Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-32-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-04
Bylos Nr.
2A-32-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Neringa Venckienė
Ieškovas
D., D. E. R.
Atsakovas
L. T.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracija
Advokatai
Jonas Skalskas, Virginija Limantienė
Civilinė byla Nr. 2A-32-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.1; 30.2; 121.15; 121.18; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei

dalyvaujant ieškovei D. E. R. , jos atstovams V. R. , advokatei Virginijai Limantienei, atsakovei L. T. , jos atstovui advokatui Jonui Skalskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-584-249/2008 pagal ieškovės D. E. R. ieškinį atsakovei L. T. , tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. E. R. patikslintu ieškiniu prašė leisti jai taikyti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, galiojusio iki 2006-10-31 normas ūkio pastato 4 /Iž ir stoginės, esančių (duomenys neskelbtini), įteisinimui, be bendraturtės atsakovės L. T. sutikimo. Nurodė, kad su atsakove yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturtės, kurioje esantys ūkiniai pastatai 2 1m ir 3 1m, pastatyti kartu su gyvenamuoju namu 1A1m 1933-1937 metais po 50-ties metų susidėvėjo ir tapo netinkami eksploatuoti. Dėl šių priežasčių 1983-1984, panaudojus išlikusias tinkamas statybines medžiagas, ant senų pamatų buvo atstatytas vienas, mažesnės apimties ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 4 /Iž, 1995 metais rekonstruotas panaudojant surenkamo metalinio-medinio namelio konstrukcijas, tų pačių metų pabaigoje suderinus su bendraturčiais, pristatytas priestatas kurui ir inventoriui laikyti. 2005 metais, pablogėjus sutuoktinio V. R. sveikatai, pertvarkytas pritaikant jį neįgaliojo reabilitacijai. Norėdama įteisinti pakeitimus, ieškovė kreipėsi į bendraturtę L. T. bei kitus kaimynus dėl notariškai patvirtintų sutikimų bei užsakė kadastrinių matavimų bylą. Byla buvo parengta 2006-05-29, aplinkinių kiemų sutikimai gauti 2005 m. gegužės-birželio mėnesiais, sutikimą duoti atsisakė tik atsakovė L. T. , nors žodinį sutikimą buvo davusi, taip pat buvo davusi raštišką sutikimą įvesti dujas į ūkinį pastatą. Atsakovė vengia bendrauti, registruotų laiškų nepriima, todėl ieškovė negali baigti statinio įteisinimo procedūrų, kurios buvo pradėtos tinkamai pagal tuo metu galiojančius įstatymus.(b.l. 121,122).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovės D. E. R. savavališkai pastatyti ūkio pastatas 4 /Iž ir stoginė 6 /Iž, esantys (duomenys neskelbtini) be atsakovės L. T. sutikimo nepažeidžia jos teisių bendroje dalinėje nuosavybėje ir priteisė iš atsakovės L. T. ieškovei D. E. R. 530 Lt atstovavimo išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė siekia įteisinti savavalinės statybos padarinius. Teismas, pagal VĮ Registro centro duomenis nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra bendraturtės 0,1183 ha žemės sklypo ir gyvenamo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18, 19-20), tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (b. l. 22,78), pagal kurią ieškovei priklauso žemės sklypo dalis plane, pažymėta raide D, 311 kv. m. ploto, o atsakovei - žemės sklypo dalis, pažymėta raide B (310 kv. m.), žemės sklypo dalis, pažymėta raide C (310 kv. m.), aplink gyvenamąjį namą yra bendro naudojimosi žemė, ginčo savavališkai pastatyti ūkio pastatas 4 /Iž ir stoginė 6 /Iž yra ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, kuri atskirta nuo bendro naudojimosi ir atsakovės žemės aklina tvora ir į ją ieškovė patenka iš bendro naudojimosi žemės sklypo dalies per vartelius. Iš Registro centro pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės žemės sklypo dalyje nuo 1948 metų ir vėliau buvo pastoviai eksplikuojami įvairūs pastatai, kurie vadinami skirtingai: metalinis konteineris, garažas, ūkinis pastatas, tačiau savavalinės statybos žymos dėl to nebuvo. Teismas nurodė, kad nuo 2006-11-01 įsigaliojus LR Statybos įstatymo pakeitimams ir CK 4.403 str. redakcijai, asmenys savavališkai pasistatę statinius, neturi teisės prašyti jų įteisinti, visų statinių statybos valstybinę priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija, kuri kartu su kitomis kompetentingomis įstaigomis surašo savavalinės statybos aktą, jį išnagrinėja ir priimą vieną ar kitą sprendimą dėl savavalinės statybos, numatytą LR Statybos įstatymo 27 str. 2 d. 1 p. (vienas iš kurių yra įpareigojimas ne nugriauti, bet perstatyti statinį), o suinteresuota šalis, nepatenkinta sprendimu turi teisę jį apskųsti administracine teisena. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nesant savavalinės statybos akto, negalima teigti, kad ieškovės įrengtas ūkinis pastatas 4 /Iž ir stoginė 6 /Iž yra savavališkai pastatyti ar perstatyti statiniai. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas leisti jai įteisinti ūkio pastatą ir stoginę taikant LR Statybos įstatymo, galiojusio iki 2006-10-31 normas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokį reikalavimą ieškovė turėtų reikšti trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai, o ne atsakovei. Be to, teismas vertino, kad ginčo pastatai stovi ieškovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, atitverti tvora, atsakovė net nematė, kaip per kelis metus keitėsi pastatų vaizdas, kas leidžia spręsti, jog atsakovės prieštaravimai grindžiami tik prielaidomis. Dėl šių priežasčių, teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, pripažino, kad ieškovės ginčo pastatai, statyti be atsakovės sutikimo, nepažeidžia jos kaip bendraturtės teisių.

Šalies argumentai

Atsakovė L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. E. R. reikalavimą leisti jai įteisinti savavališkus statinius (ūkio pastatą 4 /Iž ir stoginę 6 /Iž) taikant LR Statybos įstatymo, galiojusio iki 2006-10-31, normas, atmesti kaip nepagrįstą, patenkinti jos 2008-03-28 prašymą priteisiant iš ieškovės 2000 Lt nematerialinę žalą ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei paskirti baudą, numatytą LR CPK 95 straipsnio 2 dalyje, taip pat priteisti bylos vedimo išlaidas pagal byloje esančius dokumentus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų:

1) Teismo sprendimo rezoliucinė dali leidžia suprasti, kad ieškovės D. E. R. teisės dėl jos pačios pastatytų savavališkų statinių yra nepažeistos. Konstatuojamoje dalyje teismas, pagal savo paties sugalvotą ieškinio reikalavimą mėgina įrodyti, kad minėti savavališki statiniai nepažeidžia atsakovės teisių.

2) Teismas visiškai pagrįstai, išnagrinėjęs visas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatė, kad nuo 2006-11-01 įsigaliojus LR Statybos įstatymo pakeitimams bei naujai CK 4.403 str. redakcijai, asmenys savavališkai pasistatę statinius, neturi teisės prašyti jų įteisinti. Tačiau toliau savo sprendime teismas daro neteisingą išvadą, jog „negalima padaryti išvados, kad ieškovų įrengtas ūkinis pastatas 4 /Iž, stoginė 6 /Iž yra savavališkai pastatyti ar perstatyti statiniai“. Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 str. aiškiai apibrėžia, kas yra savavališka statyba. Savavališka statyba - tai statinio statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Byloje nustatytas faktas, kad minėti statiniai pastatyti be leidimo, o tai reiškia, kad jie yra savavališka statyba. Be to, byloje yra rašytinis įrodymas - KAVA teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus raštas Nr. IS-G-T 78-235, kuriame įvardijamas minėtų savavališkų statinių faktas. Taip pat byloje yra dar vienas minėtų statinių savavališką, statybą patvirtinantis dokumentas - LR Aplinkos ministerijos sekretorės J. Juozaitienės pasirašytas 2008-03-13 raštas Nr. (1-19)-D8-2186, kuriame ji prašo „įpareigoti Skyrių atlikti visas teisės aktais numatytas procedūras, susijusias su D. E. R. savavališkos statybos padarinių šalinimu ir pateikti trečiojo asmens (KAVA) savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje“. Nors KAVA nepateikė savarankiško reikalavimo dėl savavališkų statinių nugriovimo, tačiau savo 2007-09-24 atsiliepime Kauno apskrities viršininkas pareiškė teisingą išvadą, patvirtindamas, kad „leidimas ieškovei be gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturtės L. T. sutikimo šalinti savavališkos statybos ūkio pastato 4/Iž ir stoginės 6/Iž, esančių (duomenys neskelbtini), padarinius, nesukels teisinių pasekmių ieškovei“. Tai reiškia, kad teismui patenkinus D. E. R. ieškinį, ji galėtų tik nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Galutinę teisingą išvadą dėl minėtų statinių savavališkos statybos fakto teismas pateikė sprendimo rezoliucinėje dalyje: „Pripažinti, kad ieškovės D. E. R. savavališkai pastatyti ūkio pastatas 4/Iž ir stoginė 6/Iž, esantys (duomenys neskelbtini) ...“. Kadangi tai yra savavališka statyba, teismas, neteisingai interpretuodamas LR Statybos įstatymo 27 str. 2 d. 1 p., siūlo juo vadovaujantis, šių savavališkų statinių nenugriauti, o perstatyti. Reikiamai perstatyti (pertvarkyti) statinį pagal minėto įstatymo straipsnį galima tik tuo atveju, jeigu statinys pastatytas turint leidimą, tačiau statant nukrypta nuo projekto.

3) Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje padarė teisingą išvadą: „Dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimas leisti jai įteisinti ūkio pastatą 4/Iž ir stoginę 6/Iž, taikant LR Statybos įstatymo, galiojusio iki 2006-10-31 normas, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, tokį reikalavimą ieškovė turėtų reikšti trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai, o ne atsakovei“. Tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurioje, vadovaujantis LR CPK 270 str. 5 d. reikalavimu, privaloma pateikti teismo išvadą dėl šiuo atveju vienintelio ieškinio reikalavimo, teismas jos nepateikė. Iš šio teismo sprendimo nesuprantama, ar patenkinamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), ar atmetamas. Be to, teismas, pažeisdamas LR CPK 265 str. įtvirtintą nuostatą, kad teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, pats pareiškė naują ieškinio reikalavimą ir jį patenkino.

4) Teismas savo sprendime nepasisakė dėl atsakovės 2008-03-28 prašymo, kuriame prašoma už ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, vadovaujantis LR CPK 95 str., iš ieškovės priteisti 2000 Lt nematerialinę žalą ir paskirti D. E. R. baudą, numatytą LR CPK 95 str. 2 d. Kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teismas pripažino savo sprendimo aprašomojoje dalyje. Teismas padarė teisingą išvadą, jog tokį ieškinio reikalavimą ieškovė turėtų reikšti trečiajam asmeniui - Kauno apskrities viršininko administracijai, o ne atsakovei.

Atsiliepimas

Ieškovė D. E. R. atsiliepimu prašo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti procesinio dokumento parengimo išlaidas. Nurodo:

1) Byloje nėra rašytinio įrodymo, kad neva savavališkai pastatytų ūkio pastato 4 lž ir stoginės 6 lž, esančių (duomenys neskelbtini), savininkei būtų surašytas savavališkos statybos aktas, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 dieną patvirtintame įsakyme Nr. Dl-243 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas" patvirtinimo“ V skyriuje, 16 punkte. Savavališkos statybos aktą surašo pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą ir nustatęs savavališkos statybos faktą, nufotografavęs savavališką statybą, dviem egzemplioriais surašęs savavališkos statybos aktą, kuriame turi būti įrašyti duomenys, nurodyti reglamento 2 priede, pats aktas įteikiamas statytojui pasirašytinai. Man, kaip savavališkos statybos statytojai nebuvo taikytos administracinio poveikio priemonės (STR 1.09.06:2007 16.2 punktas).

2) Teismas, rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad ieškovės statiniai, pastatyti jos namų valdos žemės sklypo dalyje be L. T. sutikimo, nepažeidžia jos teisių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tinkamai įvertino surinktus rašytinius įrodymus ir vadovavosi Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus 2008-01-22 dienos raštu Nr. 40-2-127, kuriame nurodyta, kad „7b/, kol žemės sklypas detaliuoju planu nėra padalytas į du atskirus žemės sklypus, suteikiant atskirus adresus ir pastatai nėra padalyti į atskirus pastatus, kiekvienam statybos procesui būtinas bendraturčio sutikimas ar teismo sprendimas, įvertinantis turtinių teisių pažeidimo buvimą arba nebuvimą“.

Šalies argumentai

3) Apeliantės prašymas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas, nes nėra nurodyta, kuo toks piktnaudžiavimas pasireiškė, kadangi kiekviena šalis turi pagrįsti savo reikalavimus ir nurodyti pagrindus. Prašymas priteisti nematerialinę žalą nebuvo pateiktas kaip procesinės teisės normas atitinkantis reikalavimas, todėl dėl jo ir nepasisakyta teismo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Teismo sprendimas naikintinas ir perduotina byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1d.4p., 330 str.), ir štai dėl ko:

CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas ginčijamu sprendimu pripažinęs, kad ieškovės D. E. R. savavališkai pastatyti ūkio pastas 41ž ir stoginė 61ž, esantys (duomenys neskelbtini) be atsakovės L. T. sutikimo nepažeidžia jos teisių bendroje dalinėje nuosavybėje, išėjo už pareikšto ieškinio reikalavimų ribų (CPK 42 str.).

Sutinkamai su CPK 42 straipsnio 1dalies nuostatomis tik ieškovui suteikta teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio.

Pripažintina, kad teismo sprendimo motyvai, kuriuose nurodoma, kad nuo 2006-11-01 įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams ir CK 4.403 straipsnio redakcijai (klaidingai nurodytas straipsnis, t. y. vietoje CK 4.403 str. turi būti CK 4.103 str.), asmenys savavališkai pasistatę statinius, neturi teisės prašyti jų įteisinti, pagal prasmę neatitinka teismo sprendimo rezoliucinės dalies.

Teismo sprendimo rezoliucinė dalis galėtų būti vertintina tik kaip vienas iš teismo sprendimo motyvų, o ne ginčo išsprendimas iš esmės.

Be to, konstatuotina, kad priimtas sprendimas nesukurs šalims jokių teisinių pasekmių

Teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnis). Pažeistos CPK 270 straipsnio 4 dalies 2-4 punktų nuostatos.

Teismas spręsdamas ginčą visiškai neanalizavo ir netaikė teisės normų, reglamentuojančias įstatymų dėl savavališkos statybos teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų pakeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, ką konstatavo ir teismas sprendime , kad ieškovė reikalavimą dėl ūkio pastato ir stoginės įteisinimo turėtų reikšti šios bylos trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai.

Dėl nuostolių priteisimo ir baudos paskyrimo

CPK 95 straipsnis numato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba samoningai veikė prie teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.

Taigi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas gali būti pareikštas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Civilinio proceso kodekso I dalies komentare (b.l. 241) nurodoma, kad nuostolių atlyginimą būtina derinti su išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimu. Kai bylinėjimosi išlaidos nepadengia patirtų nuostolių, šalis piktnaudžiaujanti savo procesinėmis teisėmis, gali būti įpareigota atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Nuostolių suma turi būti protinga.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė L. T. 2007-10-20 sumokėjo advokatui už jo teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme 800 Lt (b.l. 70), 2008-05-16 sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme 1000 Lt ( b.l. 157), o 2008-05-27 paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 126 Lt žyminio mokesčio ( b.l. 151).

Atsakovė 2008-04-15 teismo posėdyje (b.l. 130) pateikė teismui 2008-03-28 prašymą priteisti iš ieškovės 2000 Lt nuostolių ir paskirti ieškovei baudą vadovaujantis CPK 95 straipsniu. Teismas apsvarstė atsakovės atstovo prašymą dėl šio procesinio dokumento prijungimo prie bylos ir nenustatęs prašymo trūkumų, prijungė atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo ir baudos paskyrimo prie bylos (b.l. 136), todėl negalima sutikti su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovė nebuvo pateikusi procesinės teisės normas atitinkančio reikalavimo priteisti iš ieškovės jai 2000 Lt nuostolių ir paskirti baudą, ir dėl to teismas pagrįstai nepasisakė dėl jo teismo sprendime.

Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1d.4p., 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto aplinkės teismo 2007 m. balandžio 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai : Evaldas BurzdikasNeringa Venckienė