Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1766-1128/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
e1-1766-1128/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16363-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1766-1128/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16363-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6.; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. gegužės 6 d., apie 19.16 val., Vilniuje, Žalioji g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 1 B, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis Peugeot 4007 priklauso jam, šio automobilio valdytojas-savininkas yra jis. 2023 m. gegužės 6 d., po pietų, apie 15.00-16.00 val., nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko trauktinės – 0,7 l „Žalios devynerios“, ir, nuvažiavęs prie miškelio, pakraštyje sustojo, kad niekam netrukdytų, ir pradėjo vienas vartoti minėtą trauktinę. Taip stovėjo kažkur Pavilnio rajone, Vilniuje, adreso ten jis nežino. Išgėręs visą butelį trauktinės, jis užmigo. Miegojo automobilyje. Tada pabudo nuo garso, kad kažkas beldžiasi į automobilio langą. Pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Jis atidarė dureles, pradėjo bendrauti su pareigūnais. Pareigūnai jam paaiškino, kad šie gavo pranešimą, kad stovi automobilis ir jame žmogus, kad galimai jam yra blogai. Jis neatsimena, ar pareigūnai jo klausė, ar jis vartojo alkoholį, tačiau, matyt, paklausė, nes jam pasakė, kad jis girtas nevairuotų automobilio. Pareigūnams pasakė, kad jis niekur nevažiuos, nevairuos automobilio, užsirakins automobilyje ir miegos. Tada pareigūnai išvažiavo. Jis automobilyje pasėdėjo dar apie pusę valandos ir nusprendė pavažiuoti labiau į mišką, kad niekam netrukdytų, ir ten toliau miegoti. Užvedė rakteliu automobilį ir pradėjo važiuoti. Pavažiavo apie 20 metrų, kai jį sustabdė tie patys pareigūnai. Šie jam paaiškino, kad jį perspėjo, kad nevairuotų. Tada pareigūnai patikrino jo blaivumą ir pirmu pūtimu nustatė, atsimena, virš dviejų promilių, antru pūtimu dar daugiau pripūtė. Jis su alkotesterio rodmenimis sutiko, pasirašė, kad sutinka. Tada jo automobilis buvo nuvežtas į saugomą aikštelę, o jam duotas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė. Jam buvo sunkus laikotarpis, viskas susikaupė ir dėl to taip įvyko. Jis labai pergyvena, kad taip pasielgė, nepateisina savo tokio elgesio, supranta, kokios galėjo būti pasekmės. Džiaugiasi, kad nieko baisaus neįvyko.

Be R. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: neblaivumo nustatymo aktu, liudytojo T. K. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. M. 2023 m. gegužės 6 d., apie 19.16 val., Vilniuje, Žalioji g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 1 B, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilių etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus R. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su paskirta bausme sutinka, tik prašo esant galimybei baudą leisti sumokėti dalimis, kadangi visos sumos iš karto sumokėti neturės galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę R. M. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. M. – nebaustas administracine tvarka, neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo R. M. prašymą, nustato jam 6 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. M. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Prokurorė prašo uždrausti R. M. naudotis specialia teise 3 metų laikotarpiui. Visgi, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – 2023 m. gegužės 8 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. R. M. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra R. M. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. M. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., apribojo R. M. nuosavybės teises į automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą. Kadangi automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti R. M. 6 mėnesių terminą sumokėti baudą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. M. priklausantį turtą – automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti R. M., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pukinskas