Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. e2A-489-613/2016Teisėjas Viktorija Vasiliauskienė (S) Proceso Nr. 2-10-3-01011-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.16.8.; 3.3.1.21.

2016 m. balandžio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) UAB „GTS Palanga“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „GTS Palanga“ ieškinį atsakovei VĮ „Lietuvos oro uostai“, tretiesiems asmenims UAB „Orlaivių aptarnavimo agentūra“, VĮ „Oro navigacija“ dėl atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ veiksmų pripažinimo neteisėtais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nesivadovavimo Aprašo nuostatomis. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas vienu iš motyvų pripažinti, jog nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant Aprašo nuostatas, nurodo, jog nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Aprašo 4.4 p. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad žemės sklypo dalys yra nustatomos žemės nuomotojo sprendimu, o tai reiškia, kad jokie susitarimai tarp šalių dėl valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo ir (ar) pasidalijimo negali būti sudaromi. Nurodo, kad 2009-12-02 raštas Nr. S1-09 „Dėl žemės sklypo dalies pasidalinimo, įsigijus pastatą“ patvirtina statinio nuosavybės, o kartu ir atitinkamų subjektų teisių ir pareigų perleidimą, tačiau nėra laikytinas nuomos sutarties sudarymo pagrindu, kadangi jis tik nurodo, kas yra teisėtas pastato savininkas ir kam turi būti išnuomotas valstybinės žemės sklypas ir sudaroma jo nuomos sutartis. Apeliantė taip pat nurodo, kad pagrindinis skundžiamame sprendime nurodomas teismo argumentas yra tai, kad į apeliantei nuomos sutartimi išnuomotą žemės sklypą pateko dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. perono, kuris laikytinas inžineriniu statiniu, negalinčiu funkcionuoti savarankiškai, dėl to nuomos sutartis buvo sudaryta nesilaikant teisės aktų, nors, apeliantės nuomone, nė vienas iš teismo nurodytų teisės aktų nenumato draudimo nuomoti žemės sklypo, kuriame būtų dalis atsakovei priklausančio turto. Apeliantė nurodo, kad atsakovė kituose jos valdomuose oro uostuose laikosi visiškai priešingos praktikos ir nuomoja ne tik žemės sklypus, į kuriuos taip pat patenka peronas ar kiti įrenginiai, bet ir infrastruktūros objektus. Apeliantės nuomone, aprašas nenumato nuomotojo (atsakovės) galimybės tikslinti išnuomotų žemės sklypų dydžio kada panorėjus ir vienašališkai priimti kažkokius sprendimus, susijusius su nuomos sutarčių keitimu ar nutraukimu, ir tai sudaro pagrindą pripažinti jo veiksmus neteisėtais bei tenkinti ieškinį, teismas šios aplinkybės nevertino.Dėl matavimo taisyklių ignoravimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nuomos sutartimi apeliantei nuomojamo žemės sklypo dalis gali būti sumažinta, kadangi atitinkami matavimai atlikti tokią teisę turinčio asmens ir suderinti su Nacionaline žemės tarnyba. Apeliantė mano, kad ši teismo išvada neparemta jokiais faktiniais bylos duomenimis ar teisiniu reguliavimu, taip pat prieštarauja cituojamiems teisės aktams. Teigia, kad jokie matavimai nebuvo atlikti, nebuvo jokio šalių susitarimo, o teismo padarytos išvados prieštarauja viešai prieinamai informacijai dėl atsakovės praktikos nuomojant žemės sklypus kituose oro uostuose. Apeliantė nurodo, kad jokie matavimai, į kuriuos buvo kviesta apeliantė, iš vis nevyko, nebuvo atliktas joks faktinis žemės sklypo ribų žymėjimas, nepateiktas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, tokiu būdu buvo pažeisti matavimo taisyklėse nustatyti reikalavimai žemės sklypo ribas žymėti dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – sklypo savininkams ir naudotojams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, į apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl matavimo taisyklių nesilaikymo

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nuomos sutartimi apeliantei nuomojamo žemės sklypo dalis gali būti sumažinta, kadangi atitinkami matavimai atlikti tokią teisę turinčio asmens ir suderinti su Nacionaline žemės tarnyba. Apeliantė mano, kad ši teismo išvada neparemta jokiais faktiniais bylos duomenimis ar teisiniu reguliavimu, taip pat prieštarauja cituojamiems teisės aktams. Teigia, kad jokie matavimai nebuvo atlikti, nebuvo jokio šalių susitarimo, o teismo padarytos išvados prieštarauja viešai prieinamai informacijai dėl atsakovės praktikos nuomojant žemės sklypus kituose oro uostuose. Apeliantė nurodo, kad jokie matavimai, į kuriuos buvo kviesta apeliantė, iš vis nevyko, nebuvo atliktas joks faktinis žemės sklypo ribų žymėjimas, nepateiktas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, tokiu būdu buvo pažeisti matavimo taisyklėse nustatyti reikalavimai žemės sklypo ribas žymėti dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – sklypo savininkams ir naudotojams.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – Kadastro nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 200212-30 įsakymu Nr. 522, nustatyta žemės sklypo plano ir kitų dokumentų sudarymo ir procedūrų tvarka.

Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui (Kadastrų nuostatų, galiojusių kadastrinių matavimo procedūrų atlikimo metu, 32.1.1.3 p.).

Jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nerašomas ir kviestiniai asmenys nekviečiami. Šiuo atveju kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos tik pasikeitusios faktinės žemės naudmenos, nurodytos šių Nuostatų 32.1.3 punkte. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, papildoma pagal šiuos Nuostatus jau parengta kadastro duomenų byla (Kadastrų nuostatų, galiojusių kadastrinių matavimo procedūrų atlikimo metu, 32.1.1.6 p.).

Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatomos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, jos nustatytos 2004 m., dėl to ginčas byloje nekilo, matavimų tikslas buvo nustatyti žemės sklypo dalis, tenkančias statinių ar įrenginių eksploatacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo pažeistos žemės sklypo matavimo procedūros.

Dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku (Taisyklių, galiojusių kadastrinių matavimo procedūrų atlikimo metu, 27 p.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė gavo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ kvietimą į kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 14), ieškovė šios aplinkybės neginčija. Ieškovė apeliuoja į tai, kad pranešimą apie numatomus matavimus gavo ne iš atsakovės, o iš UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Taisyklių 27 punktu užsakovui (atsakovei) leidžiama susitarti su vykdytoju (UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“), kas išsiųs šiuos kvietimus kviestiniams asmenims (ieškovei). Vien ta aplinkybė, kad ieškovė atsisakė dalyvauti atliekamuose kadastriniuose matavimuose, nėra pagrindas pripažinti kadastrinius matavimus neteisėtais ar neatitinkančiais teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ieškovė buvo įspėta apie numatomus atlikti kadastrinius matavimus prieš Taisyklių 27 p. nustatytą terminą, t. y. prieš 10 dienų (t. 1, b. l. 14), bei kviesta šiuose kadastriniuose matavimuose dalyvauti. Apeliantė teigia, kad jokie matavimai apskritai nevyko. Šį ieškovės argumentą paneigia liudytojo A. K. parodymai, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina kadastrinių matavimų atlikimą, pateikta žemės sklypo plano ištrauka (t. 1, b. l. 17). Vien ieškovės subjektyvi nuomonė apie neva nevykusius matavimus nepaneigia šių matavimų teisingumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegija šį ieškovės argumentą laiko nepagrįstu jokiais faktiniais duomenimis, todėl šis argumentas atmestinas.

Dėl nesivadovavimo Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatomis

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindinis skundžiamame sprendime nurodomas teismo argumentas yra tai, kad į apeliantui nuomos sutartimi išnuomotą žemės sklypą pateko dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. perono, kuris laikytinas inžineriniu statiniu, negalinčiu funkcionuoti savarankiškai, dėl to nuomos sutartis buvo sudaryta nesilaikant teisės aktų, nors, apeliantės nuomone, nė vienas iš teismo nurodytų teisės aktų nenumato draudimo nuomoti žemės sklypo, kuriame būtų dalis atsakovei priklausančio turto.

Tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės įmonė turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims priklausantiems nuosavybės teise ar nuomojamiems pastatams, statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti. Kontroliuojamoje teritorijoje esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti išnuomojama tik su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu, išskyrus žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių pastatų, statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (toliau – Aviacijos įstatymas) 44 str. 3 d.). Tarptautinio oro uosto žemės nuomos aukciono ir ne aukciono būdu tvarką, oro uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir oro uosto žemės nuomos mokesčio dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Aviacijos įstatymo 44 str. 4 d.).

Žemė ne aukciono būdu gali būti išnuomota Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsieniečiams, užsienio juridiniams asmenims ir kitoms užsienio organizacijoms (toliau vadinama – asmenys), užstatyta šiems asmenims (toliau vadinama – žemės nuomininkas) nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui (Nuomos sutarties sudarymo metu (2009-12-10) Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punktas). Jeigu statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas (-i) Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma žemės nuomotojo sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (Aprašo 4.4 p.). Kai keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, kurių reikia kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal detalųjį planą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą (Aprašo 4.5 p.).

Žemės nuomos sutarties keitimo inicijavimo metu teisinis valstybinės žemės nuomos reglamentavimas buvo pasikeitęs, t. y. žemės nuomos sutarties keitimo inicijavimo metu galiojusio Aprašo 4.5 punktas nustatė, kad kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), ir pageidaujama išsinuomoti žemę, reikalingą šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal tiesioginę šių statinių ar įrenginių Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį, atskiras žemės sklypas neformuojamas, o žemės sklypo plane su nustatytomis žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje pažymima žemės sklypo dalis, reikalinga kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti, nustatomas šios dalies plotas ir ši žemės sklypo dalis išnuomojama.

Atsižvelgdama į tai, kad valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu reglamentavimas keitėsi, į tai, kad nuomojamoje žemės sklypo dalyje yra dalis atsakovės patikėjimo teise valdomo objekto (perono), kuris yra valstybės nuosavybė, į tai, kad valstybės turto nuomos sąlygas reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, ieškovė neįrodė, kad valdo ir naudoja valstybei priklausantį turtą – peroną – teisėtai ir pagrįstai, t. y. vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio ir Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524, nuostatomis, nėra sudaryta šio daikto dalies nuomos sutartis, į tai, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo ir nepatenka tarp Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. 1 d. asmenų, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti, sąrašą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus nustatytos valstybinės žemės sklypo, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis statinys, ribos, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti skundžiamą įsakymą laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl netenkintinas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės priimtas įsakymas ieškovei nesukuria jokių teisių ir (ar) pareigų, atsakovė turi teisę vykdydama savo veiklą priimti vidinius teisės aktus – įsakymus.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nustačius, kad VĮ „Lietuvos oro uostai“ generalinio direktoriaus 2014-10-14 įsakymas Nr. 1R-197 priimtas pagrįstai, nėra pagrindo naikinti ir jo pagrindu ieškovei pateikto 2014-11-04 rašto Nr. 4R-1153 „Dėl informacijos pateikimo ir Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties“. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovė ginčijamu 2014-11-04 raštu Nr. 4R-1153 informavo ieškovę, kad yra priimtas sprendimas dėl žemės sklypo dalių, tenkančių statinių ir įrenginių eksploatavimui, ir juo nurodė, kokia tenkanti dalis yra priskirta ieškovei, pažymi, kad atsakovė šiuo raštu siekė ne nutraukti su ieškove 2009-12-10 sudarytą nuomos sutartį, bet ją patikslinti, kad jos turinys ir neatskiriamos nuomos sutarties dalys, t. y. žemės sklypo planas, atitiktų teisės aktais nustatytus reikalavimus; taip pat tuo pačiu raštu atsakovė informavo ieškovę, kad jei ji iki nustatytos datos nepateiks prašymo (sutikimo) sumažinti nuomos sutartimi išnuomotos žemės sklypo dalies ir prašomų dokumentų, atsakovė nuomos sutartį nutrauks CK nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties nenutraukė, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad nuomos sutartis yra galiojanti, nėra nutraukta (2015-11-11 posėdžio garso įrašo 57.57–58.02 min.), atsakovė pasiūlė pakeisti nuomos sutartį pagal atsakovės nustatytas ir teisinį valstybinės žemės nuomos reglamentavimą atitinkančias sąlygas, o ieškovei nesutikus, informavo, kad nuomos sutartis bus nutraukta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtais atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai veiksmus – jo 2014-10-14 įsakymą Nr. 197 ir 2014-11-04 raštą Nr. 4R-1153 nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilus ginčui tik dėl dalies valstybinės žemės sklypo nuomos, spręstinas klausimas dėl nuomos sutarties dalies, kuria išnuomota sklypo dalis, kurioje stovi valstybei priklausantis turtas – peronas, nutraukimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.