas, t. y. teisė vairuoti transporto priemones, G. K. yra būtina. Ji gyvena su senele N. B., kuri buvo paskirta jos laikinąja globėja, nes jos tėvai nebuvo susituokę ir kartu negyvena, o mama, neturėdama darbo Lietuvoje, yra išvykusi dirbti į užsienį - Didžiąją Britaniją, Londono miestą. Šiuo metu ji gyvena iš senelės gaunamos pensijos ir savo mamos A. B. atsiunčiamų pinigų. Senelė N. B. turi rimtų sveikatos problemų, jai yra pašalinta dešinė akis ir įdėtas protezas, taip pat senelė serga sąnarių ir kitomis lėtinėmis ligomis, yra apsunkintas jos judėjimas, ji nuolat vartoja vaistus, todėl didelė pensijos dalis išleidžiama vaistams. G. K. taip pat prižiūri bei rūpinasi savo seneliu A. B., kuris gyvena vienas, jis taip pat serga lėtinėmis kraujagyslių ir širdies ligomis, senelis dažnai konsultacijoms ir gydymui turi lankytis pas gydytojus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Abiems seneliams reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ir priežiūra, būtina jiems nupirkti vaistų, maisto produktų bei padėti namų ūkio darbuose, taip pat senelius dažnai reikia vežioti konsultacijoms ir gydymui į Ukmergės bei Vilniaus miestuose esančias gydymo įstaigas, į sanatorijas palaikomajam gydymui. Jų šeimoje, išskyrus G. K., daugiau niekas neturi teisės vairuoti transporto priemones. Dėl nurodytų priežasčių teisė vairuoti transporto priemones G. K. taip pat labai reikalinga. G. K. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė jokių teisės ar teisėtvarkos pažeidimų, po administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė laiko, piniginę 300 eurų baudą sumokėjo, 2017-05-03 UAB „Rigveda“ mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymo kursą, mokymosi įstaigos - Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos, kurioje mokėsi, direktoriaus charakterizuojama teigiamai, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, padarė atitinkamas išvadas, ateityje pažada nedaryti jokių teisės pažeidimų, todėl G. K. manymu, yra pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. suėjus daugiau kaip pusei skirto vienerių metų termino, grąžinti jai teisę vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Nagrinėjant prašymą dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo svarbu pažymėti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos ir G. K. prašymas priimtas nagrinėti ir nagrinėtinas teisme.
ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikė teisę, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė G. K. minimalų – 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminą. Šiuo metu yra praėję kiek daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, G. K. paskirtą baudą sumokėjo, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu kito teisės pažeidimo nepadarė - taigi, formaliai atitinka ATPK 329 straipsnyje keliamas sąlygas.
Kita vertus nėra jokių išskirtinių aplinkybių dėl G. K. paskirto specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-⁴⁴⁴-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).
Nors ATPK ir neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, nagrinėjamu atveju, būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos, sprendžiant, ar G. K. atžvilgiu pritaikius (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismo įsitikinimu būtina įvertinti tai, jog G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę, viršydama leistiną greitį net daugiau nei 50 km/val., neturėdama 2 metų vairavimo stažo, kai tokiems vairuotojams keliami ypatingai griežti reikalavimai ir taikomi atitinkami apribojimai, taip pat ir dėl leistino maksimalaus greičio. Akivaizdu, kad vairuodama transporto priemonę daug daugia nei jai leistina G. K. kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jos, kaip vairuotojos, neatsakingą požiūrį, o dviejų metų taikomų apribojimų terminas pradedantiesiems vairuotojams būtent tam ir taikomas, kad pastarieji suvoktų neatsakingai naudojamo automobilio, kaip padidinto pavojaus šaltinio keliamas grėsmes ir ugdyti atsakingumą dalyvaujant eisme. Be to, pažymėtina ir tai, kad dar iki šio pažeidimo padarymo G. K. jau ir anksčiau buvo pažeidusi transporto priemonių vairavimo tvarką (2016-10-20 bausta pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį), kai nebuvo praėję nei metai nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo, taigi, akivaizdu, kad nėra drausminga vairuotoja.
Savo prašyme G. K. nurodo visą eilę jos nuomone svarbių aplinkybių, dėl ko jai turėtų būti gražinta specialioji teisė anksčiau laiko, tačiau teismas pažymi, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų, tinkamo rūpinimosi šeima galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti, prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. G. K. prašyme išdėstytos aplinkybės, susijusios su formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė kito teisės pažeidimo, baigė papildomus vairuotojų mokymus), atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jos atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Be to, kai kurios jų teismui kelia abejonių dėl savo tarpusavio suderinamumo, kadangi G. K. nurodo ir studijuosianti Socialinių mokslų kolegijoje Vilniaus mieste, dėl ko kasdien turės važinėti į paskaitas iš Ukmergės į Vilnių, be to, dar tuo pačiu ir dirbs UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkės pareigose važinėdama po įvairius Lietuvos rajonus, kartu dar ir slaugys savo senelius, vežiodama juos į įvairias Ukmergėje ir Vilniuje esančias gydymo įstaigas bei sanatorijas, šios priežastys nors ir svarbios, tačiau visiškai neįtikina teismo vien dėl jų suderinamumo galimybės ir dar pradedančiajam vairuotojui, kas kelia dar didesnę riziką skubant padaryti analogiškų nusižengimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo, viršijant nustatytą greitį, pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Teismo nuomone, prieš pažeisdama Kelių eismo taisykles, teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati pažeidėja, o to nepadariusi ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, G. K. prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,
nutaria:
G. K. prašymą atmesti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.