Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Laisvydas Zederštremas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.; 1.2.14.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Vaclovo Iždono ir Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. nuteistas pagal LR BK 179 str. 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant P. L. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu akcinei bendrovei „VST“ padarytą ir teismo priteistą turtinę žalą.

Priteista iš P. L. akcinei bendrovei „VST“ 10 000,- litų žalos atlyginimo.

P. L. nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2005 m. balandžio 26 d. neteisėtai naudojo elektros energiją, t.y. savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, tyčia savavališkai prie įvadinio kabelio jo sujungimo vietoje prieš apskaitą prijungęs kitą kabelį (atvadą), neteisėtu būdu be apskaitos tiekė elektros energiją gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose bei kieme buvusiems elektros energijos imtuvams, tuo padarydamas akcinei bendrovei „VST“ 28 472,52 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. L. prašė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006m. spalio 2d. nuosprendį panaikinti kaip nepagrįstą ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde apeliantas nurodė, kad jo kaltę teismas grindė vien tik ta aplinkybe, kad jo namuose rastas elektros kabelis buvo „sudurtas“.

Nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis sakė, jog kabelis sprogo tik po tam tikro laiko, kai buvo pajungta elektra, nors jis viso proceso metu teigė, kad tai įvyko elektros įvedimo jo name priėmimo metu, dalyvaujant kolūkio elektrikams G. ir K. bei elektros tinklų atstovams. Tokiu būdu elektros tinklų atstovams apie įvykį buvo žinoma ir jie minėtą problemą turėjo išspręsti.

Elektros tiekėjas sutarties su juo nesudarė ir to jam nesiūlė. Faktą, kad jis sakė, jog jo namuose buvo sprogęs kabelis ir kad elektros tinklų atstovai žadėjo jį pakeisti, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas P. B. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas jo kaltės įrodymu nepagrįstai laikė tą aplinkybę, jog jis nepranešė elektros tiekėjui apie pažeistą įvadinį kabelį.

Teismo nuosprendyje išdėstyta išvada, kad jo namuose elektros kabelis buvo paslėptas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes kabelis nebuvo apkaltas, taip pat aiškiai matėsi po kabelio sprogimo išdegusios lubos.

Bylos aplinkybių neatitinka ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada, kad liudytojų P. P. ir R. A. parodymai yra nuoseklūs, nes jie pradžioje teigė, jog įėję į jo kiemą, pamatė jį stovintį kieme, vėliau – kad jis buvo prie traktoriaus, kuris stovėjo ne kieme, dar vėliau – kad jis sėdėjo traktoriaus kabinoje. Jis elektros tiekėjo atstovams neprisistatė todėl, kad ir jie to nepadarė, todėl ši aplinkybė negalėjo būti pagrindas teismui teigti, kad jis neteisėtai naudojo elektros energiją.

Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad apylinkės teismas nebandė išsiaiškinti, ar jo name įmanoma prie įvadinio kabelio prijungti šalutinius kabelius, taip pat nesiaiškino aplinkybės, ar jis galėjo per 10 ar 15 minučių, kol atvažiavo apylinkės inspektorius A. S., atjungti šalutinį kabelį ir vėl jį sujungti, nes tarp „nulinės“ ir „fazinės“ gyslos yra 220 V įtampa, o tarp „fazinių“ gyslų – 380 V įtampa. Be to, norint apie įvadinio kabelio prijungti šalutinius, reikėtų atjungti visą liniją. Teismas neatsižvelgė į liudytojo R. A. parodymus, kad transformatorius yra rakinamas.

Nuteistojo P. L. teigimu, teismas, nekviesdamas į teisiamąjį posėdį specialisto J. M. ir taip nesuteikdamas jam galimybės užduoti minėtam specialistui klausimus, pažeidė jo teisę į tinkamą gynybą.

Teismas be pagrindo neapklausė jo 2006-03-29 pareiškime prašytų apklausti liudytojų ir be pagrindo neskyrė ekspertizės, tikslu išsiaiškinti, ar elektros kabelis buvo specialiai perkirptas siekiant neteisėtai naudoti elektrą, ar sutrupėjo sprogimo metu.

Apeliantas skundu prašė atsižvelgti į tai, kad teismas nenustatė, jog jo namuose būtų buvęs papildomas elektros kabelis, kurio pagalba būtų galima apeiti apskaitos prietaisą, nenustatė, kokiu būdu būtų galima tai padaryti. Be to, teismas nuosprendyje nurodydamas, jog aplinkybė, kad jis išjungė iš elektros tinklo boilerį, jį išmontavo ir paslėpė, netiesiogiai įrodo, kad jis neteisėtai naudojo elektros energiją, šios išvados nepagrindė. Teismas neatsižvelgė į jo pateiktą boilerio nuotrauką, iš kurios matyti, kad jis neturi atskirų montuojamų dalių, o yra paprasčiausiai pakabinamas ir nukabinamas. Minėtą boilerį atvykus elektros tiekėjo atstovams jis išjungė tam, kad neužvirtų vanduo.

P. L. teigimu, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad 2005-12-05 atliekamos kratos metu tyrėjai, iškirpę sūdurimo kabelio galus, juos pasiėmė ir tik po pusantros valandos supakavo bei užplombavo, t.y. per minėtą laiko tarpą su laidais jie galėjo atlikti bet kokius veiksmus. Vėliau šie laidai buvo pateikti specialistui, kuris juo ištyręs galėjo padaryti neteisingą išvadą.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad 2005-05-05 atliktos apžiūros protokole pasirašė ne jis ir be pagrindo nepaskyrė rašysenos ekspertizės.

Savo atsikirtime į P. L. apeliacinį skundą civilinis ieškovas AB „VST“ prašė palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006-10-02 nuosprendį nepakeistą, nurodydami, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kad P. L. 2005-04-26 ir 2005-04-29 AB „VST“ atstovams neleido ir kliudė tinkamai atlikti savo pareigas, apžiūrėti vidaus tinklą, surašyti elektros ėmėjus, užfiksuoti pažeidimus, dėl ko patikrinimas vyko per kelis kartus, o per šį laiką P. L. bandė nuslėpti nusikaltimą panaikindamas nelegalų atvadą, paslėpdamas elektrinį vandens šildytuvą ir t.t.

Teismo posėdyje nuteistasis P. L. ir jo gynėjas adv. D.Narmontas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė M.Visockienė ir civilinio ieškovo atstovai prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pakruojo rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė P. L. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos.

Kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, apelianto P. L. prašymu, byloje atlikusi įrodymų tyrimą ir išnagrinėjusi visas bylos aplinkybes bei įvertinusi surinktus įrodymus, nustatė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006m. spalio 2d. nuosprendžio, kuriuo P. L. buvo nuteistas pagal LR BK 179str.1 dalį, apelianto nurodytais motyvais pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo.

Pakruojo rajono apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad tarp P. L. kaip energijos vartotojo ir AB „VST“, kaip energijos tiekėjo, buvo faktinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, nes P. L. patvirtino, jog jo, kaip elektros energijos vartotojo įrenginiai prie elektros tinklų buvo pajungti maždaug 1982-1983 metais, elektros skaitiklis buvo užplombuotas ir tikrinamas energijos tiekėjo, jis periodiškai atsiskaitinėjo už sunaudotą elektros energiją, todėl, kaip nustatyta LR Civilinio kodekso 6.384str. 1dalyje, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis pagal Civilinio kodekso 6.384 str.1d. laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jei joje nenumatyta ko kita. 1987m. P. L. buvo pasirašęs įsipareigojimą „užtikrinti įvadinių įrenginių ir atsiskaitomojo elektros skaitiklio saugumą bei jų plombų nepažeidžiamumą“, kas rodo, kad jis prisiėmė elektros energijos vartotojo- pirkėjo pareigas ir atsakomybę. Todėl apelianto motyvas, kad nesant sutarties su tiekėju jis negali atsakyti už įvadinio kabelio pažeidimą, nepagrįstas.

Apelianto skundo motyvas, kad įvadinio kabelio jis nepažeidė, o kabelis „sprogo“ pats 1982-1983 metais prijungus jo namui elektros tiekimą, yra paneigtas pirmos instancijos teisme surinktais įrodymais, o taip pat kompleksinės ekspertizės, atliktos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, akto (t.2, b.l.131-140) išvadomis (1.2. punktas), kad trumpo jungimo srovių poveikyje tyrimui pateikto kabelio gyslų grandinės nutrauktos nebuvo“. Kad vientisas įvadinis kabelis kaltinamojo P. L. nurodytomis aplinkybėmis negalėjo „sprogti“, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu patvirtino liudytojai R. A. (t.1, b.l.176) ir A. A. (t.2, b.l. 33-34), be to jie patvirtino, kad „sprogus“ įvadiniam kabeliui nebūtų buvę galima sujungti jo galų, nes galai nuo sprogimo ir susilydimo sutrumpėtų, o kabelis yra stabiliai pritvirtintas prie sienos ir aptinkuotas. Taip pat minėto ekspertizės akto 5-ame punkte nurodyta, kad kabelio gyslų galai atidalinti laužiant“. Apelianto ir jo gynėjo išreikštų abejonių, kad ekspertams pateikto kabelio galai galėjo būti pakeisti tyrėjams juos ilgą laiką nešiojantis su savimi, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, ir kolegija neturi pagrindo abejoti šio daiktinio įrodymo tikrumu, juolab, kad 2005-05-05 atliktos kratos, kurios metu buvo iškirpta pažeista įvadinio kabelio dalis, paimta kaip daiktinis įrodymas, įdėta į medžiaginį maišelį Nr. ŠET 399 ir užplombuota (plombos Nr.105208 NIC), metu dalyvavo ir pasirašė protokole 6 asmenys, tame tarpe P. L. (t.1, b.l. 28-29).

Apelianto skundo motyvas, kad jis negalėjo per 10 ar 15 minučių, atjungti šalutinį kabelį ir vėl jį sujungti, nes tarp „nulinės“ ir „fazinės“ gyslos yra 220 V įtampa, o tarp „fazinių“ gyslų – 380 V įtampa, ir kad norint prie įvadinio kabelio prijungti šalutinius, reikėtų atjungti visą liniją, yra nepagrįstas. Kompleksinės ekspertizės akte yra nurodyti keli atvado prijungimo būdai (t.2.b.l. 131-140), kuriais galėjo pasinaudoti P. L., neišjungdamas įtampos linijoje, be to, šios ekspertizės metu buvo nustatyta (išvados 10p.), kad „kabelio gyslų paviršiaus išorinėje (išgaubtoje) pagal susukimą tarpusavyje gyslų dalyje yra lokalių apsilydymų ir kibirkščiavimui būdingų sustingusių gyslos metalo purslų, susidariusių prie mechaniškai įspaustų ir oksidais padengtų įdubų. Tai rodo, kad kabelis gyslos susukimo srityje yra kontaktavęs su pašaliniu laidininku tekant jomis elektros srovei“.

Apeliacinio skundo motyvai dėl specialisto J. M. neiškvietimo bei ekspertizės nepaskyrimo nebetenka reikšmės, nes apelianto prašymu buvo atlikta kompleksinė ekspertizė, o specialisto J. M. apeliantas kviesti ir kitų įrodymų rinkti nebeprašė.

Skundo motyvas, kad jo kaltę teismas grindė tik ta aplinkybe, kad jo namuose rastas įvadinis elektros kabelis buvo „sudurtas“, nėra pagrįstas, nes pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas kaltinimo pateiktas ir paties kaltinamojo P. L. nurodytas bylos aplinkybes ir išvadą dėl P. L. kaltės padarė vadovaudamasis surinktų įrodymų visuma.

Apelianto motyvas, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatęs, jog jo namuose būtų buvęs papildomas elektros kabelis, kolegijos nuomone neduoda pagrindo abejoti nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu, nes pirmos instancijos teismas vadovaujasi kitais įrodymais, patvirtinančiais P. L. kaltę naudojus elektros energiją be apskaitos, be to, kaltinime nurodytas atitinkamas laikotarpis, per kurį kaltinamasis neteisėtai naudojosi elektros energija, todėl tai, kad kratos metu kabelis (atvadas) nebuvo rastas, nereiškia, kad per nuosprendyje nurodytą laikotarpį jo nebuvo.

Apelianto nurodytas aplinkybes dėl boilerio išmontavimo byloje patvirtino apklausti liudytojai P. P. ir R. A. (t.2,b.l.174-177) ir abejoti jų parodymais nėra pagrindo.

Apelianto motyvas, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta jį sakius, jog kabelis sprogo tik po tam tikro laiko, kai buvo pajungta elektra, yra nepagrįstas, nes nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, išdėstydamas kaltinamojo P. L. parodymus, teismas nurodė kaltinamąjį sakius „neužilgo po to, kai buvo įvesta elektra, sprogo įvadinis kabelis“, ir lygiai tokie pat kaltinamojo P. L. žodžiai įrašyti teismo posėdžio protokole ( t.2, b.l. 69), kur nurodoma „Neužilgo po to sprogo kabelis, aprūko lubos“. Pastabų dėl minėto protokolo nebuvo. Kolegija mano, kad tai nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės neturi.

Kolegija laiko nepagrįstais apelianto motyvus, jog neatitinka bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada, kad liudytojų P. P. ir R. A. parodymai yra nuoseklūs. Pažymėtina tai, kad teismas laikė nuosekliais šių liudytojų parodymus dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, t.y. „kad 2005-04-26 patikrinimo pas P. L. metu, rūsio patalpoje, po lentelėmis, iš kurių viena buvo praktiškai nepritvirtinta, buvo rasta įvadinio kabelio sujungimo vieta, kabelio trys „fazinės“ gyslos buvo neizoliuotos, izoliuota tik viena „nulinė“ gysla, „fazinės“ gyslos buvo apdegusios, apsilydžiusios, P. L. namuose buvo boileris, kuris buvo įjungtas į tinklą, ir kurio 2005-04-27 apžiūros, vėlesnių šių liudytojų apsilankymo metu nebebuvo“, tuo tarpu apeliantas nurodo ir analizuoja visai kitas aplinkybes, lygindamas atskiras liudytojų parodymų detales, kurios esminės reikšmės nuosprendžio teisėtumui neturi.

Apelianto motyvas, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jo namuose elektros kabelis buvo paslėptas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįstas, nes pats kaltinamasis nurodė, kad įvadinis kabelis buvo apkaltas lentelėmis (t.2,b.l.172). Tai patvirtina Įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1,b.l.6-8), bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Apelianto skundo motyvas, kad teismas neatsižvelgė, jog 2005-05-05 atliktos apžiūros protokole pasirašė ne jis ir nepaskyrė rašysenos ekspertizės, atmestinas, nes apklausti liudytojai D. Š. , A. A. ir kt. patvirtino (t.2, b.l. 29-35), jog apžiūrint įrenginius P. L. dalyvavo ir pats nurodė, kurie elektros įrenginiai veikia, taip pat P. L. reikalavimu AB „VST“ darbuotojai įjungė elektrą vien tam, kad būtų patikrinti įrenginiai, ką patvirtino pats P. L. Kolegija neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą P. L. neprašė atlikti jo parašo ekspertizę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d.1 p., n utaria:

Nuteistojo P. L. apeliacinį skundą atmesti.