Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/01530/1 skolininką L. E., a. k. (duomenys neskelbtini), pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad jos kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK 2014-08-22 išduotą nutarimą Nr. 66N-17138651-14 dėl 14,48 Eur skolos išieškojimo iš L. E. išieškotojo VMI naudai. 2016-01-20 skolininkas mirė. Jo turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama VMI.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

CPK 596 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas.

CK 5.62 straipsnyje numatyta, kad valstybė, paveldėjusi turtą, atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0064/14/01530/1 duomenų matyti, kad antstolės R. M. vykdoma vykdomoji byla yra užvesta pagal Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK 2014-08-22 priimtą nutarimą Nr. 66N-17138651-14 dėl administracinės nuobaudos - 50 Lt (14,48 Eur) baudos, skirtos pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį, išieškojimo iš skolininko L. E. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai. 2016-01-20 skolininkas L. E. mirė. Po jo mirties atsiradusį palikimą perėmė valstybė, kuriai 2016-10-13 išduotas paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, taikoma administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Ji pasižymi ir prevenciniu poveikiu kitiems asmenims, tačiau konkrečiu atveju administracinė nuobauda yra sankcija pažeidimą padariusiam asmeniui. Nors iš Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK 2014-08-22 nutarimo kilo civilinės teisinės pasekmės – nubaustojo asmens prievolė valstybei sumokėti piniginę baudą, nurodytasis administracinės atsakomybės pobūdis įgalina daryti išvadą, kad kaip sankcija už administracinį teisės pažeidimą ši prievolė yra neišvengiamai susijusi su nubaustojo asmeniu. Dėl šios priežasties asmeninė prievolė baigiasi, nubaustajam mirus (CK 6.128 straipsnio pirmoji dalis), todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Tai patvirtina ir ATPK 307 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas tais atvejais, kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas.

Kadangi nagrinėjamu atveju yra negalimas skolininko pakeitimas dėl pagrindinio reikalavimo - 14,48 Eur baudos išieškojimo, todėl negalimas ir skolininko pakeitimas dėl išvestinio reikalavimo, t. y. vykdymo išlaidų antstoliui išieškojimo. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Tačiau skolininko pareiga apmokėti vykdymo išlaidas yra procesinė pareiga, todėl esant negalimam materialiosios subjektinės pareigos mokėti baudą perkėlimui, negalima perkelti ir iš šios baudos priverstinio išieškojimo proceso kylančių procesinių teisių ir pareigų, tarp jų ir procesinės pareigos sumokėti vykdymo išlaidas. Tai patvirtina ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos, kurios 72 punktas nustato, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad mirus skolininkui reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių ar pareigų perėmėjui, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Pažymėtina ir tai, kad kitais atvejais Instrukcija įsakmiai reglamentuoja tolimesnį vykdymo išlaidų išieškojimą, kaip antai Instrukcijos 71, 77 punktai.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). CK 5.63 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolė R. M., turėjusi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą, būtų CK 5.63 straipsnyje nustatytu terminu informavusi L. E. įpėdinius apie nesumokėtas vykdymo išlaidas ir jų dydį. Nors antstolė nurodo, kad apie vykdomą išieškojimą turto paveldėtojas buvo informuotas uždėjus areštą skolininko turtui, tačiau kaip nustatyta iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, skolininkui priklausiusį žemės sklypą antstolė R. M. areštavo dar 2011 metais, kai vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu užvesta ši vykdomoji byla, yra išduotas 2014 metais, t. y. turto areštas buvo uždėtas ne baudos, skirtos Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK 2014-08-22 nutarimo išieškojimo proceso metu, dėl ko antstolės nurodomo išviešinto skolininko turto arešto nėra pagrindo pripažinti tinkamu skolininko įpėdinių informavimu apie antstolei likusias nesumokėtas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0065/14/01530/1 ir jų dydį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 596 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolės R. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.