- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 1-613-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00060-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. P. (R. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis A. G. ūkyje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. melagingai įskundė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto policijos komisariatui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, R. B. kaip įvykdžiusį jo asmeninio turto vagystę, tai yra padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., dėl ko 2012-02-09 Šiaulių miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00243-12 pagal LR BK 178 str. 2 d., teigdamas, kad iš jo nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaužus buto duris, dėl durų išlaužimo padaryta 50 Lt žala, buvo pavogtas jam priklausantis nešiojamas kompiuteris „Samsung R530“ 1500 litų vertės ir pinigai – 1200 Lt, tuo jam padaryta 2750 litų turtinė žala, nors kompiuterio ir pinigų bute nebuvo, tokiu būdu R. P. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.
R. P. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-02-09 kreipėsi į Šiaulių miesto policijos komisariatą pranešdamas, jog 2012-02-09 grįžęs į tuo metu nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) rado išlaužtas buto duris ir bute pasigedo nešiojamo kompiuterio bei 1500 Lt. Kadangi prieš tai jis telefonu SMS žinutėmis bendravo su pusbroliu R. B., todėl žinojo, kad R. B. (pastarasis buvo jam skolingas 100 Lt, tačiau šių pinigų negrąžino maždaug 3 mėnesius, nors žadėjo grąžinti po savaitės) išlaužė buto duris, todėl, supykęs ant R. B., nurodė, kad jis išlaužė buto duris ir kad iš buto pavogė nešiojamą kompiuterį bei 1500 Lt, nors tuo metu bute nebuvo nei pinigų, nei kompiuterio. R. P. nurodė, jog apkaltindamas R. B. vagyste galvojo, kad R. B. taip jam greičiau atiduos 100 Lt, po ko R. P. dėl vagystės nebeturės jokių pretenzijų ir tuo viskas baigsis. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ( b.l. 24-25).
Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo pusbrolis R. P. jį buvo apkaltinęs vagyste, kurios jis neįvykdė, tai yra, 2012-02-09 R. P. policijoje parašė pareiškimą, kad R. B. išlaužė buto, kurį nuomojosi R. P., duris ir iš buto pagrobė R. P. priklausantį nešiojamą kompiuterį ir 1500 Lt. Kadangi tą vakarą jie su R. P. susipyko bendraudami telefonu dėl R. B. negrąžintos R. P. 100 Lt skolos, jis (R. B.) tą vakarą nuvyko pas R. P. į namus, ir, galvodamas kad R. P. namuose, išspyrė buto duris. Neradęs namuose R. P., iš buto išėjo, nieko nepaėmė. Kaip vėliau išsiaiškino policijos pareigūnai, nei kompiuterio, nei pinigų R. P. neturėjo ir bute jų nebuvo, dėl durų R. B. buto savininkei žalą atlygino. R. B. nurodė, kad buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė, todėl jam padaryta moralinė žala, tačiau civilinio ieškinio nereiškia ( b.l. 16-17).
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo pusbrolis R. P. buvo apkaltinęs jo brolį R. B. vagyste, kurios šis neįvykdė, tai yra, R. P. 2012-02-09 policijoje parašė pareiškimą, kad brolis išlaužė buto, kurį nuomojosi R. P., duris ir iš buto pagrobė nešiojamą kompiuterį ir 1500 Lt. Liudytojo teigimu, jo brolis tą vakarą su R. P. susipyko bendraudami telefonu, nes brolis buvo negrąžinęs 100 Lt skolos. Išsiaiškinti santykių jie kartu su broliu nuvyko pas R. P. į namus. Kadangi niekas durų nedarė, o jie manė, kad R. P. yra namuose, brolis išspyrė buto duris. Namuose R. P. nebuvo, į butą ėjo vienas R., jis (R. B.) pasiliko laiptinėje, iš buto R. nieko neišsinešė. Kaip vėliau išsiaiškino policijos pareigūnai, nei kompiuterio, nei pinigų R. P. neturėjo ir bute jų nebuvo. Jo brolis R. B. pusbrolio R. P. buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė (b.l. 19-20)
Šalies argumentai
2012-02-09 R. P. rašytame pareiškime užfiksuota, kad R. P., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pareiškime nurodė, kad iš jo pagrobtas kompiuteris ir pinigai – 1200 Lt (b.1.6).
2012-02-09 liudytojo R. P. apklausos protokole užfiksuota, kad R. P., apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., parodė, kad iš jo buto buvo pagrobti pinigai (1200 Lt) ir nešiojamasis kompiuteris 1500 Lt vertės (b.1.7).
Iš 2012-02-09 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju kopijos matyti, kad R. P. buvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-0243-12 dėl vagystės iš buto (b.l. 8).
2012-02-13 liudytojo R. P. papildomos apklausos protokole nurodyta, jog R. P. papildomos apklausos metu patvirtino, kad buvo padaryta vagystė iš jo buto (b.l. 9).
Iš 2012-03-07 liudytojo R. P. papildomos apklausos protokolo matyti, jog R. P. pakeitė savo ankstesnių apklausų metu duotus parodymus ir šios apklausos metu parodė, kad įvykio metu bute nebuvo nei kompiuterio, nei pinigų, o pareiškime ir ankstesnėse apklausose nurodė, kad butas buvo apvogtas dėl to, jog buvo labai supykęs ant pusbrolio R. B. dėl negrąžintos skolos ir išlaužtų buto durų (b.l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pranešė apie nebūtą nusikaltimą.
Byloje kaltinamojo R. P. prisipažinimu, nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais bylos duomenimis (R. P. pareiškimu, nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju, R. P., kaip liudytojo, 2012-02-09, 2012-02-13, 2012-03-07 apklausos protokolais) nustatyta, kad 2012-02-09 R. P. kreipėsi instituciją, turinčią teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą (Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK) ir pateikė šiai institucijai melagingą pareiškimą apie tariamai R. B. padarytą nusikaltimą, t.y. įvykdytą nešiojamo kompiuterio ir pinigų vagystę iš R. P. nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), prieš tai išlaužus buto duris. R. P. šias melagingas aplinkybes patvirtino ir 2012-02-09 bei 2012-02-13 apklausiamas liudytoju. R. P. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog policijai pateikė žinomai melagingus duomenis apie R. B. neva padarytą nusikalstamą veiką (kompiuterio ir pinigų vagystę iš buto išlaužus buto duris), nes tikrai žinojo, kad nusikaltimo, apie kurį jis informavo Šiaulių m. PK, nėra buvę, šis nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau tai suprasdamas siekė, kad tokią melagingą informaciją Šiaulių m. PK gautų ir į ją kaip nors reaguotų. Teismas pripažįsta, kad R. P. inkriminuota veika yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos 3 alternatyvinės bausmių rūšys (viešieji darbai, bauda, laisvės atėmimas); bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad R. P. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b.l. 46); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str. 1 d., padarymą siūlo skirti 15 MGL (1950 Lt) baudą. Kaltinamasis prašo skirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti.
Skirdamas R. P. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. R. P. anksčiau neteistas (b.l. 32), baustas administracine tvarka ( b.l. 33-34), dirba (b.l. 36), policijos nuovadoje pagal gyvenamąją vietą dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (b.l. 38), išnagrinėjus bylą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visą tai įvertinęs, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 47 straipsnio 3 dalyje už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos.
R. P. dirba, tačiau, jo paties teigimu, gauna nedidelį darbo užmokestį, kitų pajamų neturi, dėl to jam nustatytinas ilgesnis, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas baudai sumokėti.
Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 11079063 ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 22117479) paėmimas (b.l. 26, 27) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l. 29, 30) – taikytinos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą, kurią jis privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
R. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 11079063 ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 22117479) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.