Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-54-610/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
1-54-610/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos

Baudž. byla Nr. 1-54-610/2016; Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1; Proceso numeris 1-37-1-00168-2014-4;

(S)NUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2016 03 07

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, Myretai Deltuvienei, dalyvaujant prokurorams Sauliui Striaušai, Nerijui Brundzai, kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 2d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. B. ir asmuo kurio atžvilgiu byla neišnagrinėta, bendrai veikdami pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2014 07 26 apie 15 val. įsibrovė į ūkinį pastatą esantį (duomenys neskelbtini) ir iš jo pagrobė svetimą turtą, R. V. B. priklausančią benzininę žoliapjovę (trimerį) „Stihl“ 1000 litų, kas atitinka 289,62 eurus vertės, savo veiksmais padarė nukentėjusiam 289,62 eurų turtinę žalą.

V. B. apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio dieną su A. B. nuėjo pas V. B. pasiskolinti pinigų. Nukentėjusio namuose nebuvo. Kadangi automobiliai buvo kieme, A. B. pasakė, kad nukentėjęs turi būti namuose, nuėjo ir paėmė trimerį iš kur nematė. Po to abudu kartu ėjo apie 4 km. atstumą pjauti žolę. A. B. pjovė žolę, o jis pats sėdėjo ir stebėjo. Pokalbių apie trimerio pardavimą nebuvo. Pats su nukentėjusiu kalbėjosi dėl trimerio, žadėjo jį grąžinti. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu(1t. b.l. 84-85), jog su A. B. būdamas nukentėjusio kieme pamatė atidarytas ūkinio pastato duris, bei jame esantį trimerį, kadangi labai reikėjo pinigų pasiūlius A. B. trimerį paimti ir parduoti su pasiūlymu sutiko. Paėmus trimerį A. B. paskambinęs iš jo telefono, kažkam siūlė trimerį pirkti, susitarė parduoti už 40 litų. Po to apie 4 km. trimerį nešė parduoti. Pinigus paėmė A. B.. Nukentėjusiam pripažino, kad paėmė trimerį, žadėjo atpirkti. Dėl perskaitytų parodymų teigė, jog trimerį ėmė su tikslu pjauti žolę, minties parduoti nebuvo, protokolą pasirašė, kadangi tyrėja paaiškino, jog taip reikia.

A. B.( byla jo atžvilgiu iškirta, nagrinėjimas nebaigtas) apklaustas įrodymų tyrimo metu paaiškino, kad su V. B. nuėjo pas nukentėjusį pasiskolinti pinigų. Jo namuose nerado, pamatė praviras ūkinio pastato duris, jame trimerį, jį paėmė. Naudojant trimerį norėjo užsidirbti pinigų, kadangi pažįstamas buvo pasiūlęs nupjauti žolę, po to grąžinti. Susitarė nupjauti už 40 litų atlygį. Žolę nupjovė, trimerį paliko pas minėtą asmenį. Po to V.R. B. prašė trimerį grąžinti, tačiau minėto asmens namuose nebuvo, todėl prašė nukentėjusio palaukti iki pirmadienio, arba žadėjo atiduoti 1000 litų. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičius jo, parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1t. b.l. 56-57), kad su V. B. būdamas nukentėjusio kieme pamatė atidarytas ūkinio pastato duris, bei jame esantį trimerį, kadangi labai reikėjo pinigų pasiūlė V. B. trimerį paimti ir parduoti, šis su pasiūlymu sutiko. Paėmus trimerį paskambinęs iš V. B. telefono siūlė trimerį pirkti pažįstamam, šis pageidavo apžiūrėti. Po to trimerį nunešė minėtam asmeniui ir pardavė už 40 litų. Nukentėjusiam teiraujantis iš pradžių neigė paėmę, vėliau pripažino, žadėjo trimerį atpirkti ir grąžinti. Dėl perskaitytų parodymų teigė, kad trimerį paėmė tikslu pjauti žolę, o ne parduoti, taip kaip užfiksuota protokole nesakė, nukentėjusiam neigė, kad paėmė trimerį dėl to, kad norėjo kuo greičiau grąžinti, siūlė nukentėjusiam 1000 litų, nes šis nurodė, kad tiek kainuoja. Užfiksuotų parodymų tyrimo metu neskaitė tik pasirašė, kadangi su kriminalinės policijos pareigūnais nepasiginčysi.

Nukentėjęs R. V. B. parodė, kad savo namuose ūkiniame pastate laikė trimerį. Įvykio dienos apie 15 valandą išėjo iš namų, ūkinio pastato duris paliko nerakintas, užkabintas kabliu. Apie 17 valandą žmonės pranešė, kad kaltinamieji iš jo namų trimerį išnešė. Nuvyko pas kaltinamuosius ir liepė žoliapjovę atiduoti. Kaltinamieji neigė, kad ėmė, A. B. vijo iš kiemo. Tada skambino į policiją, tai pamatęs A. B. priėjęs siūlė tartis, klausė kiek trimeris kainuoja, nurodžius 1000 litų sumą, žadėjo grąžinti, kur yra žoliapjovė neužsiminė. Abudu buvo girti. Kitą dieną su policija nuvažiavo pas asmenį vardu V., rado ir pasiėmė žoliapjovę. Kaltinamiesiems niekada daiktų neskolina, su jais bendrauja mažai. Trimerį pirkęs už 900 litų, tačiau jo vertė pakilusi.

Liudytoja, Kazlų Rūdos PK tyrėja, I. S. parodė, kad ryte atvykusi į darbą, sužinojo, jog sulaikyti V. B. su sūnum, susipažino su įtarimais. Pirmiausiai apklausė tėvą V. B., jis pripažino, kad kartu su sūnumi pavogė žoliapjovę. V. B. protokolo skaityti nenorėjo, jam garsiai perskaitė protokolą, buvo pasakyta kas surašyta ir ką tai reiškia, kaltinamasis su viskuo sutiko ir pasirašė. Užfiksavo tai, ką kiekvienas pats paaiškino, pati išsamiau su medžiaga susipažino tik po jų apklausos.

Liudytojas V. S., parodė, kad 2014 metais liepą, paskambino A. B. ir paklausė ar nereikia pagalbos pjauti žolę, po pasiūlymo po valandos kaltinamuosius parsivežė pas save, jie turėjo trimerį. A. B. pjovė žolę, siūlė trimerį pirkti, tačiau ne jam konkrečiai, o klausė ar nepirktų sklypo savininkas, kiek prisimena buvo kalba, kad parduotu už 40 litų, mano, kad V. B. pokalbį girdėjo. Vėliau parvežė kaltinamuosius namo, šie nurodė, kad kitą dieną ateis ir pabaigs pjauti. Sekančią dieną atvyko policijos pareigūnai.

2014-07-27 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli įvykio vieta, patalpos pobūdis - ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad durys į ūkinį pastatą užkabinamos kabliu.( 1 t. b.l. 4-7 )

Apžiūros protokolu(1t. b.l. 15-16) nustatytas vagystės dalykas.

Kaltinamasis V. B. pripažinęs faktines aplinkybes, tai, kad kartu su A. B. buvo įvykio vietoje, savo kaltę neigė aiškindamas, kad tikslo įvykdyti vagystę neturėjo, pats jokių veiksmų neatliko, trimerį paėmė tikslu pasinaudoti pjaunant žolę ir grąžinti. Tokį kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jis paneigtas visuma baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, o būtent: Subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimas negali būti nustatomas byloje objektyviai kaip tai galima padaryti su objektyviais nusikaltimo sudėties požymiais. Kaltininko tyčios turinį teismas nustato remdamasis objektyviomis veikos darymo aplinkybėmis. Faktines aplinkybes nustato leistinais ir ištirtais įrodymais surinktais byloje. Neegzistuoja ir nėra jokių objektyvių aplinkybių dėl ko R.V. B. galėtų neteisingai paaiškinti aplinkybes, teismui nėra pagrindo abejoti jo parodymais Kaip matyti iš nukentėjusio parodymų jis gavęs informaciją apie tai, kad jam priklausančio turto vagystę gali būti įvykdę kaltinamieji, atvyko pas juos išsiaiškinti. Bendravo ir su V. B.. Kaltinamasis neigė paėmęs trimerį, tai pripažino tik po to kai pastebėjo, jog nukentėjęs skambina policijai, kur yra trimeris neužsiminė, žadėjo grąžinti pinigus. Šios aplinkybės patvirtina, kaltinamojo siekį nuslėpti kur yra vagystės dalykas, bei tai, kad nukentėjusio turtą užvaldė bei disponavo juo kaip savu. Tai, kad vagystės dalykas buvo siūlomas nupirkti patvirtino ir liudytojas V. S.. Be to, tikrinant, kaltinamojo V. B. parodymus teisme buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu(1t. b.l. 84-85), iš kurių matyti, kad jis apklausiamas tyrėjos patvirtino, kad pritarė A.B. pasiūlymui įvykdyti vagystę bei joje dalyvavo. Liudytoja apklausta I. S. parodė, kad visas aplinkybes sužinojo ir užfiksavo iš V. B., šie pirminiai V. B. parodymai kaip ir išdėstytais įrodymais objektyviai nustatyti V. B. veiksmai vagystės metu ir po jos, neabejotinai patvirtina kaltinamojo tyčią užvaldyti svetimą turtą ir naudotis juo kaip savu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. B. dalyvavo tiek paimant vagystės dalyką iš svetimos patalpos, tiek vėliau jį naudojant, aiškinantis dėl jo su nukentėjusiu, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė kartu su asmeniu kurio byla nenagrinėjama, bendrais veiksmais siekė nusikalstamo rezultato- svetimo turto užvaldymo. Tai, kad pats V. B. į patalpą nesibrovė, vagystės dalyko iš jo buvimo vietos neėmė, turi reikšmės individualizuojant bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau yra neabejotina, kad jo buvimas vagystės vietoje ir pritarimas bendrininko veiksmams yra reikšmingas siekiamam rezultatui, tam kad būtų vykdoma nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės įrodytos baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo teisme ištirtų įrodymų visuma(išskyrus paneigtą kaltinamojo V. B. aiškinimą), jų pagrindu galima nustatyti visas reikšmingas įrodinėtinas aplinkybes, daroma neabejotina išvada, kad kaltinamasis įvykdė R.V. B. turto vagystę.

Nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2d. kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog V. B. suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad jo veiksmai reikšmingi siekiamam rezultatui, bendrais veiksmais, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą įsibrovus į patalpą.

Bausmė

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgdamas į jo dalyvavimo bendroje veikoje pobūdį ir vaidmenį, nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

V. B. yra charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinus, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, įvertinus, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala neženkliai viršija 5MGL sumą, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, vagystės dalykas grąžintas, todėl realiai žalos nėra, nebuvo veikos sumanytojas, teismas sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikaltimo įvykdymo jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė mažesnė už vidurkį.

Kaltinamajam V. B. BPK 51 str. str. 1d. 9p. pagrindu paskirtas gynėjas, išlaidos dėl gynėjo dalyvavimo byloje 2016 02 17 dienai sudaro 390,94 eurus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad gynėjas kaltinamajam paskirtas tyrimo ir teismo iniciatyva, nedirbantis, pastoviai gydomas, akivaizdu, kad pajamų neturi, todėl atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį nurodytų išlaidų iš kaltinamojo nepriteisia (BPK 106 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 178 str. 2d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 valandos iki 6 valandos būti namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 07 27 iki 2014 07 28 vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Atleisti V. B. nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Brinevičius