Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklai dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklai, prašydama: pripažinti niekiniu ir panaikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą jos darbo byloje Nr. APS-131-18895; panaikinti nušalinimo aktą nuo darbo ir grąžinti ją į darbą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai už priverstinių pravaikštų laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo po 175 Eur už kiekvieną dieną; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtus moralinius nuostolius – piniginę kompensaciją 30 000 Eur; priteisti visas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti; bylos dalį dėl Žmogaus diskriminacijos perduoti pagal teismingumą Tarptautiniam teismui; ieškinį ruošiant nagrinėti teisme, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijos ir žmonių valios dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, pripažinimo negaliojančiais vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio ir 116 straipsnio 1 dalimi, 112 straipsnio 1 dalimi.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-35146-727/2021 iki nutarimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 12/2021 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, netenkino ieškovės prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismas nustatė, kad Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos direktorė 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė įsakymą Nr. P-39 ir aktą Nr. SD-30, kuriais nušalino ieškovę nuo darbo pareigų iki ji pateiks dokumentus, įrodančius, kad neserga COVID-19 (koronaviruso infekcija), nemokant jai darbo užmokesčio. Savo sprendimą grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 49 straipsnio 31 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKĮ) 18 straipsnio 4 dalimi ir Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos direktoriaus 2021 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-32, 7 punktu. Teismas iš viešai prieinamų duomenų nustatė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 2B-35 ,,Dėl prašymo priėmimo“ šiame teisme priimtas nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-10/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija) 1 dalis ir 4 dalies nuostata „Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio“. Šio prašymo pagrindu iškelta byla, kuriai suteiktas numeris 12/2021 (https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2426/content). Teismas, įvertinęs šią nustatytą aplinkybę dėl bylos Konstituciniame teisme nagrinėjimo, civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo esmę, teisinę šio ginčo dėl faktinio darbuotojo nušalinimo nuo darbo jam nepateikus įrodymų, kad neserga COVID-19 (koronaviruso infekcija) problematiką bei jo sąsajumą su Konstituciniame teisme nagrinėjimu prašymu, darė išvadą, jog jo nagrinėjimo metu priimtas nutarimas gali turėti įtakos priimant sprendimą (nutartį) šioje civilinėje byloje, t. y. turėtų prejudicinį teisinį ryšį sustabdomai bylai, todėl teismas pripažino nustatytų aplinkybių kontekste esant pagrindą stabdyti civilinę bylą Nr. 2-35146-7279/2021 iki nutarimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 12/2021 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad Konstitucinis teismas, nagrinėdamas prašymą, tikėtina pasisakys dėl ieškovės nurodomų dalies teisės aktų teisėtumo ir atitikties Konstitucijai, todėl tenkinti ieškovės prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pagrindo nėra. Taip pat pažymėjo, kad šalys dėl bylos sustabdymo neprieštaravo. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijai ir žmonių valiai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“ ir dėl to, kad: 1) tokia teisė teismui nėra deleguota, 2) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnis nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti galimus tokio turinio ir tokio pobūdžio prašymus, 3) tam nėra jokio poreikio, nes tai nesusiję su nagrinėjamo ginčo dėl faktinio nušalinimo nuo darbo dalyku.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 20 d. gautas ieškovės atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog teismo nutartis yra neskundžiama.

7. Teismas išaiškino, kad CPK 338 straipsnyje nurodyta, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė R. R. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį, o ginčo klausimą išnagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme; skundą pasiruošiant priimti teisme, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“ pripažinimo negaliojančiais, kaip neatitinkančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir žmonių valios. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi užkertamas kelias ginčą nagrinėti teisme.

8.2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnis suteikia teismui teisę kreiptis dėl norminių administracinių aktų teisėtumo patikrinimo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šia teise pasinaudoti. Priimti nutarimai yra antikonstituciniai, suklastoti.

8.3. Apribojimai asmenims galimi tik įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais, todėl jie yra neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

10. Nagrinėjamoje byloje apeliantė (ieškovė) skundžia pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas apeliantės prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, konstatuojant, kad ši nutarties dalis apeliacine tvarka neskundžiama, nes tokia apskundimo galimybė nenumatyta CPK. Apeliantės įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis gali būti skundžiama, nes užkerta kelią nagrinėti bylą teisme. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

11. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygas, kurioms esant pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo: 1) kai CPK numato tokį atvejį (t. y. kai CPK normos tiesiogiai nurodo apie nutarties tam tikru klausimu apskundimą); 2) kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

12. Teismų įgaliojimai kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Šie subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

14. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į administracinį teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į administracinį teismą ar ne. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į administracinį teismą. Joks aukštesnės instancijos teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į administracinį teismą dėl patikrinimo, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, nes būtų paneigta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje, 114 straipsnio 1 dalyje, CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti klausimą dėl kreipimosi į administracinį teismą pagrindo buvimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė tik procesinį klausimą – atsisakė kreiptis į administracinį teismą. Tokia teismo nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama, nes neatitinka išimtinės apeliacijos sąlygų, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CPK 3 straipsnio 4 dalį ir 165 straipsnį, pagal kurį dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį stabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK nenustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į administracinį teismą, gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klausimo, kreiptis į administracinį teismą ar ne, sprendimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė, teismo atsisakymas kreiptis į administracinį teismą neturi įtakos tolesnei bylos eigai, nes neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo (nutarties), kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į administracinį teismą, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės atskiruoju skundu skųsta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, negali būti apeliacinio skundo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis), todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su atsisakymo kreiptis į administracinį teismą pagrįstumu, todėl, spręsdamas klausimą dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti ieškovės R. R. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.