Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus atstovei J. V., trečiajam asmeniui V. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovams S. K., R. T., tretiesiems asmenims A. T., V. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai S. K. ir R. T. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdį jiems pranešta teismo šaukimais. Atsiliepimo į ieškinį atsakovai nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovai S. K. ir R. T. yra nepilnamečio T. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8).

Ieškovas 2019 m. liepos 19 d. gavo trečiųjų asmenų A. T. ir V. T. (mažamečio senelių) pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. A. T. ir V. T. nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 19 d. mažamečio anūko tėvai R. T. ir S. K. yra nusišalinę nuo vaiko kasdieninės priežiūros, neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, faktiškai anūkas auga jų šeimoje. Reaguojant į gautą pranešimą, 2019 m. liepos 19 d. apie 14 val. skyriaus specialistės nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Namo durų niekas neatidarė, todėl buvo kreiptasi į šalia namo gyvenančius kaimynus. Kaimynės pastebėjimu, mažamečiu vaikučiu visuomet rūpinosi seneliai V. ir A. T., o tėvai vaiko nevežiojo, su juo nežaidė, nekreipdavo į jį dėmesio, tik abu vaikščiodavo susikabinę rankomis. Tuo tarpu V. ir A. T. dažnai vaikutį vežiojosi vežimėlyje, gryname ore, jį maitindavo. Dėl susidariusios situacijos, skyrius kreipėsi į socialinių paslaugų centrą dėl paslaugų teikimo R. T.. Seneliai išreiškė norą, kad R. T. su jais nebegyventų, išmoktų tvarkytis savarankiškai savo biudžetą, užtikrintų sūnaus poreikių patenkinimą. Kaip alternatyva R. T. buvo pasiūlyti „Šeimos namai“ Panevėžio mieste, kur stebint socialiniams darbuotojams, vaiko tėvas ugdytų savo gebėjimą pasirūpinti vaiku, išmoktų visų namų ūkio darbų. Atvejo vadybos posėdžio metu, kuris vyko 2019 m. liepos 16 d., R. T. sutiko apsigyventi „Šeimos namuose“ Panevėžio mieste, tačiau 2019 m. liepos 17 d., paskambinęs telefonu atvejo vadybininkei, atsisakė teikiamos pagalbos, t. y. apsigyventi minėtuose namuose ir nurodė, kad vaiku nesirūpins.

2019 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi buvo leista paimti T. T. iš tėvų, kaip neužtikrinančių vaikui saugios aplinkos (b. l. 17-18). 2019 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-539 T. T. nustatyta laikinoji globa ir globėjais paskirti V. T. ir A. T. (b. l. 19). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad nepilnamečio tėvai atsakovai S. K. ir R. T. yra nusišalinę nuo nepilnamečio sūnaus auklėjimo ir priežiūros (b. l. 9-14, 30-42, 64-70, 81). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste specialistai kreipėsi į Panevėžio socialinių paslaugų centrą su prašymu sudaryti S. K. ir R. T. šeimos poreikių pagalbos planą dėl socialinių paslaugų šeimai teikimo, tačiau atsakovai pagalbos plane numatytų veiksmų nevykdė, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo. Iš byloje surinktų įrodymų konstatuotina, kad atsakovai S. K. ir R. T. yra savo valia ir sąmoningai atsisakę vykdyti tėvų pareigą savo nepilnamečio sūnaus T. T. atžvilgiu, sąmoningai nesiekia pokyčių pagerinti socialinę situaciją namuose, vaiko laikinos globos laikotarpiu nedėjo jokių pastangų susigrąžinti ir auginti dukrą šeimoje, o atvirkščiai vis labiau nusišalina nuo vaiko auginimo, išlaikymo ir jo priežiūros.

S. K. ir R. T. socialinės paslaugos teikiamos nuo 2018 m. gruodžio 21 d. dėl socialinių įgūdžių stokos prižiūrint naujagimį. 2019 m. balandžio 10 d. S. K. ir R. T. dalyvavo psichologo konsultacijoje, tačiau tolimesnių konsultacijų tęsimo S. K. atsisakė, motyvuodama pagalbos nereikalingumu. R. T. ir S. K. pripažino, jog jų šeimai daug padeda vaiko seneliai A. ir V. T., kurie ne tik ugdė vaikų tėvų tėvystės įgūdžius, bet ir ne retai pasiimdavo kūdikį ir pas save, šeimai padėdavo finansiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui R. T. 2019 m. liepos 15 d. Panevėžio socialinių paslaugų centre buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriuo atsakovas įpareigotas iki 2019 m. spalio 15 d. užsiregistruoti psichologo konsultacijai ir jas lankyti; iki 2019 m. rugsėjo 15 d. užsiregistruoti į pozityvios tėvystės kursus Panevėžio bendruomeniniuose šeimos namuose, iki 2019 m. spalio 15 d. socialinio darbuotojo padėjėjas šeimoje lankysis 3 kartus per savaitę ir 1 valandą mokins atsakovą pagaminti pilnavertį maistą pagal vaiko amžių ir mokinti kokie produktai yra palankūs vaiko sveikatai. Su atsakovu dirbo skyriaus mobili komanda, tačiau 2019 m. liepos 25 d. R. T. atsisakė skyriaus mobiliosios komandos pagalbos motyvuodamas gyvenamųjų patalpų, tinkančių vaiko auginimui ir vystymuisi neturėjimu ir užimtumu darbe (b. l. 40). Panevėžio socialinių paslaugų centras bandė susisiekti su atsakovu, tačiau jisai į telefonų skambučius piktybiškai neatsako, nerodo noro bendrauti. Ilgiau pabūti su sūnumi vengia, nėra motyvuotas susigrąžinti vaiką į savo šeimą, jam išlaikymo neteikia.

Atsakovė S. K. gyvena Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skirtame dviejų kambarių bute, kuriame nėra sudarytos vaikui gyventi sąlygos. Atsakovei nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas (b. l. 56), tačiau atsakovė nepripažįsta serganti sunkia liga, vaistų nevartoja ir nežada jų vartoti. Atsakovė atsisakė priimti siūlomą socialinio darbuotojo pagalbą pozityvios tėvystės mokymų nelankė ir iš jos buvo išbraukta. Ryšio su sūnumi nepalaiko, jam išlaikymo neteikia.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalimi yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 3.155 straipsnyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas. Esant atsakovų kaltei dėl vengimo įgyvendinti tėvų valdžią, vaiko teisių ir interesų apsauga bei gynyba gali būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu darytina išvada, kad abu atsakovai šiuo metu nevykdo tinkamai savo pareigos ugdyti ir auklėti savo nepilnametį sūnų. Tėvai turi vaikus auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovai šios pareigos nevykdo. Abu atsakovai yra nusišalinę nuo savo kaip tėvų pareigos, jų nevykdo, jų nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena pas atsakovo tėvus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Nagrinėjamu atveju, vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovų bendravimas su nepilnamečiu sūnumi nėra visiškai nutrūkęs, tarp jų egzistuoja tam tikras ryšys, todėl atsakovams S. K., R. T. laikinai apribotina tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus T. T. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis). Atsakovams, pakeitus savo gyvenimo būdą ir atsiradus kitoms aplinkybėms dėl kurių jie galėtų tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvų pareigas, atsakovai visada turi teisę kreiptis dėl tėvų valdžios panaikinimo bei siekti atkurti visaverčius ryšius su sūnumi.

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovai S. K. ir R. T. savo nepilnamečio sūnaus neišlaiko. Apribojus tėvų valdžią, vaikus atskyrus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovas R. T. yra pakankamai jaunas, dirbantis žmogus, duomenų apie savo nedarbingumą dėl sveikatos ar kitų priežasčių atsakovas nepateikė, todėl iš jo priteisiama 120 Eur dydžio išlaikymas sūnui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei S. K. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas (b. l. 56). Kadangi dėl sveikatos problemų ji turi mažesnę galimybę susirasti darbą priteistinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis mažintinas, ir priteistinas 80 Eur dydžio išlaikymas sūnui. Todėl teismas priteisia iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam sūnui atitinkamai po 120 Eur ir 80 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnis, 3.208 straipsnis). Tokio dydžio vaiko išlaikymas šioje situacijoje vertintinas kaip atitinkantis vaiko interesus ir tėvų finansines galimybes jį teikti.

CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A –539 laikinaisiais globėjais paskirti V. T. ir A. T., kurie tinkamai vykdo globėjų pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, T. T. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinaisiais globėjais V. T. ir A. T. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Kadangi ieškinys yra tenkinamas visa apimtimi iš atsakovų yra priteisiamos išlaidos valstybei (CPK 93, 96 straipsniai). Iš atsakovės priteistinas 75 Eur (dėl motinos valdžios apribojimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 22 Eur (80,00 Eur x 12 x 0,03) (už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (viso 97,00 Eur), iš atsakovo – 75 Eur (už reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 32 Eur ( 120 x 12 x 0,03) (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ( viso 107 Eur) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų valstybei pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. spalio 16 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. spalio 16 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 97,00 Eur (devyniasdešimt septynių eurų ir 00 ct) žyminį mokestį valstybei, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo, R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 107,00 Eur (vieno šimto septynių eurų ir 00 ct) žyminį mokestį valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.