- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-836-593/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08418-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Teisėjas Raimundas Klimaitis Baudž. byla Nr. 1A-836-593/2015
Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-01-1-08418-2015-2)
2015 m. lapkričio 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, nuteistajam V. B., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., bausmė visiškai sudėta su 2014-11-25 Jurbarko rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2015-01-31, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), prie S. R. individualios įmonės, esančios šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia rankomis ir kojomis sudavė smūgius M. R. į galvą, tuo padarydamas jam paviršinį odos nubrozdijimą kairėje veido pusėje, dešinio viršutinio žandikaulio 1-o kandžio paviršinį defektą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti bausmę, sumažinant laisvės atėmimo bausmės trukmę ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nes mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Skunde jis teigia, kad su kaltinimu sutiko dalinai, t. y. jog susitikus su nukentėjusiuoju ir kalbantis apie skolos grąžinimą su juo susipyko, apeliantas jam griebė už spando ir nustūmė į griovį, kur jis, V. B. manymu, ir susižalojo. Tačiau rankomis ir kojomis apeliantas jo nemušė, todėl V. B. veiksmuose nebuvo tyčios jį sužaloti, nors teismas rėmėsi specialisto išvada, kad sužalojimai būdingi smūgio sudavimui. Be to, apeliantas susirado darbą užsienyje ir nori kuo greičiau ten išvykti, kad turėtų pragyvenimo šaltinį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija savo kaltės dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284 str. 1 d., tik prašo įvertinti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, nes, jo manymu, šios aplinkybės gali turėti esminės reikšmės jam paskirtos bausmės dydžiui. Apeliantas teigia, jog rankomis ir kojomis nukentėjusiojo nemušė, o tik griebė už spando ir nustūmė M. R. į griovį, kur jis ir galėjo susižaloti. Tačiau tokius nuteistojo skundo argumentus paneigia byloje esanti specialisto išvada Nr. G 50/12(10), kurioje nurodyta, kad sužalojimai (paviršinis odos nubrozdinimas kairėje veido pusėje, dešinio viršutinio žandikaulio 1-o kandžio paviršinis defektas) padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, ir pan. mažiausia vienu smūgiu, o sužalojimai būdingi smūgio sudavimui. Šie duomenys paneigia V. B. skundo motyvą, kad jis M. R. rankomis ir kojomis nemušė ir neturėjo tyčios jį sužaloti.
Sprendžiant V. B. paskirtos bausmės klausimą atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už tyčinio nesunkaus, tačiau smurtinio nusikaltimo padarymą. Šį nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas prieš tai 2 kartus teistas ir praėjus vos dviem mėnesiams po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei neatlikęs tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jis taip pat baustas administracine tvarka, 4 nuobaudos galioja. Tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Todėl apylinkės teismas parinko V. B. teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį už nusikalstamą veiką, teismas įvertino nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, tai, jog jis dalinai pripažino savo kaltę, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Todėl apylinkės teismas V. B. nustatė teisingą laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris atitinka sankcijos už tokį nusikaltimą vidurkį. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu visiškai pagrįstai subendrinta su kitu nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir neatlikta bausme, taikant visišką bausmių sudėjimo principą (aplinkybių, jog tokiu būdu bendrinant bausmes būtų pažeistos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos apeliantas nenurodo, to nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas) ir paskirta teisinga subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikė V. B. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas bei paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam dar kartą atidėjo. Teigti, jog terminas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas – treji metai – šiomis aplinkybėmis, t. y. trečią kartą nuteistam asmeniui, kuriam jau buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir kuris atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, yra per didelis – pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog teismo paskirtas įpareigojimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principui ar būtų neproporcingas nuteistojo asmenybei ir padarytos veikos pobūdžiui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad paskirtoji bausmė (subendrinta bausmė) nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra pagrindo ją švelninti ar trumpinti nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino. Tai, kad apeliantas tariamai susirado darbą užsienyje ir galimai nori kuo greičiau ten išvykti, yra nepakankamas pagrindas išvadai, kad nuteistajam paskirta per griežta bausmė, kuri galėtų būti trumpinama, kaip to apeliaciniame skunde prašo V. B.. Kitų aplinkybių, kurioms esant nuteistajam galėtų būti skiriama švelnesnė bausmė ar trumpinamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. B., išlaidas sudaro 17,37 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.