Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-02 · Civilinė byla Nr. 2-1821/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
2-1821/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Salvus Baltija“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Inovus“
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus bei uždarosios akcinės bendrovės
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1821/2014Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Salvus Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inovus“, civilinėje byloje Nr. B2-4088-258/2014 pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus bei uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų departamentas“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inovus“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Salvus Baltija“ ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) bei UAB ,,Skolų departamentas“ 2014-03-21 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Inovus“. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Būrai“, pareiškėjas UAB ,,Skolų departamentas“ – UAB ,,Adminova“, o trečiasis asmuo UAB „Salvus Baltija“ – Bankroto administravimo kontorą, UAB.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB ,,Skolų departamentas“ nurodė, kad teisę reikalauti iš atsakovo 1 800,31 Lt skolos įgijo iš UAB ,,Matavimo sistemos“ 2013-10-23 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir tos pačios dienos skolos perėmimo–perdavimo akto pagrindu. Teigė, kad pagal duomenis, esančius viešuosiuose informacijos šaltiniuose, nustatė, jog atsakovas 88 743,55 Lt yra skolingas VSFDV Vilniaus skyriui, todėl mano, jog yra pagrindas iškelti šiam bankroto bylą dėl nemokumo.

Pareiškėjas VSFDV Vilniaus skyrius prašė iškelti atsakovui bankroto bylą dėl nemokumo todėl, kad šis jam skolingas 88 743,55 Lt, neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, taikytos poveikio priemonės rezultatų nedavė, skola biudžetui didėja: 2013-10-01 buvo 33 351,45 Lt; 2014-01-01 – 68 391,41 Lt, iš kurių valstybinio socialinio draudimo įmokos sudarė 67 119,05 Lt, 1 272,36 Lt – delspinigiai; 2014-04-03 – 88 743,55 Lt iš jų 86 212,43 Lt įmokos, 2 531,12 Lt delspinigiai. Tvirtino, kad atsakovas paskutinius mokėjimus atliko 2013-03-18, sumokėdamas 16 333,70 Lt.

Trečias asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Salvus baltija“ (toliau – trečias asmuo) prašė atsakovui UAB ,,Inovus“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti Bankroto administravimo kontorą, UAB. Nurodė, kad teisę iš atsakovo reikalauti 4 241,85 Lt skolos įsigijo iš UAB ,,Vent Deux“.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Inovus“ atsiliepime į ieškinį jam pareikštus reikalavimus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad jo finansinė padėtis nėra gera, tačiau įmonė yra moki, siekia restruktūrizuotis, kad pagal 2013-12-31 balanso duomenis įmonė turi turto už 2 576 390 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 958 102 Lt, todėl vertinti jo finansinę padėtį kaip nemokumą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme nėra teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Inovus“.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad atsakovas 2012 m. turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už 1 541 932 Lt sumą, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 410 392 Lt, įmonės turto vertė buvo 1 102 233 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 514 345 Lt, turėjo 38 219 Lt pelno. Įmonės skola VSFDV Vilniaus skyrius augo ir sudaro 113 735 Lt, o skola trečiajam asmeniui siekia 4 241,85 Lt. Pagal atsakovo balanso už 2013 m. duomenis – įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 2 837 251 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos – 958 102 Lt; įmonės ilgalaikio turto vertė – 2 576 390 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 332 536 Lt; pagal pelno nuostolių ataskaitą – per 2013 m. finansinį ataskaitinį laikotarpį patirta 630 134 Lt nuostolių. Pagal 2014 m. balandžio 14 d. tarpinio balanso duomenis įmonės nuosavas kapitalas sudarė 2 840 744 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 079 957 Lt; ilgalaikio turto vertė – 2 575 451 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 446 637 Lt; o pagal įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą – patirta 110 608 Lt nuostolių. Kreditorių sąrašo duomenų pagrindu teismas nustatė, kad įmonės neįvykdyti įsipareigojimai, kurių terminas yra suėjęs, siekia 471 994,47 Lt sumą; kreditorių reikalavimų, kuriems nesuėjo atsiskaitymo terminai, suma – 2 717 951,20 Lt. Taip pat nustatė, kad atsakovas nėra nurodęs galutinių atsiskaitymo terminų (išskyrus apibendrintą 1 metų terminą), tačiau šioje byloje pareikšti 119 776,85 Lt reikalavimai yra pradelsti, jo debitorinės skolos siekia 220 250,70 Lt, 5 908,48 Lt – debitorių prievolių vykdymo terminai nėra suėję.

Sprendė, jog pagal paminėtus duomenis, atsakovo finansinė padėtis yra sunki, o prievolių vykdymas kreditoriams yra apsunkintas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, jog įmonė užsiima perspektyviu ir pelningu statybos verslu, kad 2013 metų finansiniai nuostoliai sumažinti nuo 630 134 iki 110 608 Lt, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, esantis sunkioje finansinėje situacijoje, yra nemokus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Salvus Baltija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir šį klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes:

1. Priešingai nei sprendė teismas, iš pateiktų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog įmonė 2004 m. nevykdo jokios veiklos.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, nes sprendė, kad pagal pateikto restruktūrizavimo plano matmenų duomenis nėra įmanoma atkurti įmonės mokumo.

3. Atsakovas teismui pateikė neteisingus duomenis apie turimą turtą, debitorines skolas, pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, nes į jų sumą nebuvo įtrauktas didžiausio kreditoriaus IĮ TonTorgSiti pradelstas įsiskolinimas. Be to, atsakovas nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl byloje pateiktų balansų duomenys gali neatitikti realios įmonės padėties. Teismas nepareikalavo pateikti papildomų duomenų, susijusių su įmonės turtu. Kaip matyti iš įmonės ilgalaikio turto sąrašo duomenų, esančių restruktūrizavimo plano matmenyse, ilgalaikį turtą sudaro taip pat ir 1 094 695 Lt vertės įmonės UAB ,,Nalšia“ akcijos, tačiau ši įmonė yra bankrutuojanti.

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo darbuotojų skaičius 2014 m. nuo 2013 m. yra sumažėjęs, jog nepateikti duomenys apie teismuose nagrinėjamas bylas, ne ginčo tvarka vykdomus išieškojimus, atsiskaitymą su darbuotojais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius sutinka su apeliantu ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti, šį klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad atsakovas nuo 2013-09-25 nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, įsiskolinimas didėja ir 2014-07-01 sudarė 109 734,24 Lt, o tai yra savarankiškas pagrindas bankroto bylai atsakovui iškelti (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Teigia, jog atsakovas Juridinių asmenų registrui nėra pateikęs 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentų.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Inovus“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nors įmonė ir turi finansinių sunkumų, jie yra laikino pobūdžio, tai patvirtina įmonės balansų, kurie buvo parengti griežtai laikantis nustatytų taisyklių, atsižvelgiant į bendrovės sudarytas sutartis, vykdomus ir gaunamus atsiskaitymus. Teigia, kad ketinama pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos, o tai sudarys galimybę stabilizuoti įmonės finansinę padėtį. Pažymi, kad bendrovė yra užmezgusi ryšius su Baltarusijos įmone, todėl planuojama gauti pajamų iš didelio masto statybų. Nurodo, jog su kreditoriumi IĮ TonTorgSiti 2014 m. vasario 4 d. sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo termino pratęsimo iki 2015-05-01.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Inovus“ atsisakyta iškelti bankroto bylą.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumą, atsižvelgiant į tikėtinus įmonės turto vertės pokyčius, šis klausimas turi būti analizuojamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas reikalavimą iškelti bankroto bylą grindė atsakovo nemokumu. Teismas atsisakė šią bylą iškelti, nurodęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 str. 2 d.), taip pat nesant kitų pagrindų bankroto bylai iškelti (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Tuo tarpu atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad teismas nenustatė įmonės tikrosios finansinės padėties, nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovo pateiktais dokumentais, kuriuose nurodyta neteisinga turimo turto vertė ir pradelstų įsipareigojimų dydis.

Pažymėtina, jog remiantis vien atsakovo pateikto 2013 m. ir 2014-04-14 balansų duomenimis, būtų galima sutikti su teismo išvada, kad jo būsena neatitinka nemokumo kriterijų. Tačiau teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos, o taip pat papildomai apelianto nurodytus duomenis, sutiktina su jo argumentais, jog teismas iš esmės neįvertino įmonės turimo turto pobūdžio ir realios jo vertės (CPK 185 str.).

Kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, kuriuos teismas priima ir vertina (CPK 314 str.), – atsakovo 2013-12-20 restruktūrizavimo plano matmenų, konstatuotina, jog viso įmonės turto vertė – 3 636 879 Lt, ilgalaikis turtas – 3 258 186 Lt, trumpalaikis – 379 694 Lt; jog ilgalaikį turtą 2013-11-28 duomenimis sudaro: daugiasluoksnių plokščių gamybos linija – 2 151 281 Lt, orgtechnika – 12 210 Lt, UAB ,,Nalšia“ akcijos – 1 094 695 Lt. Tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas, ši UAB ,,Nalšia“ dar nuo 2012-12-12 turi bankrutuojančios įmonės statusą, o nuo 2013-08-21 yra likviduojama dėl bankroto. Tuo tarpu atsiliepime į skundą atsakovas nenurodo jokių argumentų, paneigiančių atskirojo skundo teiginius, susijusius su realia šios bankrutavusios įmonės akcijų verte. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo UAB „Inovus“ mokumo / nemokumo, taip pat netyrė šių aplinkybių. Tuo tarpu kitų duomenų, kurie apibūdintų turimą atsakovo 3 258 186 Lt vertės turtą, byloje nėra. Beje, ši faktinė aplinkybė leidžia sutikti su apelianto teiginiais, kad gali būti neteisingi taip pat ir kiti atsakovo pateikti duomenys apie jo turimo turto vertę, įsipareigojimų sudėtį, jų įvykdymų terminus, kreditorių reikalavimų apimtį etc. (CPK 178 str., 185 str.).

Kartu atkreiptinas dėmesys ir tai, jog atsakovas atsiliepime nurodo ketinantis kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tai, jo nuomone, sudarytų galimybę pagerinti įmonės finansinę padėtį. Tačiau kaip matyti iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi minėtą atsakovo prašymą atmetė (civilinės bylos Nr. B2-5591-881/2014). Nors ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, nurodė, kad jo pateikto restruktūrizavimo plano matmenyse nurodyta informacija neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijaus: atsakovo planai gauti pajamų iš naujų projektų yra grindžiami tik prielaidomis, jokių sutarčių, pagrindžiančių apie įmonės vykdomą veiklą nėra pateikta, teiginiai apie ilgalaikę paskolą – deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Taigi vien atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, susiję su planais restruktūrizuoti įmonę, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime taip pat teigiama, kad vykdoma veikla, planuojama gauti pajamų iš Baltarusijoje vykdomo projekto, – tačiau nepateikta jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toks procesinis šalies elgesys suteikia pagrindą svarstyti dėl piktnaudžiavimo teisėmis ir procesinės atsakomybės (CPK 95 str.).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, nustatydamas atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, pateiktus finansinius dokumentus vertino tik formaliai, netyrė faktinės jo turto sudėties bei realios jo vertės, nenustatė tikrosios pradelstų įsipareigojimų sumos, taip pat neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nuo 2013-09-25 nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų už savo dirbančiuosius.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovo mokumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 10 str. 8 d., CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Inovus“ iškėlimo tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė