Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo UAB „Medienos verslas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Donca“ ieškinį dėl 15 233,64 Eur skolos priteisimo iš atsakovo UAB ,,Medienos verslas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Medienos verslas“ kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą byloje civilinėje byloje Nr. e2-31612-779/2015. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015m. spalio 5 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo UAB ,,Donca“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo UAB ,,Medienos verslas“ 15 233,64 Eur skolos. Pareiškėjas nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, padarė esminę teisės taikymo klaidą, nustatęs, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, kai, tuo tarpu, sutartis pareiškėjo atstovo nepasirašyta, byloje nėra darbų priėmimo akto, todėl teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, kadangi rašytinės sutartys turi būti pasirašytos abiejų šalių ir atitikti jų valią. Šiuo atveju sutartis nėra pasirašyta pareiškėjo, todėl yra pagrindas abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Kadangi pareiškėjas apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2015 gruodžio viduryje, kai buvo apribotas naudojimasis įmonės sąskaita, terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jau buvo pasibaigęs, todėl pareiškėjas prašo taikyti proceso atnaujinimo instituto normas. Ieškovas UAB ,,Donca“ prašė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių numatytą terminą. Atsakovas yra juridinis asmuo, jis privalo, laikydamasis didesnių jam keliamų atidumo, rūpestingumo reikalavimų, užtikrinti korespondencijos priėmimą jo buveinės ar kitoje nurodytoje vietoje, ko nepadarė, todėl laikytina, kad apie sprendimą pastarasis turėjo sužinoti per 10 dienų po to, kai jam 2015-08-28 buvo siunčiami procesiniai dokumentai, t.y. sužinojimo diena yra vėliausiai 2015-09-07, o pareiškimą jis padavė po 2016-01-06, t. y. praėjus 3 mėnesiams. Ieškovas nesutinka su argumentu, kad buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes rangos sutartys nėra privalomos sudaryti raštu, šiuo atveju rangos santykiai atsirado iš šalių konkliudentinių veiksmų, todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, netyrė ir neprivalėjo tirti išsamiai bylos aplinkybių, o atliko formalų įrodymų vertinimą, todėl nepadarė jokios pareiškėjo įvardytos teisės taikymo klaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31612-779/2015. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje priimant 2015-10-05 sprendimą už akių, atliktas formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas (CPK 142 str., 4 d., 285 str. 2 d.). Priimdamas sprendimą už akių teismas nepadarė aiškios teisės aiškinimo klaidos, nes rangos sutartys gali būti sudarytos ir konkliudentiniais veiksmais, įstatymas nereikalauja rašytinės rangos sutarties sudarymo. Šalys suderino savo valią dėl atitinkamo miško kiekio iškirtimo ir sąskaita už paslaugas buvo išsiųsta el. paštu. Atsakovas pretenzijų dėl sąskaitos sumos nepareiškė, įstatymo nustatyta tvarka sąskaitos neginčijo, taipogi neginčijo paties darbų rezultato gavimo fakto. Teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir tinkamai pritaikė teisės normą. Proceso atnaujinimas pagal pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, kurios teismo jau yra teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą. Teismas tinkamai pritaikė teisės normas ir atsakovo prašyme nėra CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodyto pagrindo procesui atnaujinti. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjas praleido CPK 368 str. l d. numatytą terminą prašymui pateikti, todėl jo prašymas atmestas ir šiuo pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjo atstovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti šį klausimą iš esmės, atnaujinant procesą civilinėje byloje Nr. e2-31612-779/2015. Nurodo, jog teismas, priimdamas nutartį, nevertino reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino civilinės teisės materialines normas, nesivadovavo LAT suformuluota praktika tokiose bylose, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nutartis yra nemotyvuota, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje apsiribojus tik pažodiniu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei 2015-10-05 sprendimo už akių dalies perrašymu. Teismo išvados padarytos akivaizdžiai netinkamai analizuojant byloje turimus įrodymus ir atsakovo pateiktus argumentus, todėl teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų, o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.Nepaisant pareiškėjo parašo ant sutarties, kuria ieškovas grindė savo reikalavimą, nebuvimo, teismas, pažeisdamas LR CK 1.63 str. 6 d., LR CK 1.73 str. 2 d., LR CK 1.76 str. 1 d., konstatavo, jog tarp šalių yra pasirašyta rangos sutartis, nesant tam jokio teisėto pagrindo.Nesant pagal rangos sutarties institutą privalomo darbų priėmimo-perdavimo akto (LR CK 6.644 str. 1 d., CK 6.645 str. 1 d., CK 6.662 str. 1 d.), teismo išvada apie tai, kad ieškovas – iškirto 1890 m³ miško yra visiškai nepagrįsta, bei nemotyvuota.Teismas nebuvo objektyvus vertindamas ieškovo pateiktų įrodymų visumą. Ieškovas nepateikė nei vieno rašytinio dokumento iš kurio galima būtų spręsti, jog ieškovą ir pareiškėją siejo rangos santykiai, nenurodė kada ir kur buvo vykdomas kirtimas, kieno priklausančiame sklype, todėl teismo išvada apie tarp šalių pasirašytą ir įvykdytą sutartį yra nepagrįsta.Ieškovo pateikta nepasirašyta rangos sutartis ir PVM sąskaita-faktūra yra išrašyta tą pačią dieną, t.y. 2014-11-13, kas sudaro dar pagrindą abejoti jų tikrumu ir galimybe per vieną dieną iškirsti 1890 m³ miško, net 15 233,64 EUR sumai.Kadangi atsakovo vadovas vienintelis dirba patalpose, į kurias siųsti teismo dokumentai ir yra atsakingas už korespondencijos gavimą, jam nesant darbo vietoje (atostogaujant nuo 2015-07- 10 iki 2015-10-11) korespondencija liko neįteikta, o duomenų, kad atsakovui apskritai būtų išsiųstas 2015-10-05 sprendimas už akių, byloje nėra.Teismas nepasinaudojo viešai prieinama informacija apie atsakovo telefono numerį ir elektroninį paštą ir neišnaudojo visų turimų galimybių informuoti atsakovą apie bylos procesą.Teismas padarė akivaizdžią procesinės teisės normos taikymo klaidą, nesiėmęs priemonių atsakovui įteikti procesinius dokumentus LR CPK 123 str. 4 d., 129 str., 130 str., CPK 175l str. numatytais būdais.Ieškovo UAB ,,Donca“ atstovas atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vien tas faktas, jog buvo pakartotos teismo sprendimo už akių išvados dar nereiškia, jog teismas netyrė visų bylos aplinkybių ar teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog teismas nepateikė jokių motyvų, kadangi teismas aiškiai nurodė, jog buvo suderinta šalių valia dėl atitinkamo miško kiekio iškirtimo ir sąskaitą už paslaugas buvo išsiųsta el. paštu, kuriai pareiškėjas niekada neprieštaravo. Pareiškėjas dar 2014-03-21 buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokato padėjėju R. N., turinčiu prisijungimą prie EPP, todėl galėjo pasinaudoti jo pagalba ir būtų galėjęs sužinoti ne tik apie ieškinį, bet ir apie sprendimą už akių, procesinių dokumentų išsiuntimo atsakovui elektroninėje teismų sistemoje EPP dieną– 2015-10-05. Trijų mėnesių terminas procesui atnaujinti baigėsi 2016-01-06. Kadangi prašymas atnaujinti procesą, teismui pateiktas 2016-02-23, teismas padarė tinkamą išvadą, jog prašymas turi būti atmestas.Teismas teisingai pripažino, jog tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta rangos sutartis (buvo suderinta šalių valia dėl atitinkamo kiekio miško iškirtimo, ieškovas šį sandorį įvykdė, išrašė sąskaitą bei kartu su sutartimi išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu). Tas faktas, jog Pareiškėjas, vengdamas sumokėti už atliktus darbus, Ieškovo persiųstos rašytinės sutarties, pasirašytos iš savo pusės atgal Ieškovui neatsiuntė, rodo tai, jog Pareiškėjas priėmė darbų rezultatus. Šį faktą patvirtina ir tai, jog Pareiškėjas nė karto neginčijo, nereiškė jokių pretenzijų dėl atsiųstų PVM sąskaitos-faktūros.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31612-779/2015, yra pagrįsta ir teisėtaProceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. LR CPK XVIII skyriaus nuostatos numato galimybę atnaujinti bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad proceso atnaujinimą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 str. 1d. nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.Vienas pagrindinių atskirajame skunde išsakytų argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo yra tai, kad ji yra visiškai nemotyvuota, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje apsiribojus tik pažodiniu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei 2015-10-05 sprendimo už akių dalies perrašymu ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepadarė aiškios teisės aiškinimo klaidos, nes rangos sutartys gali būti sudarytos ir konkliudentiniais veiksmais, įstatymas nereikalauja rašytinės rangos sutarties sudarymo; šalys suderino savo valią dėl atitinkamo miško kiekio iškirtimo ir sąskaita už paslaugas buvo išsiųsta el. paštu; atsakovas pretenzijų dėl sąskaitos sumos nepareiškė, įstatymo nustatyta tvarka sąskaitos neginčijo, taipogi neginčijo paties darbų rezultato gavimo fakto. Taip pat skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi šiai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Taigi skundžiamą nutartį, nors neplačiai, tačiau teismas motyvavo, todėl negalima konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimo. Be to, nepakankamas nutarties motyvavimas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.Atskirajame skunde (kaip ir pradiniame pareiškime dėl proceso atnaujinimo) apeliantas taip pat remiasi LR CPK 366 str.1 d. 9 p. numatytu pagrindu proceso atnaujinimui, t.y. teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti bylos procesą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Apelianto nuomone, teismo išvada apie tarp šalių pasirašytą sutartį tiesiogiai pažeidžia LR CK 1.63 str. 6 d. (dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia), 1.73 str. 2 d. (rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais), 1.76 str. 1 d. (rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys), 6.644 str. 1 d. (rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti), 6.645 str. 1 d. (rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką). Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesant teisinio pagrindo konstatavo, jog tarp šalių yra pasirašyta rangos sutartis, laikytinas nepagrįstu, kadangi, kaip minėta, teismas iš tikrųjų konstatavo, kad šalys sutartį sudarė konkliudentiniais veiksmais, o ne raštu, todėl apelianto minėtos teisės normos nebuvo pažeistos. Apeliantas teigia, jog gavęs ieškovo siųstą sąskaitą, manė, kad ieškovas tiesiog suklydo ir dėl to apeliantas nematė reikalingumo atrašyti ieškovui raštu, bei ginčyti gautą sąskaitą. Toks apelianto nerūpestingumas vertinamas apelianto nenaudai, ypač turint galvoje, jog apeliantas yra juridinis asmuo, kuriam jo veikloje yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Įrodymų, tarp jų ir susijusių su darbų priėmimo–perdavimo akto egzistavimu, vertinimas nėra klausimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dalykas, šie įrodymai galėtų būti vertinami peržiūrint sprendimą už akių, tačiau apeliantas tokio pareiškimo nebuvo pateikęs. Taigi, tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar byloje yra apelianto minėtas darbų priėmimo–perdavimo aktas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta.Apelianto argumentas, jog teismas padarė akivaizdžią procesinės teisės normos taikymo klaidą, nesiėmęs priemonių atsakovui įteikti procesinius dokumentus LR CPK 129 str. numatyta tvarka, vertintinas kaip nepagarįstas, kadangi kuratorius gali būti skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu (CPK 39 str. 1 d.), o tokio prašymo ieškovas nebuvo pateikęs. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, neprivalėjo pasinaudoti viešai prieinama informacija apie atsakovo telefono numerį ir elektroninį paštą, kadangi to nenumato juridiniams asmenims adresuotų procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuojančios teisės normos (CPK 123 str.). Būtent minėtos normos tvarka atsakovui (apeliantui) siųsti procesiniai dokumentai buvo laikyti įteiktais. Viešo paskelbimo būdu procesiniai dokumentai įteikiami fiziniams, o ne juridiniams asmenims, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti šį įteikimo būdą reglamentuojančią teisės normą (CPK 130 str.). Apelianto teiginys, jog jam sprendimas už akių iš viso nebuvo siunčiamas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams – 2015-10-05 sprendimas už akių atsakovo buveinės adresu išsiųstas 2015-10-06 (civ. b. Nr. e2-31612-779/2015 lapas 16). Taigi trijų mėnesių terminas procesui atnaujinti baigėsi 2016-01-16 (CPK 123 str. 4 d., 368 str. 1 d.). Kadangi prašymas atnaujinti procesą, teismui pateiktas 2016-02-24, teismas padarė tinkamą išvadą, jog prašymas turi būti atmestas ir šiuo pagrindu.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo prašyme nėra CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodyto pagrindo procesui atnaujinti ir dėl to prašymas atnaujinti procesą yra atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.