Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. A. (V. A.) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kuria patenkintas Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008-04-23 nutartimi V. A., padariusiam įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 227 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Be to, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008-06-06 nutartimi V. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, taip pat buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. V. A. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, 2014-11-06 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, 2016-11-18 nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, 2017-03-24 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-04-01 nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis V. A. pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, bei šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-09-24 nutartimi.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-19 nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. A. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs V. A. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-19 nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą bei pratęsė V. A. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą. Šiuo metu egzistuojančios aplinkybės, priešingai skunde dėstomiems teiginiams, dar neleidžia daryti išvados, jog V. A. psichikos būklė yra pakankamai stabili ar jo socialinis pavojingumas yra ženkliai sumažėjęs ar išnykęs, jog būtų galima keisti jam šiuo metu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę švelnesne.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Tiek BK 98 straipsnio 6 dalyje, tiek BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš teismui kartu su teikimu pateiktos 2020-02-20 Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, rekomenduodama pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis V. A., nurodė, jog jo psichikos būsena nėra pakankamai stabili – kartojasi disforinės reakcijos, stipraus nerimo epizodai, vargina paranojinės mintys, yra kritikos stoka, atsisako vartoti vaistus, koreguojamas gydymas, keičiant į ilgo veikimo vaistus. Pacientui yra nustatyta rezistentiška gydymui šizofrenijos forma. Komisijos metu formalaus kontakto, gynybiškas. Nuotaika pažeminta su disforija, emocijos greit kintančios, greit dirgsta. Mąstymas stokojantis logikos. Išsako daug hipochondrinio turinio nusiskundimų, senestopatijų. Išreikšti histrioninės, paranoidinės asmenybės bruožai. Suvokimo sutrikimus neigia, jų nekonstatuojama. Epizodais sustiprėja nerimas, agrofobija dėl ko nelanko užimtumo, socialiai dezadaptuodas. Nekritiškas susirgimo, elgesio atžvilgiu. Atsisako vartoti vaistus, nuolat derasi dėl gydymo.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgęs į gydytojų komisijos išvadą bei joje pateiktus paaiškinimus, tinkamai įvertino V. A. psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą. Iš bylos duomenų visumos matyti, jog V. A. psichinė būsena yra iš esmės nepasikeitusi (nestabili), vyrauja nepastovios nuotaikos, disforijos, greit provokuojasi pykčio reakcijos, pacientas įtemptas, nebendradarbiaujantis, stokoja kritikos susirgimo, elgesio atžvilgiu, visą laiką nepatenkintas skiriamu gydymu. Kaip akcentuota išvadoje – elgesys sunkiai koreguojamas. Taigi, pirmiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog V. A. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jo pavojingumas ir dėl padarytos veikos pavojingumo bei jo psichikos sutrikimo V. A. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare bei jo tinkamą gydymą galima užtikrinti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Kaip tik iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pastarojo ligonio esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos stoka savo būsenos atžvilgiu, kuri atsispindi ir atskirojo skundo argumentuose, rodo, kad V. A. socialinis pavojingumas dar išlikęs.

9. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą V. A. ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. A., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.