Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Civilinė byla Nr. e2S-180-198/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
e2S-180-198/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06777-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
I. Č., E. Č.
Suinteresuotas asmuo
M. K., M. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-180-198/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06777-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.16.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. Č. ir E. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12661-400/2018 pagal pareiškėjų I. Č. ir E. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotiems asmenims M. K. ir M. G., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai I. Č. ir E. Č. kreipėsi į teismą prašydami nutraukti jų santuoką, įregistruotą 2003 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Suinteresuoti asmenys M. K., M. G. pateikė atsiliepimus, kuriuose prašoma išspręsti skolos grąžinimo tvarką, padalijant ją sutuoktiniams per pusę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tinkamai išsprendžiant kreditorių reikalavimų padalinimo klausimus. Išaiškino pareiškėjams, kad per 6 mėnesius nepateikus naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, jų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bus paliktas nenagrinėtu.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.53 straipsnio 4 dalimi ir pasisakė, kad teismas bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatyminio pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai.

5. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4 punkte pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo IĮ „FBC&CO“ priklausys E. Č.. Pareiškėjai nurodė, kad IĮ „FBC&CO“ turi du kreditorius: M. K. su 8 857,70 Eur reikalavimu bei M. G. su 7 449,09 Eur reikalavimu (Sutarties 5 punktas), tačiau Sutartyje pareiškėjai nenurodė aiškaus šių kreditorinių reikalavimų pasidalinimo būdo, t. y. ar prievolės įmonės kreditoriams po santuokos nutraukimo lieka asmeninės, ar solidarios, ar padalinamos kitokiu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai pateiktuose atsiliepimuose prašo skolą padalinti abiem sutuoktiniams per pusę, o Sutartyje neaptartas konkretus kreditorinių reikalavimų pasidalinimo būdas, yra pagrindo manyti, kad patvirtinus pareiškėjų pateiktą Sutartį, kurioje neaiškiai aptarti kreditorinių reikalavimų tenkinimo klausimai, būtų pažeisti pareiškėjų kreditorių interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjai I. Č., E. Č. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

7. Nurodo, kad teismas, priėmęs kreditorių pozicijas dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo išspręsti kilusį ginčą nustatant atitinkamus pareiškėjų ir kreditorių teisinius santykius, o ne stabdyti bylą reikalaujant pareiškėjų sutarties pakeitimo. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

8. Teigia, jog neprivalėjo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyti IĮ „FBC&CO“ prievolių pobūdžio, nes preziumuojama, kad šios prievolės yra tik individualios įmonės ir subsidiariai jos savininko, t. y. pareiškėjo E. Č.. Individualios įmonės prievolės yra nedalintinos tarp sutuoktinių. Siekiantys nutraukti santuoką sutuoktiniai turi susitarti tik dėl bendrai atsiradusių prievolių.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys M. K., M. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

10. Nurodo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nenurodė, kaip tarp jų yra paskirstomi individualios įmonės kreditorių reikalavimai. Šių kreditinių įsipareigojimų paskirstymo tarp pareiškėjų tvarka yra nurodoma tik atskirajame skunde. Todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. Č. ir E. Č. siekia teisme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos metu E. Č. įsteigė individualią įmonę „FBC&CO“. Teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo individuali įmonė priklausys pareiškėjui E. Č. (sutarties 2.4. punktas). Sutarties 5 punkte pareiškėjai nurodė, kad IĮ „FBC&CO“ turi kreditorius M. K. (skola 8 857,70 Eur), M. G. (skola 7 449,09 Eur).

13. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

14. Taip pat pažymėtina, kad toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto, ar tokią įmonę likvidavus atsakyti pagal jos prievoles turi jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2015).

15. Šiuo atveju bylos duomenimis IĮ „FBC&CO“ nėra bankrutuojanti ar likviduojama, IĮ „FBC&CO“ kreditoriai M. K., M. G. neturi vykdytinų dokumentų įmonės savininko atžvilgiu (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nustatytos faktinės situacijos atveju nėra pagrindo individualios įmonės prievoles dalinti tarp sutuoktinių.

16. Tačiau iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų spręstina, kad pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių siekia eliminuoti I. Č. atsakomybės galimybę už neribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles, galimai kilsiant ginčui su individualios įmonės kreditoriais dėl sutuoktinių atsakomybės apimties už IĮ „FBC&CO“ skolas, t. y. pareiškėjai susitarė, jog IĮ „FBC&CO“ prievolės yra E. Č. asmeninės subsidiarios prievolės. Šis pareiškėjų susitarimas nėra aiškus iš pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teksto. Pareiškėjai savo susitarimo turinį atskleidė tik atskirajame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, kad ši sutarties sąlyga nėra aiški.

17. Pažymėtina, kad pareiškėjų susitarimo sąlygos turi būti aiškios ne tik patiems pareiškėjams, bet ir suinteresuotiems asmenims - IĮ „FBC&CO“ kreditoriams M. K., M. G., bei teismui, kad tiek suinteresuoti asmenys, tiek teismas galėtų tinkamai jas įvertinti (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių esant neaiškiai išdėstytoms susitarimo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad patvirtinus pareiškėjų pateiktą sutartį, būtų pažeisti IĮ „FBC&CO“ kreditorių interesai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė