- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- N-756-1021-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Algirdas Taminskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyresnysis darbo inspektorius 2006 m. lapkričio 28 d. A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad namo, esančio Vytauto Didžiojo g. 24, Pakruojo mieste, dalies savininkas A. M. leido dirbti darbuotojui D. N. nesudaręs su juo darbo sutarties. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad darbuotojas patikrinimo metu 2006 m. spalio 10 d. 11.30 val. atliko namo išorės apdailos darbus t. y. tvirtino dailylentes. Tikrinimo metu jis neturėjo bei negalėjo pateikti darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento (darbo pažymėjimo), kadangi A. M. jo neišdavė. Pagal D. N. rašytinį paaiškinimą jis pradėjo dirbti nuo 2006 m. spalio 9 d. ir dirba 8 val. per dieną. Pagal namo savininko A. M. paaiškinimą su darbuotoju D. N. buvo susitarta, kad jis apkals apdailos lentelėmis jam priklausančio namo dalį, o už darbą, t. y. už 1 apkaltą kvadratinį metrą bus mokamas 15 Lt darbo užmokestis. Tikrinimo metu su darbuotoju D. N. rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, darbo sutarčių registravimo žurnale jo darbo sutartis nebuvo užregistruota, darbo pažymėjimas neišduotas, socialiai darbuotojas neapdraustas, t. y. darbuotojas dirbo nelegaliai. Tuo A. M. pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 ir 99 straipsnius. A. M. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
II.
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 2 d. nutarimu A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Iš A. M. paaiškinimų ir liudytojų K. N. , A. K. , D. N. parodymų teismas nustatė, kad A. M. su D. N. dėl darbo atlikimo nesitarė, kad dėl darbo atlikimo A. M. tarėsi tik su K. N. , kuris pakvietė padėti A. K. ir D. N. . Teismas nesivadovavo D. N. ir A. M. rašytiniai paaiškinimais, kadangi teismo posėdyje D. N. ir A. M. parodė, kad Institucijos pareigūnai nurodė jiems, ką rašyti paaiškinimuose, be to, D. N. rašytinis paaiškinimas neinformatyvus. Teismas taip pat konstatavo, kad jei tarp A. M. ir D. N. būtų buvęs toks susitarimas kaip buvo tarp A. M. ir K. N. , tokie santykiai nebūtų laikomi darbo teisiniais santykiais, kadangi iš A. M. ir K. N. parodymų nustatyta, kad jie tarėsi tik dėl konkrečios užduoties įvykdymo (pastato išorės sienos apkalimo dailylentėmis), kitos darbo įvykdymo aplinkybės jiems nebuvo svarbios, tarp A. M. ir K. N. nebuvo susiklostę pavaldumo santykiai, kokie turi susiklostyti tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. K. N. neturėjo paklusti A. M. nurodymams dėl darbo laiko, darbo drausmės ir t. t., be to, K. N. dirbo savo rizika, jie su A. M. nebuvo susitarę užtikrinti K. N. darbo sąlygų, atitinkančių įstatymus.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik liudytojų K. N. , A. K. , D. N. parodymais ir A. M. paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, tačiau neatsižvelgė į jų rašytinius paaiškinimus, pateiktus Institucijai. Liudytojai ir A. M. rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodę kitas aplinkybes nei nurodė teismo posėdyje, t. y. buvo nurodę, kad jie visi tarėsi su A. M. dėl darbo atlikimo. Be to, nepagrįsti liudytojų parodymai teisme, kad A. K. ir D. N. tik padėjo K. N. surinkti stelažus, o dailylenčių nekalė, kadangi 2006 m. spalio 10 d. patikrinimo metu visi darbuotojai - K. N. , A. K. ir D. N. buvo nufotografuoti kalantys dailylentes. Šios nuotraukos nebuvo pateiktos teismui, kadangi Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėtos dvi administracinė bylos, kuriose A. M. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl to, kad įdarbino darbuotojus K. N. ir A. K. , nesudaręs su jais darbo sutarčių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutarimą palikti nepakeistą, nurodo, kad teismo nutarimas yra pagrįstas, jo motyvai logiški, išsamūs, pagrįsti galiojančiais įstatymais. A. M. taip pat nurodė, kad Institucija visus įrodymus, taip pat ir nurodytas nuotraukas turėjo pateikti teismui iki sprendimo priėmimo; nepateikusi jų iki sprendimo priėmimo, negali to nurodyti kaip apeliacinio skundo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina įgaliotai institucijai tirti iš naujo.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Taigi nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai turi būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi, o nustatyta tvarka šių santykių neįforminus, atsakingus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn.
Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole, laikantis ATPK 259 ir 260 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. nurodoma konkretaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; liudytojų pavardės ir adresai, taip pat ir kitos žinios, būtinos bylai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytų įrodymų, ir tuo pačiu procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, nes būtent jame apibrėžiamos asmeniui reiškiamo kaltinimo ribos ir pagal jas priimamas apylinkės teismo nutarimas. Neatlikus byloje išsamaus tyrimo administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi nėra aiškiai suformuluota pažeidimo, kuriuo A. M. kaltinamas, esmė. Nurodymas, kad A. M. nesudaręs darbo sutarties leido dirbti D. N. , o šis patikrinimo metu atliko namo išorės apdailos darbus, neatspindi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties elementų. D. N. ir A. M. paaiškinimai Institucijai neišsamūs, nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat nenurodyti būtinieji darbo teisinių santykių požymiai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2006 m. spalio 10 d. vykusio patikrinimo metu visi dirbę pas A. M. asmenys buvo nufotografuoti, tačiau šis įrodymas taip ir nepateiktas. Esant neaiškiam ir būtinais įrodymais nepagrįstam kaltinimui pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė suvokti jam reiškiamo kaltinimo esmę, o tuo pačiu ir jo teisė į gynybą. Pirmosios instancijos teismas į visus šiuos byloje esančius trūkumus taip pat neatsižvelgė, nutarimą nutraukti bylą priėmė visapusiškai ir objektyviai neištyręs ir neįvertinęs visų bylai svarbią reikšmę turinčių aplinkybių. Teismas, patikėdamas A. M. ir D. N. teismo posėdyje išsakytais teiginiais, jog paaiškinimų Institucijai turinį jiems nurodė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, net nebandė šių aplinkybių patikrinti, iškviesdamas į teismo posėdį ir apklausdamas patikrinimą atlikusius inspekcijos pareigūnus. Toks teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, tad naikinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. spalio 10 d. atlikto patikrinimo metu Institucijos pareigūnai prie A. M. priklausančio namo rado dirbančius kelis asmenis, ir surašė tris administracinio teisės pažeidimo protokolus. Pakruojo rajono apylinkės teismo dviem atskirais 2006 m. gruodžio 8 d. nutarimais (Administracinės bylos Nr. 398-287/2006; Nr. 396-77/2006) A. M. buvo nubaustas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutartimis (Administracinės bylos Nr. N9-880/07 ir Nr. N9-879/07) minėti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimai panaikinti, bylos grąžintos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui tirti iš naujo. Atkreiptinas dėmesys į Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, jog tais atvejais, kai pažeidėjo veika yra nukreipta į vieningą objektą, pažeidimą padaro tas pats asmuo, padaryta veika atitinka ATPK 41³ straipsnio toje pačioje (pavyzdžiui, pirmoje) dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir veikai būdingas vienalaikiškumas, vertintina, jog asmuo padarė vieną teisės pažeidimą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo vieną veiką išskaidyti į atskiras, surašyti kelis administracinio teisės pažeidimo protokolus. Tokiu būdu apylinkės teismui už vieną administracinį teisės pažeidimą paskyrus kelias nuobaudas yra pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas, kuris draudžia antrą kartą persekioti ir bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą (Administracinės bylos Nr. N3-1634-06; Nr. N15-1077-06).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.