- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- AN2-48-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02590-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- R. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo R. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, paskiriant jam 1 250 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 22.10 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,79 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį Mazda, v/n (duomenys neskelbtini) požeminėje garažų stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į garažo Nr. 21 duris, dėl ko apgadino savo vairuotą automobilį bei kitą turtą. Šiais veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui R. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą panaikinti, pripažinus jo veiksmuose būtinojo reikalingumo sąlygas, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad garaže remontavo motinai priklausantį automobilį Mazda, išgėrė porą skardinių alaus. Baigęs tvarkyti automobilį, nusprendė jį užvesti ir patikrinti, ar viskas tvarkoje, tuomet įstumti automobilį į garažo boksą. Manydamas, kad automobilyje nėra įjungta pavara, per atidarytą langą kišo ranką ir pasuko raktelį užvedimo spynelėje. Dėl įjungtos pavaros automobilis staiga pradėjo judėti į priekį, kas jam buvo labai netikėta. Priešais automobilio judėjimo kryptį stovėjo vienas iš byloje apklaustų liudytojų, išdėliotos kito automobilio detalės, toliau buvo kaimyno garažo vartai, už kurių darbavosi kaimynas. Suvokė, kad judantis automobilis gali sužaloti žmones, sugadinti turtą, todėl nedelsdamas šoko į vairuotojo vietą ir bandė transporto priemonę sustabdyti.
Apelianto teigimu, kad, būdamas išgėręs, buvo priverstas sėsti už automobilio vairo, kadangi siekė išvengti neigiamų pasekmių, todėl yra pagrindas pripažinti, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Mano, kad jo atveju buvo visos būtinojo reikalingumo sąlygos, tačiau teismas to nevertino. Tai, kad pats sukėlė pavojingą situaciją, apelianto vertinimu, negali būti motyvu atsisakyti taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas. Neneigia savo veiksmais sukėlęs pavojingą situaciją, tačiau to nesiekė padaryti tyčia. Jam pačiam automobilio pajudėjimas buvo didžiulė staigmena. Jo veiksmai po automobilio pajudėjimo patvirtina, kad jo sudaryta pavojinga situacija dėl neatsargumo, ją siekė pašalinti priemonėmis, kurios, mano, buvo vienintelės pateisinamos tuo momentu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas R. L. neginčija faktinių byloje nustatytų aplinkybių, tačiau nurodo, kad veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis.
ANK 16 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Vadovaujantis ANK 9 straipsnio nuostatomis, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju, R. L. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, t.y. už tai, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į garažo duris, dėl ko apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, R. L. veikė netiesiogine tyčia. Apeliantas darydamas pažeidimą, suvokė pavojingą veikos pobūdį, t.y. suprato, kad automobilio starterio įjungimas, esant įjungtai pavarai, yra pavojingas veiksmas, ypač tą darant fiziškai asmeniui nesant automobilio viduje ir neturint galimybės automobilio judėjimo sukontroliuoti, ir dar būnant neblaiviam, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti pavojingų padarinių, ir, nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pabrėžtina, kad apeliantas, būdamas padidinto pavojingumo šaltinio valdytoju, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jo turto saugumui, palikdamas automobilyje įjungtą pavarą, o starterį įjungė neįsitikinęs, kad pavara išjungta ir automobilis nepajudės. Pažymėtina, kad automobiliu į požeminius garažus R. L. jo motinai priklausančiu automobiliu, bylos duomenimis, atvažiavo pats, taigi jis pats ir atliko šiuos veiksmus, sustabdydamas automobilį ir išjungdamas variklį, taigi apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad automobilio pajudėjimas buvo jam pačiam staigmena, vertintina kritiškai, kaip gynybinė apelianto pozicija. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytai motyvacijai, kad R. L. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Be to, automobilis, kaip nurodė pats pažeidėjas ir liudytojai E. K., E. B., J. J., sustojo pats, atsitrenkęs į garažo vartus, taigi tik dėl to, o ne dėl apelianto veiksmų buvo išvengta didesnių neigiamų padarinių. Nustačius, kad administracinis nusižengimas įvykdytas veikiant netiesiogine tyčia, o ne dėl neatsargumo, nėra teisinio pagrindo taikyti būtinojo reikalingumo nuostatas.
Keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą apelianto skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.