- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-30
- Bylos Nr.
- 2T-19/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- Ukrainos Respublikos uždarosios akcinės bendrovės „Slavianskolija“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos akcinė bendrovė „Narūnas“
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ukrainos Respublikos uždarosios akcinės bendrovės „Slavianskolija“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos Pramonės Rūmų 2009 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos akcinė bendrovė „Narūnas“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Tarptautinio komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos Prekybos Pramonės Rūmų 2009 m. birželio 19 d. išnagrinėjo bylą UAB „Slavianskolija“ v. AB „Narūnas“ dėl sutarties nutraukimo bei skolos su delspinigiais pritesimo ir priėmė sprendimą (b. l. 6-27), kuriuo įpareigojo AB „Narūnas“ nedelsiant sumokėti UAB „Slavianskolija“ 11 000 EUR skolą, 8 000 EUR netesybų ir 2 226,87 EUR arbitražinės rinkliavos mokestį (iš viso – 21 226,87 EUR).
Pareiškėjas UAB „Slavianskolija“ 2009 m. spalio 14 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu (b. l. 1-5) pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos Pramonės Rūmų 2009 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš AB „Narūnas“.
Prašymo nagrinėjimo 2010 m. kovo 30 d. metu paaiškėjo, kad AB „Ramirent“ 2010 m. sausio 20 d. inicijavo AB „Narūnas“ bankroto bylą. Bankroto byla AB „Narūnas“ buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi (b. l. 75), kuri per 10 d. nebuvo apskųsta. Nors nuo 2010 m. kovo 2 d. AB „Narūnas“ valdymo organai nebeteko įgaliojimų, o įmonės vardu pradėjo veikti administratorius UAB „Viresita“, kuriam apie posėdį nebuvo pranešta, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nekliudo nagrinėti prašymą, nes AB „Narūnas“ buvo informuota apie bylos nagrinėjimą 2009 m. spalio 20 d. (b. l. 46), 2010 m. vasario 4 d. (b. l. 53) ir 2010 m. vasario 25 d. pranešimais (b. l.70), bet atsiliepimo į nagrinėjamą prašymą, informacijos apie susiklosčiusią įmonėje situaciją nepateikė, posėdžius ignoravo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo pripažinti Lietuvoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos Pramonės Rūmų sprendimą. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Ukrainos Respublika yra 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo narės, todėl teisėjų kolegija, spręsdama, ar nėra teisinių kliūčių pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje minėto sprendimo dalį, remiasi 1958 m. Niujorko konvencija, taip pat nacionaliniu teisės aktu – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – LR CPK).
1958 m. Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalis numato, jog arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta, kai to prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms institucijoms įrodymą, kad:
a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba
b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba
c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražine išlyga sutartyje, tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba
d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba
e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.
1958 m. Niujorko konvencijos 5 straipsnio 2 dalis sako, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad:
a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba
b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
VĮ Registrų centras pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos AB „Narūnas“ buveinė nuo 1992 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. rugpjūčio 11 d. buvo registruota adresu Tilžės g. 122, Šiauliai, o nuo 2004 m. rugpjūčio 12 d. iki šiol – Serbentų g. 7, Šiauliai (b. l. 56-62). 2008 m. liepos 25 d. paslaugų teikimo (rangos) sutartyje Nr. 08/275, iš kurios pareiškėjas kildina reikalavimą skolininkui, suinteresuotas asmuo AB „Narūnas“ nurodė tokį adresą - Pramonės g. 20, Šiauliai (b. l. 29-36). Tuo tarpu prašyme pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo AB „Narūnas“ veikia adresu Pramonės g. 21, Šiauliai (b. l. 2-3). Lietuvos apeliacinis teismas apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas pareiškėjo prašymas, suinteresuotam asmeniui pranešė visais trim minėtais adresais (b. l. 46, 53, 70-71, 73). Suinteresuotam asmeniui siųsti pranešimai negrįžo neįteikti, bet šis nepateikė nei atsiliepimo į prašymą, nei kokių nors savo prašymų. Todėl teisėjų kolegija neanalizuoja, ar yra 1958 m. Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą pagrindai. 1958 m. Niujorko konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Pagal LR CPK 810 straipsnio 1 dalį pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni, - tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių bylos šalių; 5) teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeimyninių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
Kaip matyti iš prašomo pripažinti arbitražo sprendimo (b. l. 6-27), jis yra galutinis. Ginčai dėl skolų pagal paslaugų teikimo sutartį nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (LR CPK 31 str.). Patikrinus informacinę teismų sistemos LITEKO duomenų bazę, nerasta, jog dėl to paties ginčo, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių Lietuvos Respublikos teismai anksčiau būtų priėmę sprendimą ar kad anksčiau būtų buvęs pradėtas teismo procesas dėl 11 000 EUR skolos ir 8 000 EUR netesybų priteisimo iš suinteresuoto asmens AB „Narūnas“ pareiškėjo naudai. Arbitražo teismas prašomu pripažinti sprendimu nespendė LR CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punkte išvardintų klausimų.
Arbitražo teismui nagrinėjant bylą dėl skolos ir netesybų priteisimo, suinteresuotas asmuo AB „Narūnas“ procese nedalyvavo. Arbitražo sprendime teigiama, kad arbitražo teismas 2009 m. kovo 20 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui (atsakovui) paskutiniu žinomu adresu ieškinį bei Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos Pramonės Rūmų Reglamentą ir arbitrų sąrašą su pasiūlymu per 30 dienų nuo laiško gavimo pateikti atsakymą į ieškinį, pranešti pasirinkto vienasmenio arbitro vardą ir pavardę. Arbitražo teismo lydraštyje inter alia buvo nurodyta, kad jei suinteresuotas asmuo (atsakovas) nepasirinks vienasmenio arbitro, jį pareiškėjo (ieškovo) prašymu paskirs Ukrainos Prekybos Pramonės Rūmų Prezidentas. Lietuvos Respublikos pašto tarnyba grąžino arbitražo teismui registruotą siuntą kaip nepareikalautą. Pagal Ukrainos įstatymo „Apie tarptautinį komercinį arbitražą“ 3 straipsnio 1 dalį laikoma, kad minėta registruota siunta suinteresuotam asmeniui (atsakovui) yra įteikta.
2009 m. gegužės 8 d. arbitražo teismas bylos šalims išsiuntė pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. Suinteresuotam asmeniui (atsakovui) skirtas registruotas laiškas vėl grįžo neįteiktas kaip nepareikalautas. Pagal Ukrainos įstatymo „Apie tarptautinį komercinį arbitražą“ 3 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad pastaroji registruota siunta suinteresuotam asmeniui (atsakovui) irgi yra įteikta.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad suinteresuotam asmeniui (atsakovui), kuris nedalyvavo nagrinėjant iš esmės bylą dėl skolos ir netesybų priteisimo, nebuvo tinkamai pranešta apie bylos iškėlimą ar kad nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės (LR CPK 810 str. 1 d. 3 p.).
Esant tokiai padėčiai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos Pramonės Rūmų 2009 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 ir 812 straipsniais, teisėjų kolegija
n utaria:
pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos Pramonės Rūmų 2009 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria Lietuvos Respublikos akcinė bendrovė „Narūnas“ įpareigota nedelsiant sumokėti Ukrainos Respublikos uždarajai akcinei bendrovei „Slavianskolija“ 11 000 EUR (vienuolika tūkstančių eurų) skolą, 8 000 EUR (aštuonis tūkstančius eurų) netesybų ir 2 226,87 EUR (du tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis eurus 87 centus) arbitražinės rinkliavos mokestį, iš viso – 21 226,87 EUR (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt šešis eurus 87 centus).
Nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.