Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-15 · Civilinė byla Nr. 2A-825-611/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-15
Bylos Nr.
2A-825-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
P. M.
Civilinė byla Nr. 2A-825-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: : 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei adv. Zitai Vizbarienei, atsakovo atstovui adv. Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui P. M. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. K. prašė iš atsakovo P. M. priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), padidinti iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-04-18 sprendimu iš atsakovo šalių vaikui priteistas išlaikymas sudarė 1/4 dalį visų rūšių atsakovo gaunamo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį. Pabrėžė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, o atsakovui nedirbant ir vengiant įsidarbinti, sūnui priteisto išlaikymo nepakanka, todėl priteistas išlaikymas turi būti padidintas. Nurodė, kad vaikas papildomai lanko anglų kalbos matematikos pamokas, taip pat lanko krepšinio treniruotes, važiuoja į stovyklą, todėl vaiko poreikiams tenkinti išleidžiama daugiau nei 800 Lt per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, padidino teismo sprendimu iš atsakovo sūnaus P. K. išlaikymui priteistą išlaikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-17 iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtvirtinta praktika, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, t.y. 800 Lt. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad abi šalys yra darbingos, atsakovas turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą, nekilnojamojo turto nei vienas neturi, transporto priemonių neturi, ieškovė nuo 2009-02-25 dirba, atsakovas teismo turimais duomenimis nuo 2008-07-08 nedirba, nuo 2009-09-28 užsiregistravęs darbo biržoje. Pažymėjo, jog po 2001-04-18 priimto teismo sprendimo atsirado reikšmingų objektyvių aplinkybių – sūnus pradėjo lankyti mokyklą, aktyviai užsiima sportu, dalyvauja vasaros sporto stovyklose, papildomai mokosi anglų kalbos ir matematikos. Teismas konstatavo, jog vaikui paaugus atsirado papildomos aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti priteisto išlaikymo dydį LR CK 3.201 str. 1 dalies prasme, kadangi priteisto išlaikymo vaikui nepakanka. Pabrėžė, jog atsakovas nuo sūnaus auginimo yra nusišalinęs, sūnus nuo 2001-04-18 gyvena tik su ieškove, kuri juo rūpinasi, augina, rūpinasi jo sveikata, viena apmoka vaiko gydymo išlaidas, neturėdama nuosavo gyvenamojo būsto, užtikrina sūnui teisę į gyvenamąjį plotą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė argumentų, jog vaikui išlaikyti pakanka 150 Lt per mėnesį. Padidindamas išlaikymą teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas darbingas, ieškovės prašomas išlaikymas buvo pagrįstas sūnui būtinų išlaidų sumomis, o atsakovas neįrodė, jog negali teikti reikalaujamo išlaikymo.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu motyvuoja tuo, jog teismo sprendimas padidinti išlaikymą dėl objektyvių priežasčių ir papildomų aplinkybių yra neteisėtas. Pabrėžia, jog ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, o atsakovo pagerėjo. Mano, jog nebuvo pagrįsta, jog sūnui iškilo papildomų priežiūros išlaidų. Teismas netinkamai ir neteisingai aiškino proporcingumo principą, įtvirtintą LR CK 3.192 str. 2 d.. Nebuvo atsižvelgta, jog apeliantas nuo 2008 m. dėl sveikatos būklės buvo priverstas išeiti iš darbo. Dėl pablogėjusios sveikatos negali dirbti ir neturi šiuo metu pragyvenimo šaltinio. Taip pat nurodo, kad turi nepilnametę dukrą, kuri turi regos sutrikimų ir jai bus atliekama operacija. Teigia, jog nebuvo atsižvelgta, kad atsakovo sutuoktinė šiuo metu nedirba ir gauna tik motinystės pašalpą. Apelianto tėvai taip pat nėra turtingi, jiems nustatytas 30 ir 40 procentų darbingumo, jie sūnaus neišlaiko ir kartu negyvena. Taip pat apelianto sunkią turtinę padėtį patvirtina ir susidariusi 9 296,05 Lt įsiskolinimo sumą nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Teismas turėjo atsižvelgti, kad ieškovė yra sveika, jos turtinė padėtis žymiai pagerėjo, ji gauna 3000 Lt atlyginimą, gyvena darbingo vyro išlaikomuose namuose, turi prabangią transporto priemonę. Todėl net ir įrodžius, jog vaiko priežiūros reikalingoms išlaidoms reikia 800 Lt per mėnesį, iš atsakovo turėtų būti priteista daugiausiai ¼ išlaidų suma. Ieškovė neįrodė, jog išlaidos, susijusios su sūnaus priežiūra, siekia 1000 Lt per mėnesį. Prie paskaičiavimų lentelės nebuvo pridėta jokių kvitų ar sutarčių, kurie įrodytų sumos pagrįstumą. Taip pat neaišku dėl ko sūnui prireikė papildomų anglų ir matematikos pamokų. Pažymėjo, jog į bylą taip pat turėjo būti pateikti dokumentai, įrodantys šių pamokų apmokėjimą. Nesutinka su teismo sprendimu išnagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Nurodė, jog į teismo posėdį neatvyko dėl sveikatos būklės. Prieš posėdį skambino sekretorei ir prašė jį atidėti, tačiau byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-04-18 sprendimu buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui P. P. K.i gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas sudarė 1/4 dalį visų rūšių atsakovo gaunamo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį (b.l.4). Ieškovė prašė padidinti priteistą išlaikymą iki 500 Lt periodinėmis išmokomis.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta LR CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Šios teisės normos turi laikomasi ir tuo atveju, kai, nors išlaikymas priteisiamas vienam vaikui, tačiau išlaikymas turi būti teikiamas dviem ir daugiau vaikų. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą) (LR CK 3.201 str.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.

Byloje nustatyta, jog ieškovė yra dirbanti UADB „Jūsų spurtas“, jos mėnesinį atlyginimą sudaro 1380 Lt (b.l.56). Atsakovas nuo 2008-07-08 nedirba, o nuo 2009-09-28 buvo užregistruotas darbo biržoje (b.l. 12, 147). Nekilnojamojo turto abi šalys neturi, atsakovas transporto priemonių neturi, ieškovė turi automobilį Mercedes Benz, 1996 m. (b.l. 152). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. M.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikta duomenų, jog kuri nors iš šalių yra nedarbinga. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos P. M. darbingumo lygio pažymos, atsakovui nuo 2010-04-07 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tačiau toks nustatytas laikinai iki 2011-04-06. Šiuo metu atsakovas yra iš dalies darbingas. Tačiau ieškovės ir atsakovo sūnus taip pat turi sveikatos sutrikimų – balso stygų hipotrofija, žemas ūgis, t.y. vaikas turi specialių poreikių, dėl ko jam reikalingos papildomos išlaidos sveikatos sutrikimams gydyti. Be to, vaikui sunkiai sekasi mokslai, dėl ko reikalingos papildomos išlaidos repetitoriams. Ieškovė pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis taip pat turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi panašias galimybes dirbti.

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista 500 Lt suma vaikui nurodydamas, jog nebuvo įrodyta, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, o atsakovo pagerėjo. Taip pat nurodė, jog neiškilo sūnui papildomų išlaidų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. Pagal teismų suformuotą praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo 2001-04-18 teismo sprendimu priteistas išlaikymas sudarė 1/4 dalį visų rūšių atsakovo gaunamo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Iš bylos medžiagos matyti, jog iki šiol susidarė atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui 9296,05 Lt įsiskolinimas, t.y. atsakovas vengia teikti išlaikymą vaikui (b.l. 6, 137). Įvertinant tai, jog nuo priimto teismo sprendimo parėjo daugiau nei 9 metai, vaikas pradėjo eiti į mokyklą, padidėjo išlaidos būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, atsirado papildomos išlaidos vaiko lavinimui, užklasinei veiklai, taip pat vaiko sveikatai, iš atsakovo anksčiau priteistas išlaikymas negalėjo patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių. Išaugus vaiko poreikiams, taip pat keičiantis minimaliam pragyvenimo lygiui, ištuokos metu priteista vaikui išlaikymo suma realiai nebegali patenkinti vaiko net minimalių poreikių. Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo, nesidomi jo lavinimu. Taigi, berniuko išlaikymo našta buvo išimtai ieškovės rūpestis. Iš ieškovės paaiškinimų, sporto mokyklos pažymos, išlaidų apskaičiavimo lentelės (b.l. 8, 160-161) matyti, jog vaikui išlaikyti reikalingos papildomos išlaidos, kurias sudaro: anglų kalbos ir matematikos pamokos, vaikas lanko baseiną ir krepšinį, vasarą važiuoja į sporto stovyklą, vaikui reikia nešioti sukandimą koreguojančią plokštelę (b.l. 164). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo orientacinio vienam vaikui priteistino dydžio. Įvertinus šalių vaiko bendruosius ir specialiuosius poreikius, šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, pirmos instancijos teismo priteista 500 Lt vaikui išlaikymo suma yra parinkta tinkamai ir todėl negali būti pripažinta nepagrįsta.

Jeigu vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas, tačiau atsižvelgiama į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, atsižvelgiama į atsakovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra 36 metų amžiaus. Nors atsakovas yra iš dalies darbingas, tačiau nėra įrodymų, kad jis iš viso dėl objektyvių priežasčių negali dirbti. Taigi atsakovas pajėgus dirbti ir gauti pajamas, kad būtų patenkinti atsakovo vaiko poreikiai. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikui tinkamą išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, pastebi, kad apeliantas nuo 2008-07-08 nedirba, įrodymų, jog bandė ieškotis darbo nepateikė, tik 2009-09-28 užsiregistravo darbo biržoje. Esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu dėl pablogėjusios sveikatos neturi darbo, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas nedidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju priteista iš atsakovo vaikui išlaikymo suma yra pagrįsta.

Apeliantas nurodo, jog jis turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą, kuriai reikalinga regos operacija. Pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis turi išlaikyti kitą nepilnametį vaiką, neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo.

Apelianto argumentai, jog ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, kadangi ji yra dirbanti, turi automobilį, gyvena darbingo vyro išlaikomuose namuose yra neteisingi. Abi bylos šalys turi panašias galimybes dirbti ir uždirbti. Pažymėtina, jog ieškovės turtinė padėtis nepagerėjo, o kadangi nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai užaugo, atsirado ieškovei papildomų išlaidų. Atsakovo svarstymai, kad sūnui nereikia papildomų anglų kalbos ir matematikos pamokų, yra nepagrįsti. Buvo nustatyta, jog nuo šalių santuokos nutraukimo vaikas gyvena su ieškove, atsakovas nesirūpina vaiku, nepadeda vaikui pasiruošti į mokyklą, todėl negali teigti, jog papildomos pamokos jo sūnui yra nereikalingos, kadangi neturi jokio supratimo apie vaiko poreikius mokslams.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos 11,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. M. 11,10 Lt (vienuolika litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjos Romualda JanovičienėNeringa Švedienė