Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-09 · Byla Nr. A2.6.-41-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
A2.6.-41-932/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17179-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
A. M.
Nukentėjusysis
T. L.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-41-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17179-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei ir E. V., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo atstovui advokato padėjėjui V. K., nukentėjusiajai T. L., jos atstovui advokato padėjėjui K. D., specialistui D. N., išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015 m. lapkričio 6 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Raw4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažįsta, jog apgadino kitą transporto priemonę, tačiau kategoriškai neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Protokole nurodytu laiku važiavo automobiliu „Toyota Corolla“ (priklauso jo sužadėtinės mamai). Jam reikėjo iš Vanagėlio gatvės išvažiuoti į Daukšos gatvę, pasukant į kairę pusę. Vanagėlio gatvė yra siaura, joje pristatyta daug automobilių. Prie sankryžos išvažiavimas buvo apsunkintas, kadangi į Vanagėlio gatvę įvažinėjo „Mercedes Benz“, dešinėje pusėje stovėjo automobilis (tuo metu neatkreipė dėmesio koks, dabar aišku, kad tai buvo „Toyota Rav4“), o iš galo važiavo kitas automobilis. Matydamas, jog sankryžoje nepasuks, jis atidarė langą ir paprašė „Mercedes Benz“ vairuotojo pavažiuoti atgal. „Mercedes Benz“ pavažiavo atgal, po ko jam atsirado pakankamas tarpas pravažiavimui. Pro „Toyota Rav 4“ pravažiavo, kaip jam tuo metu atrodė, laisvai, automobilius skyrė daugmaž 30 cm atstumas. Jokio kontakto, garso nepajuto. Neturėjo nė minties, kad galėjo jį užkliudyti. Be to, jo automobilyje grojo muzika, kelias duobėtas, kas irgi galėjo suklaidinti. Jis nieko neįprasto nepajuto. Šalimais matė stovinčius ir besikalbančius žmones, tačiau nepastebėjo, kad jam būtų bent kažkokiais veiksmais rodę, jog jis kliudė kitą transporto priemonę. Neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teisę vairuoti turi, dokumentai tvarkingi, alkoholio vartojęs nebuvo. Po 3-4 dienų paskambino iš policijos ir pasakė, kad jis padarė eismo įvykį. Tik tada pamatė, kad jo automobiliui nubrozdinta galinė arka virš rato (dešinės pusės). Dar kartą akcentuoja neturėjęs jokio tikslo pasišalinti (b. l. 17-18, 45-49).

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji T. L. parodė stovėjusi šalia jai priklausančio automobilio „Toyota Rav4“ (apie metro atstumu), kalbėjosi su drauge A. S.. Jos automobilis, už kurio vairo sėdėjo buvęs sutuoktinis R. L. ir kuriame buvo du vaikai, stovėjo Vanagėlio g., prie šaligatvio, netoli įvažiavimo į Daukšos gatvę (iki 10 metrų). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“ važiavo Vanagėlio g. ir suko į pagrindinę Daukšos g. Norėdamas išvažiuoti, „Toyota Corolla“ turėjo pravažiuoti kelkraštyje stovėjusius automobilius, tame tarpe ir jos. Pastarajam išvažiuoti į pagrindinę gatvę nepavyko, kadangi iš jos į Vanagėlio gatvę įsuko „Mercedes Benz“. Paties momento, kaip minėtas automobilis įvažiavo į Vanagėlio gatvę ji nematė, kadangi stovėjo veidu į „Toyota Corolla“, tačiau matė, kad pastarieji („Mercedes Benz“ ir „Toyota Corolla“) negalėjo prasilenkti. Matė, kaip automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas atsidaręs duris pusiau išlindo ir apie porą minučių kažką aiškinosi su „MB“ vairuotoju. Tuomet užsidarė dureles, automobilis pradėjo judėti (ar pavažiavo atgal, negali pasakyti) ir, atlikdamas staigų manevrą, išvažiavo. Viskas vyko labai greitai, automobiliui staigiai pajudėjus, pasigirdo atsitrenkimo garsas. „Toyota Corolla“ kliudė jos automobilį (dešinės pusės galinę dalį) ir, padidinęs greitį (pasigirdo ratų prasisukimo garsas), staigiai išvažiavo. Ji su A. S. ėmė šaukti, vytis iš paskos, bandė sustabdyti, tačiau vairuotojas net nestabtelėjo. Vos spėjo užfiksuoti automobilio numerius. Eismo įvykio metu buvo apgadinta jos automobilio galinė dalis (bamperis, sparnas ir rūko žibintas). Mano, kad vairuotojas po ginčo su „MB“ vairuotoju tiesiog pasikarščiavo ir pagautas emocijų, norėdamas kažką įrodyti, staigiu manevru išvažiavo. Po to „Toyota Corolla“ vairuotoją ji matė policijoje, kuomet buvo atliekamas transporto priemonių sugretinimas. Vairuotojas sutiko apgadinęs jos automobilį, atsiprašinėjo, sakė, jog nepajuto kontakto (b. l. 27-31).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas D. N. patvirtino, jog, atlikus transporto priemonių sugretinimą ir apžiūrą, nekilo abejonių, kad automobiliui „Toyota Rav4“ nustatyti apgadinimai pilnai galėjo būti padaryti automobiliu „Toyota Corolla“. Tokią išvadą daro dėl to, jog sutapo nustatytų apgadinimų pobūdis, mechanizmas bei aukštis. Pagal apgadinimus negali spręsti, kokio intensyvumo buvo kontaktas (b. l. 45-49).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. L. parodė eismo įvykio metu kartu su dviem vaikais sėdėjęs buvusios sutuoktinės automobilyje „Toyota Rav4“. Jis atvažiavo pasiimti T. L.. Atvažiavo iš Daukšos gatvės ir sustojo Vanagėlio gatvės pradžioje, kairėje pusėje, prie pirmo įvažiavimo į kiemus (iš esmės vienintelėje laisvoje vietoje). Sėdėdamas matė, kaip Vanagėlio gatve link išvažiavimo į Daukšos g. judėjo automobilis „Toyota Corolla“. Jam reikėjo pravažiuoti jo automobilį ir važiuoti tolyn. Tuo metu iš pagrindinės Daukšos gatvės į Vanagėlio gatvę įsuko automobilis „Mercedes Benz“, tačiau jam važiuoti tolyn trukdė „Toyota Corolla“. Matė, kaip pastarojo automobilio vairuotojas pro atidarytas dureles iškišo galvą į lauką ir keletą minučių kažką aiškinosi su „MB“ vairuotoju. Tuomet „Toyota Corolla“ pradėjo judėti, norėdama išvažiuoti iš Vanagėlio gatvės, ir jis (R. L.) pajuto, kaip sudrebėjo „Toyota Rav4“, pasigirdo atsitrenkimo garsas. Jis pasižiūrėjo pro veidrodėlį ir pamatė, kaip „Toyota Corolla“ nesustodama, padidinusi greitį išvažiavo. Jis vos spėjo užsirašyti pastarosios valstybinius numerius. Išlipęs iš automobilio, pamatė „Toyoa Rav4“ apgadinimus (bamperio ir sparno įbrėžimus, taip pat rūko žibinto apgadinimą). Prie automobilio stovėjo T. L. ir A. S. (apie metro atstumu), taip pat sustojo ir „MB“ vairuotojas, kuris paliko savo kontaktus, sakė, galėsiantis paliudyti, jei prireiks. Šalia automobilio kitų asmenų nebuvo (b. l. 27-31).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. parodė kartu su savo pažįstama (nukentėjusiąja) T. L. stovėjusios netoli sankryžos (Vanagėlio ir Daukšos g.), ant šaligatvio, šalia nukentėjusiosios automobilio „Toyota Rav4“ ir kalbėjosi apie vaikų treniruočių reikalus. Vanagėlio gatvė yra siaura, vienoje pusėje nuolat pristatyta mašinų. Matė, kaip iš pagrindinės gatvės į Vanagėlio gatvę įsuko juodos spalvos „Mercedes“ markės automobilis, o iš kitos pusės Vanagėlio gatve važiavo sidabrinės spalvos „Toyota“ markės automobilis. Automobiliai negalėjo prasilenkti, vairuotojai aiškinosi, kuris kurį turi praleisti. Ką konkrečiai kalbėjo, negirdėjo, vairuotojai aiškinosi sėdėdami automobiliuose. Po to „Mercedes“ pavažiavo truputį atgal, o „Toyota“ gana dideliu greičiu pajudėjo į priekį ir jai pravažiuojant pro „Toyota Rav4“ pasigirdo trakštelėjimas, automobilis susvyravo. Ji su Tatjana stovėjo automobiliui iš kitos pusės, numatė, ar jį apgadino, tačiau suprato, kad buvo kontaktas, po ko ėmė bėgti paskui sidabrinę „Toyota“, mojavo rankomis ir šaukė sustoti. Privažiavęs sankryžą, vairuotojas sustojo praleisti automobilius ir nuvažiavo tolyn. Sugrįžusi prie nukentėjusiosios automobilio, pamatė apgadinimus (apibrozdinimus) dešinės pusės bamperyje ir sparne. Po to, kai išgirdo trakštelėjimą, vairuotojas niekaip nesureagavo, nesustojo (sustojo tik prie sankryžos). Negali pasakyti, ar vairuotojas ją matė, ar buvo atsisukęs į jos pusę, nežino, ar pastarojo automobilio langas buvo uždarytas ar atidarytas (b. l. 45-49)

Šalies argumentai

A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2015-11-06, apie 18.45 val., Vanagėlio g. ties išvažiavimu į Daukšos g. sustojo praleisti važiuojantį automobilį, atsidaręs langą paprašė priešais stovinčio automobilio vairuotoją pavažiuoti atgal, kad jis galėtų išvažiuoti iš kiemo, automobilis „Mercedes Benz" padarė tarpą ir jis pajudėjo. Atliekant manevrą, automobilyje grojo muzika, kelio danga duobėta, pravažiuodamas priparkuotą automobilį nepajuto, kad būtų jį užkabinęs, apie naujus apgadinimus ant savo automobilio sužinojo atvykęs į policiją (b. l. 13).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. savo kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pripažįsta ir neneigia padaręs nukentėjusiosios automobiliui nustatytus apgadinimus. Jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios T. L., liudytojų R. L. bei A. S. parodymai (b. l. 27-31), pastarųjų paaiškinimai (b. l. 8, 9, 10). Eismo įvykio vietos schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra nurodyti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 6-7). Kaltė grindžiama ir transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuotais duomenimis, kuriuose nurodyti automobiliams „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Raw4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, konstatuota, jog atitinka apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka (b. l. 14-15), taip pat teismo posėdyje duotais specialisto D. N. parodymais (b. l. 45-49).

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Raw4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Toyota Corolla“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi, kaip nurodė A. M., jis priklauso jo sužadėtinės motinai, nenustatyta, jog jis šį automobilį vairavo be jos žinios ar jai prieštaraujant, dėl ko jis nelaikytina svetimu turtu minėto straipsnio prasme).

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu A. M. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „Toyota Raw4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog pagal pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2184/2011, N16-2330/2007 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę KET pažeidimo (nepajunta kontakto), tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-585-12). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės. Byloje surinkti įrodymai nepaneigia nuoseklių A. M. parodymų, kad jis kontakto su nukentėjusiosios automobiliu nejuto ir jokio tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Iš transporto priemonių apžiūros bei sugretinimo protokolo matyti, kad automobiliams padaryti apgadinimai yra iš esmės nežymūs (b. l. 14-15), kas leidžia teigti, jog kontaktas nebuvo stiprus. Nors apklausti liudytojai R. L., A. S., taip pat nukentėjusioji T. L. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos išvažiavo pakankamai greitai, tačiau iš pastarųjų parodymų matyti ir tai, kad prieš tai A. M. emocingai aiškinosi su „Mercedes“ markės automobilio vairuotoju, kas kurį turi praleisti, ir, pastarojo vairuotojui pasitraukus, A. M. nieko nelaukdamas greitu manevru nuvažiavo link sankryžos. Laikytina, jog toks spartus išvažiavimas buvo ne dėl to, kad A. M. juto ir suprato kliudęs pravažiuojamą nukentėjusiosios automobilį, o iššauktas kilusio aiškinimosi su į Vanagėlio gatvę įsukusio automobilio vairuotoju. Apklausiama nukentėjusioji T. L. pažymėjo, kad abu vairuotojai buvo jauni, matyt, norėjo vienas kitam kažką įrodyti, jos nuomone, „Toyota“ automobilio vairuotojas tiesiog pasikarščiavo, suveikė emocijos ir jis nusprendė išvažiuoti, paspausdamas greičio pedalą ir norėdamas pasirodyti (b. l. 27-31). Nukentėjusioji ir liudytojai parodė, jog po kontakto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis nė akimirkai nesustojo, liudytoja A. S. pažymėjo, kad automobilis stabtelėjo tik privažiavęs sankryžą, norėdamas praleisti važiuojančius automobilius. Iš parodymų matyti, jog buvo mėginama atkreipti vairuotojo dėmesį, šaukiama, A. S. bandė bėgti iš paskos, tačiau A. M. nesidairė ir nuvažiavo tolyn. Aplinkybės dėl bandymų atkreipti vairuotojo dėmesį yra svarbios, tačiau jų šiuo atveju nepakanka asmens kaltei konstatuoti. Įvertinus tai, kad buvo kilusi konfliktinė situacija su kito automobilio vairuotoju, po ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsiradus vietos pravažiavimui, buvo suinteresuotas greičiau išvažiuoti reikiama kryptimi, tai, jog kontaktas vyko galinėmis automobilių dalimis, padaryti apgadinimai nežymūs, taip pat tą faktą, jog nesiėmė jokių veiksmų apgadinimams pašalinti, nepaneigia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. iš eismo įvykio vietos išvažiavo neturėdamas tikslo apsunkinti savo tapatybės nustatymą (juo labiau, šalimais stovint liudytojams), eismo įvykio aplinkybių atskleidimą ir kt. Teismas šiuo atveju neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens tyčią pabėgti iš eismo įvykio vietos. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. buvo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti, automobilis nedraustas techniškai netvarkingas ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Tad nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat įvertinama A. M. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, administracine tvarka baustas už KET ir kitus administracinius pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. baudą, didesnę už ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 50 eurų dydžio baudą.

A. M. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė