Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1998-567/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-28
Bylos Nr.: 2A-1998-567/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
Atsakovas: V. M.
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
Trečiasis asmuo: Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcija, V. M., L. K., A. M.

Kategorijos

95.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorija: 95.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1-335/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui V. M. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, V. M., L. K., A. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovą V. M. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti poilsio namą, esantį (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus inspektorius patikrinęs statybų, esančių (duomenys neskelbtini), teisėtumą, nustatė, jog poilsio namo statybos vykdomos be statybos leidimo bei nustatyta tvarka suderinto projekto, tuo pažeidžiant 2001-11-08 LR statybos įstatymo Nr. IX-583 3 str. 2 d. 2 p., 3 p. reikalavimus. Atsakovui V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1/06. 2006-02-01 inspektorius B. K., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo atsakovui paskyrė piniginę baudą. Atsakovas statybas vykdė saugomoje teritorijoje Labanoro regioninio parko Viseto kraštovaizdžio draustinyje. Pagal 2001-12-04 LR saugomų teritorijų įstatymo Nr. IX-628 9 str. 2 d. 8 p. draustiniuose yra draudžiama statyti draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamosiose ir buvusiose sodybose, taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Atsakovas nėra pateikęs jokių archyvinių dokumentų, ar teismo sprendimo, kurie patvirtintų sklype buvusios sodybos faktą. V. M. poilsio namo statybas vykdė žemės ūkio paskirties sklype. 1995-12-22 LR Vyriausybės nutarime Nr. 1608 „Statybų privačioje žemėje reglamento“ 1.5 p. numatyta galimybė vykdyti statybą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Poilsio namas pastatytas, neturint privalomųjų statybos dokumentų, saugomoje teritorijoje ir žemės ūkio paskirties sklype, kuriame be žemės sklypo paskirties pakeitimo negalima statinių statyba (LR CK 4.103 str. 3 d. 3 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. Atsakovui paskirta bauda sumokėta, todėl jis mano, kad yra nubaustas pakankamai. Be to atsakovas teigia, jog žemės sklypo pardavėjas nurodė jam, jog toje vietoje, kur pastatytas statinys, stovėjo namas. V. M. minėtoje vietoje rado akmeninių pamatų liekanas. Atsakovas pažymėjo, jog jis nėra žemės sklypo savininkas, todėl neturėtų atsakyti už tai, kas vyksta jam nepriklausančioje žemėje.

Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog 2005-10-17 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi S. T. pardavė V. M. ir A. M. po ½ dalį žemės sklypo 1,78 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-06-28 V. M. bei A. M. jiems priklausančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje notariškai patvirtina sutartimi pardavė A. K., kuris 2006-07-12 pardavė jį V. M., todėl trečiasis asmuo nuosavybės teise valdo ½ dalį žemės sklypo 1,78 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Už tai, kas vyksta žemės sklype, atsako žemės savininkai. Žemės sklypo ½ dalies pirkėjai A. K. ir V. M., įsigydami žemės sklypo ½ dalį, įsigijo teisę į statinius, esančius minėtame žemės sklype, tokią pat teisę į žemės sklypą turi ir A. M.. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog žemės sklypo dalys nustatytos, o naudojimosi tvarka nenustatyta, žemės sklypas nebuvo padalintas į atskiras dalis. V. M. ir A. M. perleidus jiems priklausančią žemės sklypo dalį, savavališkos statybos padarinių šalinimo pareigos perėjo kitiems savininkams, nes tam tikrų teisių ir pareigų turėjimą apsprendžia sutartimi perleistų buvusio savininko teisių ir pareigų apimtys (LR CK 4.103 str.).

Trečiasis asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog atsakovas statybas vykdė Labanoro regioninio parko Aiseto kraštovaizdžio draustinio teritorijoje svetimame sklype, kuris nuosavybės teise priklauso V. M. ir A. M.. Savo veiksmais atsakovas pažeidė LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., kuriame nustatyta, kad draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Atsakovo savavališkai pastatyto statinio projektas negalėtų būti suderintas, nes Aiseto kraštovaizdžio draustinyje tokios paskirties statinio, kurį pastatė atsakovas, statyba negalima.

Trečiasis asmuo Labanoro regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami, jog ieškinį palaiko. Pagal Labanoro regioninio parko ribų ir funkcinio zonavimo planą pastatas pastatytas Aiseto kraštovaizdžio draustinyje, todėl buvo pažeista LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 p., 8 d., kurioje nustatyta, jog draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius.

Tretieji asmenys L. K. ir A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2011-12-06 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą V. M. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai statomą statinį (poilsio namą), esantį (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; priteisti iš atsakovo V. M. valstybei 235,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Ši statytojo pareiga įtvirtinta taip pat minėto įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., 4 p. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame nagrinėjamu atveju buvo vykdoma statyba, priklauso vandens telkinių apsaugos juostai ir zonai, patenka į nacionalinio ir regioninio parko teritoriją, dalis jo yra miškų ūkio paskirties (1 t., b.l. 11-15, 96-98), statyboms tokiame sklype taip pat taikytini ir Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo reikalavimai. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 8 p. gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. To paties įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. numato draudimą statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d. miško žemei priskiriami medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai. Teismas konstatavo, jog šios įstatymo normos analizė leidžia daryti išvadą, kad miško paskirties žemės sklype galima tik vienos paskirties statinių - medienos sandėlių - statyba. Be to, pagal 1995-12-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1640 patvirtintų Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1. p. vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Teismas nurodė, jog atsakovas statinį - poilsio namą pastatė, pažeisdamas visas aukščiau išvardintas teisės aktų normas, t.y. pastatas, pastatytas nesilaikant Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9.1. p. nurodyto atstumo, būtent 22 m atstumu nuo Aiseto ežero (1 t., b.l. 5, 9), pastatas pastatytas be projekto ir leidimo statybai (1 t., b.l. 6-7, 9), taigi pažeidžiant Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 3 p., 4 p. Teismas padarė išvadą, jog, atsakovas neįrodė, kad pastatą pastatė ant buvusios sodybos statinių pamatų, priešingai, 2009-12-15 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuris 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas, atsisakyta tenkinti trečiųjų asmenų V. M., L. K. (M.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tame pačiame sprendime konstatuota, kad V. M. ir L. K. (M.) priklausančiame žemės sklype sodybos nebuvo (1 t., b.l. 141-147). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, statydamas ginčo pastatą, neatsižvelgė ir į Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 8 p., 13 str. 2 d. 4 p. numatytus draudimus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė draudimo miškų ūkio paskirties žemės sklype vykdyti statybos, nesusijusios su mišku, darbus. Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarime padarytos išvados, kad miškų ūkio paskirties žemėje galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių), o ne pastatų statyba, kadangi miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, jiems, palyginti su kitais objektais, įstatymu nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas, o jų ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Teismas, konstatuodamas, kad ginčijamomis statybomis buvo pažeisti Miškų įstatymo reikalavimai, įvertinto tai, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentą, taip pat VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašą, tretiesiems asmenims priklausantis sklypas, kuriame buvo vykdomi ginčijamų statybų darbai, susideda iš miško žemės ir žemės ūkio paskirties žemės. Teismas nurodė, jog iš kartografinės duomenų bazės fragmento taip pat matyti, kad ne miško žemės valda nuo ežero pakrantės yra nutolusi artimiausiame taške maždaug 140 m, bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo statinys stovi apie 22 m nuo pakrantės. Tai reiškia, kad jis pastatytas būtent miško žemėje. LR CK 4.103 str. numatyta, kad jeigu statinys yra pastatytas ar statomas pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. LR CK 4.103 str. 3 d. numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų numatyta tvarka. Pagal LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p., 8 d., teismas, įvertinęs statytojo galimybę įteisinti savavališkai pastatytą statinį, savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, gali įpareigoti statytoją statinį nugriauti. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju galimybių įteisinti savavališką statybą dėl aukščiau išvardintų priežasčių nėra, todėl konstatavo, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą nugriauti poilsio namą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas (LR CK 4.103 str., LR Statybos įstatymo 287 str. 7 d. 2 p., 8 d.).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:

1) sustabdyti civilinės bylos pagal šį apeliacinį skundą nagrinėjimą, kol Molėtų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-530-335/2011 bus priimtas galutinis sprendimas;

2) panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1-335/2011 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas turėjo teisinę galimybę priimti sprendimą, kuris būtų orientuotas ne į statinio nugriovimą, bet į statinio statybos įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Molėtų rajono apylinkės teismui buvo nurodyta, jog Molėtų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-530-335/2011 pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. nustatymo, jog žemės sklype buvo sodyba ir šioje sodyboje buvo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Įstatymų leidėjas nurodo 3 savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir/ar sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyviniai, nei grafiniai sodybos buvimo dokumentai. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nepagrįstai konstatuota, jog sodybos žemės sklype nebuvo, nes nurodomoje civilinėje byloje buvo nustatinėjama aplinkybė, kuriame iš minėtame sprendime nurodytų trijų žemės sklypų, priklausančių skirtingiems pareiškėjams, buvo S. L. sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais, t.y. sprendimas apėmė tik klausimą, kur konkrečiai buvo S. L. sodyba. Priėmus sprendimą ir nesulaukus, ar bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, susidarė nepateisinama situacija, kai civilinėje byloje Nr. 2-1-335/2011 buvo nuspręsta, jos statybos žemės sklype yra neteisėtos, o vėliau galimai palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-530-335/2011 pagrindu būtų iš esmės galima konstatuoti, jog egzistavo galimybė įteisinti žemės sklype pastatytą statinį. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustato, jog vandens apsaugos zonose yra galima statybos veikla, susijusi su gyvenamųjų namų statyba statybvietėse, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog žemės sklype apskritai negali būti statomi statiniai, o dėl to taip pat nepagrįstai konstatuota, jog nėra galimybių įteisinti žemės sklype pastatytą statinį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos sprendime nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su civilinėje byloje Nr. 2-530-335/200 nustatinėjama esminės reikšmės turinčia aplinkybe, ar žemės sklype buvo sodyba ir dėl to, jog nebuvo tinkamai įvertintos galimybės žemės sklype vykdyti statybos veiklą, buvo pažeistas konstitucinis imperatyvas priimti teisingą sprendimą. Priimant sprendimą, buvo padaryta procesinių pažeidimų, t.y. Labanoro regioninio parko direkciją buvo leista atstovauti darbuotojui Ž. M., neturinčiam aukštojo teisinio išsilavinimo, atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos į tinkamą savo teisių ir interesų gynybą (LR CPK 56 str. 2 d., 163 str. 3 p., 263 str., LR statybos įstatymo28 str. 7 d. 1 p.).

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nesilaikė žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Faktinis nekilnojamojo daikto sukūrimas negali būti teisėtas pagrindas nuosavybės teisei į tą nekilnojamąjį daiktą atsirasti ir ją įregistruoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010) nurodė, jog statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas esmines bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nustatytas priemones dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nes įstatymų leidėjas, priėmęs minėtus statybos įstatymo pakeitimus, ne visais atvejais numatė galimybę leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas teigia, jog sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, taip pat dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, juolab, kad apeliantas iki savavališkos statybos, t.y. poilsio namo statybos pradžios galėjo atlikti veiksmus, kuriuos rengėsi atlikti, pasinaudodamas civilinės bylos sustabdymo institutu (LR CPK 318 str., 326 str. 1 d. 1 p., LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p.).

Trečiasis asmuo Utenos aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją ar kitą asmenį savo lėšomis leisti teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti neteisėtą statybą tik tada, kai tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Ir priešingai, teismas spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių šalinimo, privalo įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statomą statinį nugriauti ir negali priimti jokio kito sprendimo tais atvejais, kai statomas statinys ar atlikti statybos darbai, kurioje vietoje apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant statinį.

Trečiasis asmuo L. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį patenkinti, panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad palaiko kiekvieną apelianto apeliaciniame skunde išdėstytą argumentą. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, kurio metu byla buvo nagrinėjama iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą (LR CPK 247 str. 1 d., 329 str. 3 d., 1 p.).

Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį patenkinti, Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol Molėtų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-530-335/2011 bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Nurodė, kad sutinka su V. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Netinkama šalis (netinkamas atsakovas) civiliniame procese gali būti suprantama kaip asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas CPK 45 str. nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamų atsakovų procesinės padėties. Ieškovas nėra išreiškęs nesutikimo CPK 45 str. tvarka patraukti bendraatsakovėmis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra savavališkas statinys (poilsio namas), esančio (duomenys neskelbtini), savininkes V. M. ir L. K. (1 t., b.l. 11-15), nes pagal LR CK 6.122 str. asmuo, perėmęs turtą, prisiima su turtu susijusias teises bei prievoles.

Nagrinėjamu atveju pareiškus ieškinio reikalavimus tik atsakovui V. M., kuriam surašytas 2006-01-25 savavališkos statybos aktas Nr. 1/06, ir priėmus sprendimą nugriauti savavališkai statomą statinį (poilsio namą), esantį (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, susidaro tokia teisinė situacija, kai asmuo, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas, turi pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę svetimame žemės sklype, kuris jam nepriklauso nuosavybės teise. Tai, kad teismo priimamas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, reiškia ir galimumą realiai jį įvykdyti, siekiant užtikrinti teisingumo vykdymą šalyje.

Tai, kad pagal LR CK 6.122 straipsnį asmenys, perėmę turtą, priisiima su turtu susijusias teises bei prievoles, reiškia, kad L. K. pagal 2005-10-17 pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą (1 t., b.l. 108-113) ir V. M. pagal 2006-07-12 pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą (1 t., b.l.87-95) įgijusios nuosavybės teises ir perėmusios turtą – po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra savavališkas statinys (poilsio namas), esantis (duomenys neskelbtini), prisiėmė su turtu (žemės sklypu) susijusias teises bei prievoles – nagrinėjamu atveju dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo savininkės yra sudariusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, bei nuomos ar panaudos sutartis su atsakovu ir jas išviešinusios viešame registre, todėl jos, kaip žemės sklypo savininkės, kartu su asmeniu, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas, yra atsakingos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Tokiu būdu tik ieškovui išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo, patraukiant bendraatsakovėmis žemės sklypo savininkes, pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 str. nepasiūlė ieškovui dėl netinkamos šalies pakeitimo, patraukiant bendraatsakovėmis L. K. ir V. M., atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Ieškovui pasiūlius tik apeliacinėje instancijoje dėl netinkamos šalies pakeitimo, patraukiant bendraatsakovėmis L. K. ir V. M., nebūtų procesinės galimybės pasiūlyti ieškovui CPK 230 str. 1 d. tvarka patikslinti ieškinio reikalavimus tinkamoms šalims CPK 45 str. tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą, pagal CPK 45 str. nepasiūlęs ieškovui dėl netinkamos šalies pakeitimo, padarė esminį procesinį pažeidimą, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (LR CPK 45 str., 115 str., 138 str., 143 str., 312 str., 313 str.). Šis esminis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 329 str. 1 d.).

Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir nenagrinėja prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, spręstina byla (CPK 2 str., 8 str., 13 str., 45 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Rūta Veniulytė - JankūnienėAlvydas Barkauskas