Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei A. G. dėl užstato grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Nuomininkė iš būsto sausio antroje pusėje neišsikraustė. 2020 m. vasario 5 d. ieškovės sutuoktinis paskambino atsakovei, priekaištaudamas dėl netinkamai paskaičiuotų mokesčių, nors iki tol jokių pastabų nereiškė, bet ir mokesčių nemokėjo.2020-02-06 atsakovė perskaičiavo mokesčius, o kitą dieną gavo pranešimą, kad tą pačią dieną nuomojamą butą atvyktų priimti. Nors atsakovė siūlė ieškovei likti gyventi kol bus surasti nauji nuomininkai ar sumokėti kompensaciją dėl sutarties nutraukimo tą pačią dieną, tačiau nei nuomininkė, nei jos sutuoktinis su siūlymais nesutiko, ieškovė nurodė neketinanti tęsti nuomos santykių dėl 2020-02-05 įvykusio ginčo ir išsikrausto laikinai pagyventi į viešbutį.

7. Netikėtai ir greitai nutraukus nuomos sutartį atsakovė nebuvo pasiruošusi bei suradusi naujų nuomininkų. Nauja nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2020-03-16, todėl atsakovė už nuomą negavo pajamų daugiau nei mėnesį laiko. Taigi patyrė 534,27 Eur nuostolių, kuriuos, nors ir nepilnai, remdamasi sutarties 4.3. p., įskaitė į užstatą (faktiškai nuostoliai didesni nei likusi, atskaičius komunalinius mokesčius, užstato dalis).

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Domas Pakėnas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovė 2019-12-15 įspėjo atsakovę apie sutarties nutraukimą prieš terminą kaip tai nustatyta šalių sudarytos nuomos sutarties 12.4. p. Toks nutraukimas nesukelia sankcijų ieškovei. Šalių elgesys rodo, kad ieškovė planavo nutraukti sutartį, o atsakovė tam neprieštaravo. Prieštaravimai atsirado tik sutartį nutraukus. Pranešime nebuvo nurodyta konkreti data, sausio mėnuo – tik derybinė pozicija, todėl nutraukimo data laikytina nuo pranešimo paskaičiavus 8 savaites. Jos suėjo 2020-02-09. Šalys suderino skolos likučius, iš užstato atėmę komunalinius mokesčius ir mokestį už skelbimą internete. Šalys sutarė, kad iš užstato gali užskaityti 385,26 Eur. Patalpos grąžintos atsakovei anksčiau, t.y. 2020-02-07, tačiau ieškovė sutiko sumokėti nuomos mokestį iki vasario 9 d. Ieškovė savo valios dėl sutarties nutraukimo nekeitė. 2020 m. sausį buvo derinamos sutarties nutraukimo sąlygos, data. Išsiuntus 2019-12-15 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ieškovė laukė atsakymo. Atsakovė su sutarties nutraukimu nesutiko. Ieškovei teko pripažinti, kad ji sutartį galės nutraukti tik po 8 savaičių. Ji sutiko atlyginti skelbimo internetiniame puslapyje „Aruodas“ išlaidas, kad sutartis būtų nutraukta taikiai.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Sabina Izokaitienė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2019-12-15 pranešimas laikytinas tik bandymu suderinti ankstesnį sutarties nutraukimą. Į jį atsakovė atsakė, kad ankstesnis sutarties nutraukimas galimas tik suradus nuomininkus. Netrukus ieškovės sutuoktinis pranešė, kad planai keičiasi, sutarties nutraukti nebenori. Skelbimas dėl nuomininkų paieškos, įkeltas gruodžio mėnesį, dingo savaime, pasibaigus laikui. Po sutarties nutraukimo buvo įkeltas naujas skelbimas. Atsakovė sutiko derėtis ir ieškoti visiems palankaus sprendimo, bet po vasario 7 d. naktį atsiųsto pranešimo, nurodant atvykti tą pačią dieną, priminė apie tai, kaip keitėsi ieškovės pozicija dėl sutarties tęsimo. Atsakovė butą priėmė, tačiau buvo priversta tai padaryti ieškovės sąlygomis. Atsakovė siūlė dar pagyventi nuomojamame bute kol bus surasti nuomininkai ar sumokėti kompensaciją, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovės nuostolius sudaro negautos pajamos. Nuostoliai viršija įskaitytą avanso dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 7 d. šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė laikotarpiui nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. spalio 31 d. išnuomojo ieškovei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Vykdydama sutarties 4.3. p. ieškovė sumokėjo atsakovei 860 Eur avansą savo įsipareigojimų pagal šią sutartį užtikrinimui. 2019-12-15 elektroniniu laišku ieškovės sutuoktinis pranešė atsakovei, kad sutartį planuoja nutraukti sausio mėnesio antroje pusėje. 2020-02-07 ieškovės sutuoktinis pranešė ieškovei, kad tos pačios dienos 12 val. perduos butą atsakovei. Jai neatvykus nurodytu laiku, bus kviečiamas antstolis. 2020-02-07 patalpų priėmimo- perdavimo aktas patvirtina, kad patalpos atsakovei perduotos 2020-02-07, sutartis nutraukta nuo 2020-02-09.

11. Pagal CK 6.189 str. 1 d. nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kad tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. birželio 29 d. nutarime civ. byloje Nr. 3K-P-346/2004 yra išaiškinęs, kad įprastinėmis sąlygomis, nesant ypatingų atvejų (pvz. nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497 str., 6.498 straipsniai), antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis), trečia, šalių sutartyje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus, nesiejant jų su esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis),

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuomos sutartį nutraukė remdamasi nuomos sutarties 12.4.p., numatančiu, kad šalis turi teisę nutraukti šią sutartį, nesant 12.2. ir 12.3. punktuose nurodytų aplinkybių, raštu pranešusi kitai šaliai prieš 8 (aštuonias) savaites iki nutraukimo, t.y. sutartį nutraukė savo noru, nesant jos vykdymo pažeidimų iš atsakovės pusės. Vadinasi, ieškovė turėjo įvykdyti pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą sąlygas, t.y. raštu prieš aštuonias savaites informuoti nuomotojo apie nuomos pabaigą.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovės sutuoktinis raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą išsiuntė 2019-12-15. Jame nurodė, kad sutartį ketina nutraukti 2020 m. sausio antroje pusėje. Šalys neginčija, kad dėl sutarties nutraukimo jos prieš tai kalbėjosi ir telefonu; atsakovė sutiko su ankstesniu sutarties nutraukimu nei po 8 savaičių, jeigu jai pavyks surasti nuomininkus, o ginčo byloje nėra, kad ieškovė dėl to įsipareigojo sumokėti skelbimo patalpinimo internete išlaidas. Darytina išvada, kad nors šalys nesusitarė dėl konkretaus sutarties nutraukimo termino, tačiau tiek iš pokalbio telefonu, tiek iš ieškovės elektroninio laiško atsakovei buvo aišku, kad ieškovė nori nutraukti sutartį pasikeitus gyvenimo aplinkybėms (visai šeimai ketinant atsikraustyti į Vilnių ir siekiant gyventi didesniame nei nuomojamas būste), t.y. jos pačios valia pagal sutarties 12.4. p. ne vėliau nei sausio mėnesio antroje pusėje (nurodė, kad galėtų butą atlaisvinti ir anksčiau), konkrečią datą paliekant nustatyti vėliau. Teismas atmeta jos argumentus, kad pranešimas nėra tinkamas informuoti apie sutarties nutraukimą. Kadangi esminės aplinkybės pranešime išdėstytos aiškiai, abiems šalims jos buvo aiškios, sutarties pabaigos termino konkreti data abiejų šalių palikta nustatyti vėliau, tačiau ji įvardinta kaip „ne vėliau nei sausio mėnesio antra pusė“, laikytina, kad ieškovė tinkamai įgyvendino nuomos sutartie 12.4. p. numatytą pareigą informuoti apie sutarties nutraukimą.

15. Nors pranešimas apie sutarties nutraukimą išsiųstas 2019-12-15, byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl konkrečios sutarties nutraukimo datos. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė iki 2020 m. sausio pabaigos nerado naujų nuomininkų bei reikalavo tęsti sutartį visas aštuonias savaites arba mokėti nuomos mokestį už visą šį laiką. Buto priėmimo – perdavimo aktas rodo, kad ieškovė gyveno nuomojamame bute ne tik visą 2020 m. sausio mėnesį, t.y. iš jo neišsikraustė jos pačios sutuoktinio nurodytu laiku 2020 m. sausio antroje pusėje, bet ir iki 2020 m. vasario 7 d.

16. CK 6.609 str. 2 d. numato, kad iki įspėjimo termino pabaigos nuomininkas gali atšaukti įspėjimą, jei nuomotojas su kitu nuomininku nėra sudaręs tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.

17. Atsakovė teigia, kad jau 2019-12-19 ieškovės sutuoktinis paskambino atsakovei, informuodamas, kad sutuoktiniai neturi galimybės taip greitai, kaip planuota, vaikų iš Šiauliuose lankomų ugdymo įstaigų perkelti į ugdymo įstaigas Vilniuje, todėl nebenori nutraukti nuomos sutarties ir pageidauja tęsti nuomos santykius. Atsakovė priminė, kad ji jau yra patalpinusi skelbimą apie nuomojamą būstą www.aruodas.lt. N. B. sutuoktinis atsiprašė dėl susidariusios situacijos ir pažadėjo atlyginti visas dėl to patirtas išlaidas. Atsakovė tam neprieštaravo. Ieškovė teigė, kad po 2019-12-15 telefonu vyko tik sutarties nutraukimo sąlygų derinimas.

18. Taigi byloje nėra rašytinių įrodymų apie tolesnes derybas dėl nuomos sutarties pabaigos (išskyrus 2020-02-07 ieškovės sutuoktinio pranešimą tą pačią dieną atvykti priimti butą), o šalys jas aiškina skirtingai, jų susirašinėjime šios aplinkybės taip pat nurodomas skirtingai. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi faktiniu šalių elgesiu, kuris patvirtina, jog galutinė sutarties nutraukimo data iki 2020 m. sausio antros pusės sutarta nebuvo, ieškovė tęsė nuomos santykius toliau iki 2020-02-07, 2020 m. vasario 5-6 d. tarp šalių dar vyko susirašinėjimas dėl nuomos mokesčių, atsakovė kitų butų nuomininkų paieškos iki 2020-02-07 nebevykdė, 202-02-06 elektroniniame laiške priminė ieškovei apie sutarties tęsimą jos pačios iniciatyva.

19. Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2019-12-19 ir vėliau ieškovės sutuoktinis su atsakove ne derėjosi dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų, o pranešė, jog nuomą tęs. Juo labiau, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė atsakovės teiginių, kad ieškovei nusprendus su šeima kraustytis į Vilnių, paaiškėjo, kad kils keblumų perkeliant vaikus iš ugdymo vietų, kad ieškovė iš nuomojamo buto 2020-02-07 persikraustė ne į kitą butą, o laikinai pagyventi į viešbutį, vadinasi, sprendimą 2020 m. vasarį nutraukti sutartį priėmė spontaniškai.

20. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2020-02-07 vidurnaktį (00:31 val.) ieškovės sutuoktinis pranešė ieškovei, jog tos pačios dienos 12 val. perduos butą atsakovei. Jai neatvykus nurodytu laiku, bus kviečiamas antstolis. Toks pranešimas negali būti laikomas nei tinkamu, nei geranorišku sutarties vykdymu ir patvirtina nebendradarbiavimą nutraukiant nuomą iš ieškovės pusės.

21. Remdamasis bylos duomenimis, teismas daro išvadą, kad šalių sudaryta nuomos sutartis taip, kaip buvo numatyta 2020-12-15 pranešime, t.y. nutraukti sutartį 2020 m. sausio antroje pusėje, nutraukta nebuvo, nuomos santykiai buvo tęsiami, taigi laikytina, kad sutarties nutraukimo pagal 2019-12-15 pranešimą ieškovė atsisakė. Vėl nusprendusi nutraukti sutartį, ieškovė turėjo įgyvendinti nuomos sutarties 12.4. p. sąlygas iš naujo arba susitarti su atsakove dėl sutarties nutraukimo be jų. Nesant duomenų, kad šalys geranoriškai susitarė nutraukti sutartį netaikant įspėjimo termino ir nuostolių kompensavimo, laikytina, kad 2020-02-07 pranešimas atvykti perduoti butą buvo pranešimas apie sutarties nutraukimą 2020-02-09, faktiškai butą perdavus 2020-02-07.

22. CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius.

23. Ieškovei nutraukus nuomos sutartį nesilaikant sutarties 12.4. p. numatytų sąlygų, atsakovė kitą nuomos sutartį dėl buto sudarė tik 2020-03-16. Vadinasi, už laikotarpį nuo 2020-02-10 iki 2020-03-15 ji pajamų už buto nuomą negavo. Laikytina, kad ji patyrė 296,55 Eur nuostolius už vasario mėnesį (20 dienų) ir 208,06 Eur nuostolius už kovo mėnesį (15 dienų), iš viso 504,61 Eur. kurie priežastiniu ryšiu susiję su kaltais ieškovės veiksmais – netinkamu sutarties nutraukimo sąlygų laikymusi. Iš ieškovės sumokėto 860 Eur avanso atsakovė išskaitė komunalinių mokesčių bei skelbimo talpinimo www.aruodas.lt tinklapyje išlaidas, sudarančias 385,26 Eur, dėl kurių ginčo nėra. Likusi suma sudarė 474,74 Eur ir buvo mažesnė nei 506,61 Eur atsakovės patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisę atlikti įskaitymą, o nuostolių sumai viršijant likusią avanso dalį, neturėjo pagrindo jokios užstato dalies grąžinti ieškovei.

24. Teisę atsakovei iš užstato išskaityti nuostolius numato ir sutarties 4.3. p., pagal kurį užstatas nuomininkui grąžinamas nutraukus nuomos sutartį ar jai pasibaigus, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju pagal šią sutartį ir kad patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta.

25. Atmetus ieškinį, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 620 Eur. Jos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl priteisiamos iš ieškovės.

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,16 Eur ir turėtų būti dalinamos proporcingai visiems ieškovams. Visgi tokiu atveju jų dalis, priteistina iš kiekvieno jų, būtų mažesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 5 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnio).

27. Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,68 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.