Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-934-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
1-934-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05421-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-934-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05421-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.1; 2.12.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju teismo įsakymu, kuriame D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 3 klasių išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Karmėlavos II kaime, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. birželio 15 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant iki 2011 m. spalio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bei būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.; 2) 2011 m. liepos 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 1 metus laiko atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, įpareigojant per 1 metus laiko išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2012 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 3) 2015 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį (bausmę atlikęs), kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. 2017 m. vasario 3 d. apie 17 val. savo namuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankoje laikydamas peilį ir eidamas link R. M. G., žodžiu grasino jį papjauti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis D. F. prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad gyvena Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kartu su mama R. G. ir broliu R. M. G. 2017 m. vasario 3 d. apie 17-18 val. grįžo į namus neblaivus. Virtuvėje mama R. G. pradėjo jam priekaištauti, jog jis girtas. Į virtuvę atėjo ir brolis R. M. G., su kurio jis susipyko. Brolis jį labai sunervino, todėl jis nuo stalo paėmė į rankas virtuvinį peilį ir jį laikydamas pasakė, jog papjaus brolį, ar kažką panašaus. Papjauti brolio nenorėjo, norėjo jį pagąsdinti. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė ir išgąsdino brolį (b. l. 88-89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiojo R. M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena kartu su mama R. G. ir broliu D. F. Su broliu santykiai blogi, nes jis pastoviai geria. 2017 m. vasario 3 d. apie 17 val. brolis D. F. grįžo į namus girtas. Išgirdęs, kad brolis konfliktuoja su mama, nuėjo į virtuvę. D. F. pradėjo jį keikti visokiais žodžiais ir jiedu susiginčijo. Ginčo metu D. F. paėmė nuo virtuvės stalo peilį ir jį laikydamas rankoje užsikišo už nugaros. Po to, ištraukė ranką su peiliu iš už nugaros ir pradėjo eiti link jo sakydamas: „aš tave papjausiu, nužudysiu, kas tu čia toks esi“. Jis išsigando brolio ir nubėgęs į kambarį iškvietė policiją. Brolio išsakytus grasinimus nužudyti suvokė kaip realius, nes anksčiau jis taip nesielgė. Girtas brolis būna agresyvus, anksčiau niekada atvirai negrasino jį nužudyti (b. l. 24-25).

Liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena kartu su sūnumis R. M. G. ir D. F. Sūnus D. F. yra priklausomas nuo alkoholio. Išgėręs būna agresyvus, nuolat kelia konfliktines situacijas. 2017 m. vasario 3 d. virtuvėje D. būdamas girtas pradėjo keiktis ir kabinėtis žodžiais. Tai išgirdęs sūnus R. išėjo iš kambario. R. liepė D. nusiraminti. T. D.paėmė nuo stalo peilį ir iškėlė jį demonstruodamas, kad grasina durti. Ką tuo metu R. sakė D., negirdėjo, nes buvo kiek toliau. Po to, R. iškart nuėjo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Matėsi, kad R. tikrai išsigando D. (b. l. 28-29).

2017 m. vasario 3 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame R. M. G. nurodė, kad jo brolis D. F. 2017 m. vasario 3 d. apie 17 val. namuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), panaudojo prieš jį psichologinį smurtą, grasindamas užmušti peiliu. Įvykį matė R. G. (b. l. 7-10).

2017 m. vasario 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad R. M. G. nurodė, jog jo brolis D. F. 2017 m. vasario 3 d. apie 16.40 val. namuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pradėjo konfliktuoti, agresyviai elgtis, grasinti, kad užmuš (b. l. 11-14).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 4350, kuriame nustatytas 2017 m. vasario 3 d. 20.37 val. D. F.2,33 promilių girtumas (b. l. 74).

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. F. 2017 m. vasario 3 d. apie 17 val. namuose grasino savo broliui R. M. G., laikydamas peilį, sakydamas, kad jį papjaus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas pagal byloje nustatytas aplinkybės galėjo būti realiai įgyvendintas. Tai įrodo, kad jo grasinimas išties buvo realus ir jis jį galėjo bet kuriuo momentu įgyvendinti. Dėl ko nukentėjusiajam Rolandui M. G. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. F. pripažinti kaltu padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. F. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 90, 92).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis yra baustas.

Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės, kaltinamasis teistas tris kartus, taip pat ir už smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį – brolį R. M. G. Dėl to teismui kyla pagrįstų abejonių, ar prokurorės siūloma viešųjų darbų bausmė padėtų pasiekti tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, juolab, kad kaltinamasis jau vieną kartą naudojo fizinį smurtą prieš brolį (už šį nusikaltimą buvo nuteistas), o šiuo atveju su peiliu vėl jam grasino.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės (laisvės apribojimo) dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės dydžio vidurkis.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 str. 3 d. 1, 2 ir 3 p.).

Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

Kadangi kaltinamasis grasino nukentėjusiajam, o pastarasis dar ir anksčiau yra patyręs smurtą nuo kaltinamojo, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusio asmens interesus, teismas uždraudžia jam bausmės atlikimo laikotarpiu bet kokiu būdu bendrauti su nukentėjusiuoju, lankytis jo gyvenamojoje, darbo ir kitose jo galimo buvimo vietose (BK 48 str. 5 d. 1 ir 2 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. F. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 3 d. 20 val. iki 2017 m. vasario 5 d. 13.35 val. (b. l. 75, 79). Šis laikas turės būti įskaitytas į paskirtą galutinę bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu.

Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 str. 1 d., 2 d.). Baltos spalvos peilis pakete (1 vnt.), priduotas saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK saugyklą (b. l. 19-20), buvo nusikaltimo įrankis, todėl jis turi būti konfiskuotas (BK 72 str. 1 d., 2 d.).

Kadangi kaltinamasis prieš nukentėjusįjį padarė nusikaltimą antrą kartą, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo interesus, D. F. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73), pakeistina į kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bet kokiu būdu bendrauti su R. M. G., lankytis jo gyvenamojoje vietoje – Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), darbo ir kitose jo galimo buvimo vietose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. F. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bet kokiu būdu bendrauti su R. M. G., lankytis jo gyvenamojoje vietoje – Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), darbo ir kitose jo galimo buvimo vietose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. F. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. vasario 5 d. (iš viso 2 dienos), šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

D. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant D. F. bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. M. G., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusysis adresu Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie R. M. G. arčiau nei 100 metrų atstumu, šią kardomąją priemonę nustatant galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti D. F., kad vgykdant kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyriu, namuose, esančiuose adresu Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusysis R. M. G.

Įspėti D. F., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nesilaikymą jam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

Byloje esantį daiktą –baltos spalvos peilį pakete (1 vnt.), saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK saugykloje, konfiskuoti ir kaip menkavertį sunaikinti.

D. F. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Purvainis