Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

2. 2018 m. gruodžio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. 2019 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2018 m. gruodžio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

3. 2019 m. sausio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė. 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

4. 2019 m. balandžio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė;

5. 2019 m. gruodžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 17 d. Alytaus Apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 7 mėnesiams, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

6. 2020 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 26 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2019 m. gruodžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 5 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 7 mėnesiams, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

7. 2021 m. birželio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 24 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

8. 2023 m. balandžio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 20 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. S., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, plastikiniame maišelyje, savo dešinėje kelnių kišenėje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – metadoną, kurio masė yra 0,007 g ir karfentanilį, kurio masė yra 0,00009 g, iki kol 2023 m. sausio 21 d., apie 20.50 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), šias medžiagas dalinės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl to ir parodė, kad 2023 m. sausio 21 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, tikslu įsigyti narkotikų, nes (duomenys neskelbtini) nežinojo kur įsigyti. Iškart Kaune atvykęs įsigijo, įsidėjo į kelnių kišenę, turėjo su savimi kišenėje, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje jas pas jį rado policijos pareigūnai, jų buvo dar nevartojęs. Narkotikus savo vartojimui įsigijo. Po visko pamatė, kad jam reikia pagalbos, kad turi priklausomybę narkotikams, todėl kreipėsi į reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. kovo 20 d. gydosi. 20 parų arešto bausmės neatliko, nes turėtų nutraukti gydymą, todėl prašė, kad pakeistų į viešuosius darbus, bet prašymas buvo atmestas, jei tektų atlikti bausmę, tai žino, kad kalėjimas dar nei vienam nepadėjo priklausomam žmogui, vyksta ten vartojimai, o jis nori kovoti su priklausomybe. Dabar perėjęs į antrą gydymosi fazę, griežtos dienotvarkės laikosi, visą parą jį prižiūri, yra išsikėlęs tikslus, pirmoje fazėje net negalėjo su nieko bendrauti, niekur išeiti iš teritorijos, o paskutinėje fazėje būna Garliavoje kur integruojasi į darbo rinką su prižiūrėjimu tuo pačiu. Gydymas trunka nuo metų laiko. Centro teritorijoje nusprendžiama kokį kiekvienam žmogui duoti darbą, pavyzdžiui malkas kapojam ir panašiai, jokių incidentų nebuvo, mato pagerėjimą, vyksta paskaitos, mokinasi apie išgyventus jausmus, užsiėmimus veda darbuotojai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Mūsų fiziškai niekas nelaiko, bet aš negaliu palikti centro teritorijos, negaliu išeiti į tą gyvenimą, kiekvieną dieną mokinuosi, kaip gyventi toliau, kad negrįžčiau prie vartojimo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. sausio 21 d. patruliuojant kartu su specialistais D. M. ir M. L., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip nuo prekybos centro „Maxima“ įėjimo nueina pilietis, kuris pamatęs tarnybinį automobilį akivaizdžiai sutriko, pradėjo dairytis į šalis, todėl tokiais savo veiksmais jis sukėlė įtarimą, kad asmuo su savimi gali turėti draudžiamų daiktų ar medžiagų. Išlipus iš tarnybinio automobilio priėjo prie minėto asmens ir paklausė jo, ar jis su savimi neturi draudžiamų daiktų ar medžiagų. Minėtas asmuo, kaip paaiškėjo V. S., atsakė, kad nieko draudžiamo neturi, tik nurodė, kad striukės kišenėje turi švirkštą. Dalinės apžiūros metu pas V. S. striukės kišenėje rado švirkštą, švirkšto viduje buvo skaidrios spalvos skystis. Taip pat dalinės apžiūros metu pas pilietį kelnių dešinės pusės kišenėje rado juodos spalvos plastikinį maišelį, kurio viduje matėsi baltos spalvos milteliai galimai narkotinės medžiagos.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš juodos spalvos plastikinio maišelio užlydytos dalies (pakuotė su plomba Nr. 038855), 2023 m. sausio 21 d. rastos ir paimtos pas V. S., sudėtyje yra narkotinių medžiagų – metadono, jo masė yra 0,007 g ir karfentanilio, jo masė yra 0,00009 g. Bespalvio, skaidrios spalvos skysčio iš vienkartinio švirkšto (pakuotė su plomba Nr. 038855), 2023 m. sausio 21 d. rasto ir paimto pas V. S., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes yra nepakankamas tirti pateiktos medžiagos kiekis.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. sausio 21 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini)šalia prekybos centro „Maxima“ pastebėtas jaunuolis, kuris išvydęs žymėtą tarnybinį automobilį akivaizdžiai sutriko, pradėjo dairytis į šalis. Kilus įtarimui atlikta dalinė asmens apžiūra, kurios metu pas V. S. striukės kišenėje rastas vienas švirkštas su skaidrios spalvos skysčiu galimai narkotine medžiaga ir dešinės pusės kelnių kišenėje rastas vienas juodos spalvos polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais galimai narkotine medžiaga, pastarasis nurodė, kad tai jo. V. S. paaiškino, kad galimai narkotines medžiagas pirko prie Kauno autobusų stoties asmeniniam naudojimui be tikslo platinti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 259 straipsnio 1 dalis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno arba siuntė narkotines arba psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi šio straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti minėto straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.

Formuojamoje teismų praktikoje BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo 260 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų yra atribojamos ne tik pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, bet ir subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą, kuris suprantamas kaip kaltininko noras atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019, 2K-52-942/2022).

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija), kaltinimas V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad 2023 m. sausio 21 d. jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, plastikiniame maišelyje, savo dešinėje kelnių kišenėje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą ­– metadoną, kurio masė yra 0,007 g ir karfentanilį, kurio masė yra 0,00009 g. Šias kaltinamojo nurodytas alinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. S. parodymai. Be to, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas taip pat patvirtina, kad V. S. su savimi turėjo švirkštą su skaidriu skysčiu viduje, bei maišelį su galimai narkotinėmis medžiagomis. Specialisto išvada patvirtina, kad baltos spalvos miltelių iš juodos spalvos plastikinio maišelio užlydytos dalies (pakuotė su plomba Nr. 038855), 2023 m. sausio 21 d. rastos ir paimtos pas V. S., sudėtyje yra narkotinių medžiagų – metadono, jo masė yra 0,007 g, ir karfentanilio, jo masė yra 0,00009 g. Šios narkotinės medžiagos yra įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus. Tokių medžiagų apyvarta rinkoje yra ribota, o tai reiškia, kad jas įsigyti gyventojai gali tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos tvarkos, įstaigose, kuriose šiomis medžiagomis yra teisėtai prekiaujama. Duomenų, kurie patvirtintų, kad V. S. šias medžiagas įsigijo tokioje įstaigoje bei laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, byloje nėra. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis šias medžiagas įgijo stoties turguje iš nepažįstamo asmens. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis jomis disponavo neteisėtai. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus visus ištirtus įrodymus, tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, taip pat susiejant juos į vientisą loginę grandinę, vertinant jų visumą, teismas konstatuoja, kad V. S. padarė inkriminuotą jam veiką, jo veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, kadangi jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi narkotines medžiagas – metadoną ir karfentanilį, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios sunkinančios aplinkybės pripažinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz. kasacinio teismo nutartys: Nr. 2K-15-489/2019, Nr. 2K-304-648/2019 ir kt.).

Nors kaltinamasis narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino turintis priklausomybę narkotikams. V. S. nuo 2023 m. kovo 20 d. gydosi už valstybės skiriamas tam lėšas nuo priklausomybės narkotikams VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu ir kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. jam taikomas specialus režimas, griežta dienotvarkę, darbo ir kitos terapijos, jis yra dabar antroje reabilitacijos fazėje, kas rodo, kad gydymui asmuo pasiduoda, jis labai motyvuotas ir gali pakeisti savo gyvenimo būdą.

Kaltinamasis nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, kaip pats nurodė, palaiko ryšius su mama ir seserimi, nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas viso 7 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėlei teisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus ankstesniais nuosprendžiais jam taikytas bausmės rūšis, netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teistumus ir taikytų bausmių efektyvumą, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2021 m. birželio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei 2023 m. balandžio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, kadangi kaltinamasis šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatlikęs bausmės.

Teismas pažymi, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius, šeiminius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis turi priklausomybę narkotikams, pats savarankiškai ieškojo ir pradėjo gydymąsi nuo šios priklausomybės, šiuo metu yra jau antroje gydymosi fazėje iš keturių, kaip matyti iš pačio kaltinamojo tvirtos motyvacijos, nurodytos teismo posėdžio metu, ir iš liudytojo V. Š. parodymų, asmuo sėkmingai pradėjo keisti savo gyvenimo būdą, nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo antivisuomenines nuostatas nuo gydymosi pradžios, nenustatyta, kad po šios veikos, padarytos dėl priklausomybės narkotikams, kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, taip pat nėra duomenų, kad po veikos padarymo kaltinamasis būtų baustas administracine tvarka. Vertinamu atveju būtent pozityvūs kaltinamojo elgesio, jo požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, atgaila dėl padarytos veikos, teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina nuteistojo dedamas pastangas keistis, kaltinamojo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, nutruktų valstybės finansuojamas kaltinamojo specialaus gydymosi visaapimantis procesas. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą kaltinamajam atidedant, tokiu būdu neizoliuojant jo nuo visuomenės, o suteikiant jam galimybę pasitaisyti, toliau tęsiant gydymąsi.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, dėl kurio kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės, priešingai padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis teistas, tačiau kaip pats nurodė nusikalstamos veikos padarytos priklausomybės narkotikams pasėkoje, šiuo metu kaltinamasis būtent ir gydosi nuo šios priklausomybės, administracine tvarka baustas, tačiau ne už šiurkščius pažeidimus, kitų neigiamai charakterizuojančių byloje duomenų nenustatyta, todėl siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, siekiant nenutraukti jo pradėto sėkmingo gydymosi nuo priklausomybės narkotikams, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metų terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, 2) tęsti gydymąsi nuo priklausomybės ligos; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) baigus gydymąsi nuo priklausomybės pradėti dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje ar pradėti mokytis. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, tuo pačiu galės tęsti gydymąsi nuo ligos – priklausomybės narkotikams, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

V. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kardomoji priemonė neskirta.

Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BK 94 straipsnio nuostatas: tuščia plastikinio maišelio dalis ir tuščias vienkartinis švirkštas, esantys voke, kuriame yra pakuotė su plomba Nr. 038855, puodelis ir jame esantis žiebtuvėlis, esantys pakuotėje su plomba Nr. 038854, elektroninės svarstyklės, esančios voke Nr. 3, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti su 2021 m. birželio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (2 metai 6 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo) dalimi ir su 2023 m. balandžio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (20 parų arešto) dalimi ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 7 (septynis) mėnesius 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2) tęsti gydymąsi nuo priklausomybės ligos; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) baigus gydymąsi pradėti dirbti arba mokytis ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- tuščią plastikinio maišelio dalį ir tuščią vienkartinį švirkštą, esančius voke, kuriame yra pakuotė su plomba Nr. 038855, puodelį ir jame esantį žiebtuvėlį, esančius pakuotėje su plomba Nr. 038854, elektronines svarstykles, esančias voke Nr. 3, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.