- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- 1-1917-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44674-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, teikiantis paslaugas pagal paslaugų kvitus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015 m. rugpjūčio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta 2016 m. liepos 21 d.;
2) 2016 m. spalio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme, bausmė atlikta 2016 m. gruodžio 16 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 17 d. 20.00 val., 2019 m. spalio 18 d. 08.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia, rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos ir veido sritis sugyventinei A. T., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. T. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
R. P., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su A. T. gyvena kartu apie 8-9 metus, turi du mažamečius vaikus, gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Socialinis būstas yra skirtas sugyventinei. 2019 m. spalio 17 d. vakare pradėjo dviese su sugyventine gerti alų, o paskui dar gėrė sidro. Susipyko dėl asmeninių priežasčių, ji jam kažką pradėjo sakyti, apie tai, kad turi kitą vyrą. Tada jis supykęs jai sudavė kelis kartus per veidą, kiek kartų jis tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Po to jie apsitaikė, jis norėdamas išvengti konflikto pasiėmė likusį alkoholį su savimi ir nuėjo į namo pirmą aukštą, kuriame turi įsirengęs kambarį. Vaikai tuo metu miegojo ir nieko nematė. Tada ji atėjusi pas jį į kambarį pradėjo priekaištauti dėl alkoholio ir jis grįžo atgal į jų butą. Bute toliau jie dviese gėrė ir pykosi. Jis sugyventinei vėl sudavė kelis kartus per veidą. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tokio fakto, kad jis būtų iš jos atėmęs mobilųjį telefoną, neprisimena. Gėrė visą naktį ir ryte atėjo iki jų kaimynė G. B.. Jie jau nebesipyko su A., visas jų pyktis per minėtą naktį truko gal pusę valandos. Kai atėjo kaimynė, jis sau išsikvietė automobilį, kad jį nuvežtų pas mamą į namus, (duomenys neskelbtini) kaimą, o sugyventinei iškvietė mašiną į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas brolį. Tą dieną vakarop nuvažiavo dar iki (duomenys neskelbtini) kaimo, pasiimti vaiko ir nusivežti pas savo tėvus. Vakare jo sugyventinė buvo (duomenys neskelbtini) kaime pas draugę. Ji jam paskambino, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jam atvažiavus pamatė, kad sugyventinė labai girta. Kažkiek pabuvus jis išvažiavo su pažįstamu pasidarbuoti, o grįžus atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą, apie 19 val. jau buvo policija ir jį sulaikė už smurtą prieš sugyventinę. Jis nežino kas iškvietė policiją, jie su sugyventine jau buvo susitaikę, tačiau supranta, kad smūgiai, kuriuos jai buvo sudavęs, sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi (b. l. 77-78; 85-86).
A. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 20.00 val. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji pasakė savo sugyventiniui R. P., kad turi draugą ir nori su juo skirtis. Tai sužinojęs R. P. ėmė ją mušti. Delnais ir kumščiais du ar tris kartus sudavė jai per galvą ir veidą. Po to rankomis spaudė jai kaklą. Po to jis liovėsi. Sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi. Jis prašė nesiskirti su juo, tačiau kas kart jai tik užsiminus, kad nebenori su juo gyventi jis ją imdavo mušti, po kelis kartus delnais ir kumščiais duodavo į galvą ir veidą. Kadangi R. P. iš jos buvo atėmęs telefoną, užrakinęs duris ir paslėpęs raktus neturėjo galimybės pabėgti iš namų, ar paskambinti policijai. Be to, namuose, kitame kambaryje miegojo jų du mažamečiai vaikai N. ir D.. Vaikai miegojo ir negirdėjo jų konflikto. Iki 2019 m. spalio 18 d. 08.00 val. R. P. neleido jai ilsėtis ir visą laiką ją mušė. Visą laiką mušė rankomis jai per galvą ir veidą. Kiek kartų, per visą naktį, jai sudavė pasakyti negali. 2019 m. spalio 18 d. apie 08.00 val. pas juos atėjo kaimynė G. B. ir tada R. P. išvažiavo iš namų. 2019 m. spalio 18 d. vakare, (duomenys neskelbtini), šventė krikšto dukros gimtadienį ir kažkas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pamatė ją sumuštą ir ji jiems paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis. Ji pati neskambino policijai. Pas medikus ji nesikreipė ir pas medicinos specialistus ji nevyks. Dėl tokio sugyventinio elgesio ji patyrė fizinį skausmą. Jai yra išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, tačiau civilinio ieškinio ji nereikš. Jai padaryta fizinė žala. Konflikto su sugyventiniu metu, jie abu buvo neblaivūs (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
R. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. spalio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Mariaus Kaziliūno tarnybiniu pranešimu, kuriame aprašytos į įvykio vietą nuvykusių pareigūnų nustatytos aplinkybės (b. l. 10);
2019 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama A. T. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamasis namas, į butą, kur buvo smurtaujama nepatekta (b. l. 16, 18-20);
2019 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuot nukentėjusiosios A. T. parodymai, nurodytos sumušimų/sužalojimų vietos (b. l. 22-25);
asmens blaivumo testo rezultatų šaknelėmis, iš kurių matyti, kad 2019 m. spalio 18 d., 18.36 val., A. T. nustatytas 2,61 promilių girtumas, o 2019 m. spalio 18 d., 19.08 val., kaltinamajam R. P. buvo nustatytas 0,73 promilių girtumas (b. l. 26, 62);
2019 m. spalio 18 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuoti ant nukentėjusiosios A. T. kūno esantys sumušimai/sužalojimai – patinusi apatinė lūpa, ant dešinės rankos dilbio vidinės pusės paraudimas (b. l. 37-41).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. P. asmeninio konflikto metu 2019 m. spalio 18 d. suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veidą ir galvos sritį sugyventinei A. T., sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo R. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. spalio 24 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 101, 103-105).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, bei nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
R. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau du kartus teistas, vieną kartą teistas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 44-47, 48-50), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 51-58), Sodra duomenimis nedirbantis (b. l. 59-60), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 61). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės termino vidurkio ir maksimumo (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, R. P. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Teismo įsitikinimu, šių įpareigojimų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. P. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. P. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 18 d. 19.08 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 12.43 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad R. P. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, jog R. P. ne pirmą kartą smurtavo prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. P. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja A. T..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam R. P. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamajam R. P. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 18 d. 19.08 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 12.43 val., ir laikyti, kad R. P. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. P. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja A. T..
Išaiškinti R. P., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti R. P., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti R. P., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
R. P. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.