Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-573/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
1-117-573/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
L. B.
Nukentėjusysis
E. A.
Advokatai
Gvidas Byčius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-573/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42669-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.22.1.1; 2.3.6.4.5; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,kaltinamajam L. B., jo gynėjui advokatui Gvidui Byčiui,nukentėjusiai E. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2) 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 valandų per mėnesį,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. 2019 m. spalio 6 d. apie 03.48 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą grasino nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę E. A. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: prieš E. A. valią panaudojęs fizinę jėgą ir ištempęs ją iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio trečiajame aukšte, laiptinę, kurioje koja įspyręs E. A. į galvą ir buteliu sudavęs jai į dešinį petį, E. A. pasislėpus pirmajame laiptinės aukšte už durų, jis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė šaunamąjį ginklą ir pirmojo aukšto laiptinėje pamatęs E. A., viena ranka šį šaunamąjį ginklą laikydamas, kita ranka sugriebė E. A. už kaklo, stipriai suspaudė ir vesdamasis ją į butą Nr. (duomenys neskelbtini), būnant laiptinėje tarp antrojo ir trečiojo aukštų, demonstratyviai užsitaisė šaunamąjį ginklą ir grasino E. A., jog, jeigu atvažiuos policijos pareigūnai, jis šaus, nudegins jai veidą, siekdamas įkišti šaunamąjį ginklą E. A. į burną, jis tyčia kišo jį prie E. A. veido sakydamas „išsižiok, žiurke, aš tau įrodysiu”, tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. būnant bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir laukiant atvykstančių policijos pareigūnų, jis užrakino buto duris ir nukreipęs užtaisytą šaunamąjį ginklą į E. A., grasino žodžiais “va dabar aš tave nušausiu”, o atvykusiems policijos pareigūnams reikalaujant atidaryti buto duris, grasino, kad buto durų neatidarys ir ją nušaus, tokiais aktyviais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to, jis, 2019 m. spalio 6 d. apie 03.48 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. A., o būtent: prieš jos valią, panaudodamas fizinę jėgą, sugriebė jai už palaidinės ir ištempė ją iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio trečiajame aukšte, į laiptinę, kurioje tyčia vieną kartą koja įspyrė E. A. į galvą, buteliu vieną kartą sudavė jai į dešinį petį ir stūmė ją į paties išdaužtą priešgaisrinio hidranto dėžę, ko pasekoje E. A. atsitrenkė į stiklo šukes, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. A. pasislėpus pirmajame aukšte už durų, jis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmęs šaunamąjį ginklą ir pirmojo aukšto laiptinėje pamatęs E. A., viena ranka laikė šaunamąjį ginklą, o kita sugriebė E. A. už kaklo, stipriai jį suspaudė ir nusivedė ją į butą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko E. A. bandant atidaryti buto duris atvykusiems policijos pareigūnams, jis savo kūnu užgriuvo E. A. ant dešinės rankos ir rankoje laikydamas šaunamąjį ginklą juo vieną kartą sudavė jai į galvą, taip mušdamas ir smurtaudamas E. A. padarė minkštųjų audinių sumušimą kairiojo smilkinio bei dešinės alkūnės ir dilbio srityse, odos įbrėžimą kairės plaštakos II delnakaulio projekcijoje bei paviršinę odos pjautinę žaizdą kairės plaštakos I piršto naginėje falangoje, sukėlusius E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir prie savęs laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – Vokietijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, PPK modelio pistoletą „Walther“ Nr. G255444, skirtą šaudyti centrinio įskėlimo 8 mm kalibro garsiniais (signaliniais) šoviniais, ir septynis C kategorijos šaudmenis - pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, centrinio įskėlimo dujinius šovinius, skirtus šaudyti iš pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, centrinio skėlimo, lygiavamzdžių pistoletų, šaudančių dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, bei šį šaunamąjį ginklą su šaudmenimis neteisėtai nešiojo 2019 m. spalio 6 d. apie 03.48 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje grasindamas juo nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę E. A. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kol 2019 m. spalio 6 d. 03.57 val. (duomenys neskelbtini), šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado bei paėmė policijos pareigūnai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio laiku, tą naktį grįžo iš Vokietijos, buvo išgėręs. Susitiko su broliu. išgėrė ir nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)”. Kadangi abu buvo su treningais, jų neįleido, tada grįžo namo persirengti. E. jo neįsileido. Tada nuvažiavo į naktinę parduotuvę. nusipirko „Zelionaja Marka”, išgėrė su broliu ne visą butelį. Kai grįžo namo, baladojosi į duris, kad įsileistų, paskui skambinėjo. Neatsimena kaip atidarė duris Po to nelabai viską atsimena, išėjo E., jis jai sugriebė. Lyg stvėrė už durų ir patraukė ją link savęs. Gali būti, kad sudavė jai į galvos sritį, į petį su buteliu, įspyrė į koją. Atsimena, kad atėmė telefoną, kad neiškviestų pareigūnų. Atsimena, kad dužo priešgaisrinis čiaupas ir jam pradėjo bėgti kraujas iš rankos ir iš kojos. Kaip nuėjo pasiimti ginklo, neatsimena. Prisimena, kad ieškojo A. ir rado ją laiptinėje pasislėpusią ir parsivedė ją namo. Užtaisė ginklą ir jai grasino. Grasino, nes buvo išgėręs, nevaldė pykčio. Kaip grasino nušauti A., tų žodžių neatsimena. Atsimena, kad E. atrakino duris, policija liepė mesti ginklą, šovė iš tazerio. Ginklą parsivežė iš Vokietijos. Ten kraustė baldus ir rado ginklą. Ginklas dujinis. Su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, dar kartą jos atsiprašo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamojo L. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t, b. l. 61-65), kaltinamasis L. B. patvirtino, kad jie teisingi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. B. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. A. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu L. B., jos sūnumi N. B. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), jos dukra G. B. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Jie kartu gyvena apie pusantrų metų laiko, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Butas nuo 2019 sausio mėnesio yra Kauno miesto savivaldybės priskirtas jai ir vaikams. L. B. šiame bute neregistruotas. Anksčiau jie gyveno (duomenys neskelbtini). L. B. yra ne kartą prieš ją smurtavęs, ne kartą kreipėsi į policiją. Paskutinį kartą L. B. prieš ją smurtavo maždaug prieš metus laiko, ji kreipėsi į policiją ir Santakos policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, jis buvo nubaustas ir gavo viešųjų darbų, lankėsi pas psichologus ir ėjo į probaciją atsižymėti. Tačiau tai buvo ne pirmas kartas, kai L. B. prieš ją smurtavo. Dar prieš tai jis buvo prieš ją smurtavęs, ji kreipėsi į policiją, tačiau ji jam atleido ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jiems susitaikius. Be šių dviejų kartų yra buvę ir daugiau kartų, kuomet L. B. prieš ją smurtavo, tačiau ji nesikreipė į policiją, nes L. B. išeidavo iš namų, ji manė tuo viskas ir baigsis, todėl jam pretenzijų neturėjo. Dėl šio įvykio nori paaiškinti, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 08.00 val. L. B. grįžo iš Vokietijos, kur jis dirba nelegaliai, surinkinėja ir supirkinėja baldus, po to juos parveža į Lietuvą. L. B. Vokietijoje būna apie 2-3 savaites, po to vėl grįžta į Lietuvą. Grįžęs L. B. jai ir jos vaikams parvežė lauktuvių, žadėjo suremontuoti butą, jis buvo geras, blaivus, todėl ji juo pasitikėjo ir vėl priėmė pas save į butą. Bute buvo jos berniukas N., o dukra G. buvo išvežta į svečius visam savaitgaliui. Jie visą dieną laiką leido pas ją bute, ji išskalbė jo drabužius, padarė jam valgyti, jie kartu išgėrė po taurę vyno. Po to L. B. užsimanė šampano, tačiau ji jam neleido, nes ji žino, kad L. B. kai išgeria, būna neadekvatus, agresyvus. Todėl tarp jų įvyko nedidelis žodinis konfliktas. Jam nepatiko, kad ji jam draudžia gerti alkoholį. Tam, kad konfliktas neįsibėgėtų ir nekiltų dar didesnis, ji sutiko ir jam leido nusipirkti šampano, tačiau prieš tai ji jį įspėjo, kad jeigu jis prieš ją kels ranką, ji iškvies policiją. L. B., kai būna blaivus, prieš ją nesmurtauja, o kai išgeria, jis nesivaldo ir visada prieš ją kelia ranką. L. B., kai būna blaivus ir neblaivus, tai du skirtingi žmonės. Jai leidus, apie 19.00 val. L. B. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vieną butelį „Alita” šampano. L. B. grįžus namo, jie kartu išgėrė šampano, ji išgėrė nepilną taurę, o likusį šampaną išgėrė L. B., jis pabaigė ir jos taurę. Apie 22.00 val. jie kartu atsigulė į lovą ir ruošėsi eiti miegoti. Jie miegojo viename kambaryje, o kitame miegojo jos sūnus N.. Ji matė, jog L. B. yra labai neramus, jis vis tai atsikeldavo, tai vėl ateidavo į lovą. Ji suprato, kad jis dar nori išgerti. Tai matydama, ji L. B. priminė, jog jis rytoj turi sutvarkyti kraną. Ji jam pasakė, kad krano reikia ne jai, o jiems, jeigu jis grįžo gyventi su ja. Šie jos pabrėžti žodžiai L. B. nepatiko. Jam nepatiko, kad ji priminė, ką jis privalo padaryti. Po tokių jos žodžių L. B. sutiko, jis jai neprieštaravo. Tada L. B. nuėjo į balkoną parūkyti, grįžęs iš balkono jis pasakė, kad išeina pas draugą ir tuoj grįš. Tada ji L. B. pasakė, kad jeigu jis išeina iš namų, tuomet jam čia kelio nebebus, nes ji jau žinojo, kad jeigu jis išeis iš namų, tuomet jis dar daugiau prisigers, o tada ir vėl prasidės muštynės, garsiai leidžiama muzika ir triukšmas bute. L. B. nusišypsojo ir išėjo, jos neklausė. Tada ji užsirakino duris ir nuėjo miegoti. Neilgai trukus, jai L. B. pradėjo skambinėti, priekaištavo, kaip ji taip galėjo jam prikišti dėl nesutvarkyto krano. L. B. jai sakė, kad jis padės vairuotojo teises, jai įrodys, ką jis gali, jis norėjo ją priversti jaustis kalta. Maždaug už 40 minučių L. B. jai vėl skambino ir sakė, kad jis grįžta namo persirengti, nes jam reikia važiuoti į kavinę „(duomenys neskelbtini)”, todėl ji žiūrėjo per savo trečiame aukšte esančio buto kambario langą, norėjo įsitikinti, jog jis tikrai grįžta. Apie 22.38 val. ji per langą pamatė, jog iš taksi automobilio išlipo neblaivus jos sugyventinis L. B. kartu su savo broliu M. B.. Tada laiptinėje išgirdo triukšmą, jie garsiai šūkavo, rėkavo, daužė jos buto duris. Tai girdėdama ji nusprendė jo neįsileisti į butą, nes bute buvo jos nepilnametis sūnus, ji L. B. labai bijojo. Tada L. B. jai skambino. Ji, būdama kambaryje, atsiliepė L. B. ir jam pasakė, kad jos nėra namuose. Ji manė, kad jis patikės ir išeis, ir jai pavyks išvengti dar daugiau nesąmonių ir nemalonumų. Tačiau L. B. ja nepatikėjo ir jai pasakė, kad iškvies policiją. Po kurio laiko L. B. jai vėl paskambino ir pasakė, kad jau atvyko policijos pareigūnai ir kad ji jį įsileistų į namus. L. B. ji dar kartą pasakė, kad jos nėra namuose. Ji jam pasakė, kad ji prikėlė savo sūnų ir jie išvažiavo. Tada L. B. savo telefoną padavė policijos pareigūnams. Ji jiems dar kartą patvirtino, kad jos nėra namuose, pasakė, kad ji su L. B. neblaiviu nekalbės, kai grįš išsiblaivęs, ji jam atiduos jo daiktus. Tada L. B. kartu su policijos pareigūnais išvyko. Ji per angą įsitikino, jog L. B. ir policijos pareigūnai išvyko. Ji buvo labai išsigandusi, susinervinusi ir vis dar bijojo L. B., todėl nuėjo į virtuvę pasidarė melisų arbatos ir išėjo iš buto į laiptinę parūkyti. Ten jai berūkant, ji išgėrė arbatą. Apie 23.45 val. L. B. grįžo į namus, ją pamatęs pasakė „tai ką tu melage, su kuo pisaisi“, ir norėjo eiti į butą. Ji iš karto jam pasakė „Stop, L., jeigu nori pasiimti savo daiktus, aš iškviečiu policijos pareigūnus ir daiktus pasiimti prie jų“. L. B. sutiko, tačiau policiją išsikvietė ir jis. Policijos pareigūnų jie laukė lauke, ten dar ginčijosi ir žodžiu konfliktavo. Atvykus policijos pareigūnams, ji jų akivaizdoje L. B. padavė jo pasą, tada jam dar prireikė jo kompiuterio. Tada policijos pareigūnai jam pasakė, arba jis apsiriboja su savo pasu, arba jį išsiveš. L. B. neprieštaravo ir pasiėmęs pasą išėjo. Ji grįžo namo, per langą matė, jog policijos pareigūnai dar kurį laiką stovėjo prie jos namų. Ji jautėsi saugi, kol matė, jog yra policijos pareigūnai, todėl ji apie 00.20 val. nuėjo miegoti. Ji miegojo iki 02.55 val., tada jai paskambino L. B. ir prašė, kad jam paskolintų kelis eurus ir iškviestų jam taksi. Ji jam pasakė, kad taksi ji nekvies, pinigų neturi ir ji miega. Tada iki 03.45 val. L. B. jai skambino, ji rado 19 praleistų skambučių, tačiau ji jam ragelio nekėlė. 03.45 val. ji išgirdo didelį triukšmą, trenkimą į buto duris. Tam, kad neprikeltų jos sūnaus, ji paskambino L. B. ir paklausė, kas jam yra. L. B. jai pasakė, kad nori jai paduoti savo pasą tam, kad jis jo nepamestų. L. B. jai įrodinėjo, jog jis yra blaivus. Ji juo lyg ir patikėjo, tačiau dar prieš apsidrausdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus, kad jeigu kas nors blogo įvyktų, spėtų atvykti policijos pareigūnai. Jai dar nepadėjus telefono, ji atidarė buto duris. Atidariusi buto duris, pamatė koridoriuje stovintį akivaizdžiai neblaivų L. B.. Jis kažkurioje rankoje, tiksliai kurioje nežino, laikė degtinės butelį, o kita ranka, tiksliai nežino kuria, suėmė jai už palaidinės ties krūtinės sritimi. Ji rankomis L. B. stūmė nuo savęs, tikėjosi, kad jai pavyks užsirakinti buto duris. Tačiau L. B. ją už palaidinės išsitempė į koridorių. Ji bėgo link kaimynės K. A., gyvenančios tame pačiame aukšte, buto numerio nežino, beldė jai į duris, tačiau, kiek žino, jos bute nebuvo. Tada L. B. priėjęs prie jos koja vieną kartą spyrė jai į galvos sritį. Ji rėkė ir jam sakė „L., baik“, bandė nuo jo pabėgti. Tada L. B. jai buteliu vieną kartą sudavė į dešinį petį. Jis norėjo iš jos atimti jos telefoną, sakė „nu, žiurke, tu man iškvietei mentus, kur mano šautuvas?“. Tada L. B. iš pykčio su ranka, tiksliai kuria nežino, stipriai trenkė į stiklinę spintelę, ar kaip kitaip įvardinti tą daiktą, kur yra avarinis priešgaisrinis skydelis, ten susukta šlanga, gaisro atveju. Jis tą stiklą išdaužė, jam iš rankos pradėjo bėgti kraujas. Tada L. B. nuėjo į butą ir užsirakino buto duris. Ji basomis kojomis išbėgo į lauką ir ten laukė policijos pareigūnų. Jai buvo labai šalta, lauke buvo minusinė temperatūra, todėl ji įbėgo į pirmo aukšto koridorių, ten pasislėpė už durų. Tada išgirdo, kad iš buto išėjo L. B.. Ji labai tyliai stovėjo pirmame aukšte už durų, tikėjosi, jog jis jos neras. Tačiau L. B. nusileidus į pirmą aukštą, pro durų plyšį pamatė, jog jis rankose laiko ginklą. Ginklą jis buvo 2019 m. spalio 5 d. parsivežęs iš Vokietijos. Kokiu tikslu jis jį parsivežė, ji nežino. Kiek L. B. jai pasakojo, šį ginklą jis buvo radęs Vokietijoje kraustydamas baldus, todėl jį ir parsivežė. Leidimo L. B. ginklui neturi. Ji prieš tai buvo mačiusi tą ginklą, tačiau jo rankose laikiusi nebuvo, nežinojo, ar tas ginklas tikras. Kai L. B. pamatė ją už durų, jis jai su ranka, tiksliai kuria nežino, suėmė jai už kaklo ir stipriai spaudė, sakydamas, kad jis jai įrodys. Ką jis norėjo įrodyti, ji nežino, jis buvo labai agresyvus ir piktas. Jis galvojo, kad ji jam iškvietė policijos pareigūnus, piktas buvo ir dėl to, kad jo ranka, su kuria jis trenkė į skydinę, buvo kruvina. Jiems einant į butą, ji pasakė, kad jai skauda. Tada L. B. ją paleido, ji jį apsikabino, norėjo sušvelninti visą situaciją, sakė „mažiuk, baik, aš policijos tikrai nekviečiau“. Jiems būnant tarp antro ir trečio aukšto laiptinėje, L. B. demonstratyviai užsitaisė ginklą ir kartojo, kad jeigu atvažiuos policijos pareigūnai jis šaus, nudegins jai veidą. Dar jiems einant laiptine, L. B. jai kišo ginklą prie veido ir sakė „išsižiok, žiurke, aš tau įrodysiu“. Jis norėjo ginklą jai įkišti į burną ir šauti. Ji visa drebėjo, verkė ir maldavo sakydama jam liautis ir prašė, kad to nedarytų. Tada jiems įėjus į butą, ji greitai nubėgo į kambarį, apibėgo aplink lovą ir visą laiką verkdama maldavo L. B., kad jis į ją nešautų. L. B. užrakino buto duris, ėjo link jos su ginklu ir sakė „va dabar aš tave nušausiu“, jo žvilgsnis buvo labai piktas ir agresyvus, ji tikrai manė, kad jis ją nušaus. Iš karto tuo momentu į duris stipriai pasibeldė policijos pareigūnai. Ji garsiai pradėjo šaukti „policija, ne, jis turi ginklą, yra mažas vaikas“. Policijos pareigūnai šaukė, kad atidarytų duris, nes kitaip iškvies gaisrinę ir lauš duris. Išgirdęs policijos pareigūnus, L. B. sakė, kad durų nedarys ir ją nušaus. Tada ji greitai apkabino per juosmens sritį L. B. ir jį pastūmė į priekį, norėjo sau pasidaryti kelią link durų, kad galėtų jas atsirakinti. Tada L. B. atsitrenkė į duris, tuo momentu ji bėgo link durų ir norėjo jas atrakinti, o L. B. iš rankoje laikomo ginklo išmetė apkabą su kulkomis, ji nukrito ant grindų ir tada L. B. puolė ant jos ir visu svoriu užgriuvo jai ant dešinės rankos. Tuo momentu ji ranką tiesė link durų, jai pavyko atrakinti buto duris. Tada į butą įsiveržė policijos pareigūnai, jie pargriovė L. B. ant grindų. L. B. gulėjo ant nugaros, vieną kartą dar spyrė policijos pareigūnams, tada jie panaudojo tazerį ir kelis kartus šovė į L. B.. Kažkuriuo momentu iš kambario išėjo jos sūnus, jis kambaryje miegojo, tačiau kažkuris iš policijos pareigūnų uždarė sūnaus kambario duris ir neleido jam matyti, kas vyksta. Ten viskas vyko labai greitai, ji buvo šoke, patyrė didelį stresą, todėl nepamena, kur tuo metu ji buvo, ar stovėjo, ar gulėjo, nelabai pamena. Tik pamena, kad šaukė „ranką, ranką“, nes jai labai skaudėjo ranką, ant kurios L. B. užgriuvo. Policijos pareigūnai sulaikę L. B. jį išsivedė iš buto, o jai iškvietė medikus. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, siūlė jai važiuoti į klinikas, tačiau ji atsisakė, nes jai sekančią dieną reikėjo eiti į darbą. Jai yra bandomasis laikotarpis, ir ji nenorėjo prarasti darbo, nes tai yra vienintelis jos ir vaikų pragyvenimo šaltinis. Kai išvyko policija ir medikai, ji išgėrė kavos, sūnų paliko pas kaimynę Kamilę, ir išėjo į darbą. Jos visa naktis buvo praktiškai bemiegė. Kaimynai jos niekur nesikiša, todėl nenustebo, kad į koridorių nebuvo išėjęs nei vienas kaimynas. Be to, L. B. bet kada gali išvažiuoti į Vokietiją ir ten slėptis nuo policijos. Taip pat nurodė, jog dėl apklausos metu minėtų L. B. suduotų jai smūgių ji juto fizinį skausmą ir jai buvo stipriai sužalota dešinė ranka. Ji L. B. labai bijo, jis jai gali padaryti ką nors blogo, nenori, kad jis būtų paleistas iš policijos, nes grįžęs L. B. gali su ja susidoroti (1 t., b. l. 39-42).

Papildomos apklausos metu E. A. nurodė, kad konflikto metu, kai L. B. jai užgriuvo ant rankos, jis tuo momentu kita ranka, rankoje laikytu ginklu vieną kartą sudavė jai į galvos sritį. Taip pat tyrimą atliekančiai tyrėjai nori pateikti kulką, kurią rado šiandien savo bute, virtuvėje prie skalbimo mašinos. Ji iškrito L. B. iš ginklo, kai jis išmetė apkabą. Šios kulkos nematė policijos pareigūnai, nes buvo apytamsiai (1 t, b. l. 44).

Papildomos apklausos metu E. A. nurodė, kad savo pirminius parodymus prisimena, jų laikosi, nieko keisti nenori. Papildomai nori parodyti, kad ankstesnėje apklausoje pamiršo paminėti, o ekspertui ją apžiūrėjusiam paminėjo, jog įvyko metu, kai L. B. laiptinėje išdaužė priešgaisrinės dėžės stiklą, jis ėjo į butą, o prieš jam įeinant į butą, jis ją pastūmė į išdaužtą priešgaisrinės dėžės stiklą, taip ji ir susipjaustė savo kairiąją ranką (1 ., b. l. 46-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2701/2019(02) nurodyta, kad E. A. konstatuoti sužalojimai – minkštųjų audinių sumušimas kairio smilkinio srityje bei dešinės alkūnės ir dilbio srityje padaryti kietu buku daiktu ir mažiausiai dviem smūgiais. Odos įbrėžimas kairės plaštakos II delnakaulio projekcijoje bei paviršinė odos pjautinė žaizda kairės plaštakos I piršto naginėje falangoje padaryti aštriabriauniu daiktu ar įrankiu ir dviem poveikiais. Sužalojimai kairio smilkinio srityje galėjo būti padalyti smūgiuojant ranka ar kitu kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu. Dešinio dilbio ir alkūnės srities minkštųjų audinių sumušimas galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio, ranką suspaudžiant užpuoliko koja ar visu kūnu. Šis sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio paviršius žymiai didesnis. Odos įbrėžimas ir paviršinė pjautinė žaizda padaryti aštriabriauniu daiktu ar įrankiu ir galėjo išsivystyti kontaktuojant su stiklo šukėmis. Nustatyti sužalojimai atspindi tik bendruosius traumuojančio paviršiaus požymius ir nėra galimybės tiksliau nurodyti žalojantį daiktą ar įrankį. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, spręsti apie jų eiliškumą vien turimais medicininiais duomenimis negalima. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką. Sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną jų atskirai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai nėra neabejotinai būdingi savigynai, kritimui, juolab savęs žalojimuisi, sužalojimai atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes bei tiriamosios apžiūros metu nurodytą situaciją (t. 1, b. l. 53-54).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės II-osios kuopos kinologų grupės vyriausiasis patrulis. 2019 m., spalio 6 d. 04.19 val. jam kartu su kolega D. B. (III-os kuopos I-ojo būrio vyriausiasis patrulis) patruliuojant Kauno mieste, Dainavos mikrorajone iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis neblaivus, agresyvus, išvarė iš buto ir užsirakino bute su mažamečiu vaiku, nepilnametis namuose, GMP atsisakė, moteris laukia koridoriuje. 04.27 val. nuvykus į įvykio vietą, priėjus prie buto, kuris buvo trečiame aukšte, buto durys buvo užrakintos, bute girdėjosi moters balsas, kuri šaukėsi pagalbos, prašė, kad jos neskriaustų, jautėsi, kad moteris buvo labai susijaudinusi, ji verkė. Po to jie su kolega pasiruošė elektros impulsinį prietaisą „Tazer“ ir prašė, kad atidarytų duris, jie rankomis stipriai beldė į duris. Buto viduje moteris šaukė „leisk atidaryti duris“, po kurio laiko pajuto, išgirdo, kad buto durys atsirakino. Kas atrakino buto duris, nematė. Atidarius buto duris, matė, jog vyriškis stovi nugara į juos, jis abiem rankomis stūmė moterį į kitą kambarį, galimai bandė ją ten įstumti ir užsirakinti kambario duris. Jie garsiai liepė vyriškiui liautis, tada vyriškis atsisuko į juos. Vyriškis dešinės rankos galų pirštais laikė ginklą, jo rankos buvo nuleistos. Tada jie vyriškiui liepė padėti ginklą, vyriškis jų reikalavimų klausė ir ginklą numetė ant grindų. Kadangi buto koridorius buvo labai siauras, todėl jie vyriškiui liepė išeiti į bendrabučio laiptinę, vyriškis ramiai išėjo. Liepus stoti prie sienos, bandant uždėti antrankius, vyriškis bandė priešintis. Vyriškis bandė ant jo pulti, tada kolega D. B. šovė iš elektros impulsinio prietaiso „Tazer“ vyriškiui į nugarą, po ko šis nukrito ant grindų, pradėjo jų atžvilgiu vartoti įvairius necenzūrinius žodžius. Tada vyriškiui jie liepė gultis ant pilvo ir rankas sudėti už nugaros, kad būtų galima uždėti antrankius. Vyriškis vis tiek neklausė jų teisėtų reikalavimų, spardėsi kojomis, todėl kolega D. B. dar kartą davė impulso su elektros impulsiniu prietaisu „Tazer“, po ko vyriškis atsigulė ant pilvo, rankas sudėjo iš už nugaros. Tada jis vyriškiui uždėjo antrankius, tačiau vyriškis ir toliau jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Vyriškis dėl kaltės nieko neaiškino. Jis neaiškino, iš kur ginklas ir jam jis priklauso, jis tik įžeidinėjo juos ir garsiai šaukė. Vyriškis necenzūrinius žodžius vartojo tik jų atžvilgiu. Kolega D. B. pasiliko prie vyriškio, o jis nuėjo į butą pas pranešėją. Moteris buvo labai išsigandusi, ji verkė, buvo stipriai susijaudinusi. Moteris pasakė, kad ant grindų esantis kraujas ne jos, o vyriškio, pasakė, kad jai tik skauda ranką ir jos sumušta galva. Moteris paaiškino, kad jai norint atrakinti buto duris, jos ranką sužalojo vyriškis, jai galvą skaudėjo, nes konflikto metu vyriškis jai sudavė su ginklu ir spyrė iš kojos. Moteris buvo labai susijaudinusi, šoko būsenoje, ji labai blaškėsi, jos pasakojimas buvo nerišlus ir nenuoseklus. Jos balsas ir ji visa drebėjo, buvo labai išsigandusi. Moteris minėjo, jog vyriškis jai liepė išsižioti ir bandė ginklą kišti į burną. Moteris minėjo, jog bute yra nepilnametis jos vaikas, kuris buvo kitame kambaryje. Patikrinus kitame kambaryje esantį berniuką, jis nemiegojo. Pasiteiravus, ar jam viskas gerai, berniukas patvirtino, jog jam viskas gerai, jie jam sakė pasilikti kambaryje. Berniukas buvo ramus, išsigandęs nebuvo, neverkė. Ant grindų gulintį ginklą jis su pirštinėmis pakėlė nuo grindų, iš ginklo išėmė dėtuvę, jos viduje buvo šovinių. Ar ginklas buvo užtaisytas jis netikrino. Ginklą su dėtuve įdėjo į maišelį ir vėliau perdavė Kauno apskr. VPK NVRS darbuotojui. Bute ant grindų ir miegamajame buvo kraujo dėmės. Moters pasiteiravus, iš kur tas kraujas, ji paaiškino, kad tai ne jos kraujas, o jos sugyventinio. Ant moters kūno išorinių sužalojimų nesimatė, ji tik skundėsi dešinės rankos ir galvos skausmu. Jo kolega išsikvietė medikus ir pastiprinimą, atvykę policijos pareigūnai sulaikė vyriškį ir išvežė jį į areštinę. Atvykus medikams, jie apžiūrėjo moterį ir jos vaiką. Moteris vykti detalesnei apžiūrai su medikais atsisakė, nes savo vaiko nenorėjo palikti vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų priežiūrai (1 t., b. l. 56-57).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės III-osios kuopos I-ojo būrio vyriausiasis patrulis. 2019 m. spalio 6 d. 04.19 val. jam kartu su kolega R. B. patruliuojant Kauno mieste, Dainavos mikrorajone, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis neblaivus, agresyvus, išvarė iš buto ir užsirakino bute su mažamečiu vaiku, nepilnametis namuose, GMP atsisakė, moteris laukia koridoriuje. 04.27 val. nuvykus į įvykio vietą, priėjus prie buto, kuris buvo trečiame aukšte, buto durys buvo užrakintos, bute girdėjosi moters balsas, kuri šaukėsi pagalbos, prašė, kad viduje esantis asmuo leistų jai atidaryti buto duris. Girdėjosi moters paniškas verksmas, susijaudinimas ir išgąstis. Todėl jie garsiai reikalavo, kad būtų atidarytos buto durys. Vyriško balso nesigirdėjo. Jo kolega stovėjo arčiau durų, o jis stovėjo už kolegos ir buvo pasiruošęs tazerį. Koridoriuje jie matė, jog yra išdaužtas stiklas priešgaisrinio hidranto dėžės, aplinkui matėsi daug kraujo dėmių. Po kurio laiko buto durys atsirakino, kas atrakino buto duris nematė. Jo kolega pirmas įėjo į butą. Įėjus į butą jis matė, jog prieangyje nugara į juos stovėjo vyriškis, jis kažkurioje rankoje, tiksliai kurioje nežino, laikė ginklą, vyriškis ginklą laikė suėmęs pirštų galais. Moteris buvo kambaryje, ji isteriškai verkė, prašė jų, kad jie vyriškį sulaikytų ir imtųsi veiksmų. Jie su kolega vyriškiui liepė padėti ginklą. Vyriškis jų nurodymų klausė, jis ginklą numetė ant grindų. Kadangi koridorius buvo siauras, jie vyriškiui liepė iš prieangio išeiti į bendro naudojimo koridorių. Vyriškis išėjo, tačiau ne visai geranoriškai. Kolega suėmė vyriškiui už drabužių, ties rankos sritimi ir patempė link koridoriaus. Tada vyriškis išėjo į koridorių, pradėjo agresyviai eiti link jo kolegos, jis rankas sudėjo priešais save, buvo pasiruošęs pulti j kolegą. Vyriškis keikėsi visokiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad su jais susidoros. Vyriškis buvo akivaizdžiai stipriai neblaivus, agresyvus, piktas. Todėl jis norėdamas išvengti užpuolimo, prieš tai vyriškį įspėdamas, jog bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Tazer“, nieko nelaukė ir su elektros impulsiniu prietaisu „Tazer“ šovė vyriškiui į nugarą, po ko vyriškis suklupo, prietaisas suveikė gerai. Tačiau vyriškis vis tiek muistėsi, bandė keltis, todėl jis antrą kartą paspaudė elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, po ko vyriškis atsigulė ant grindų. Vyriškiui buvo duotos komandos gulti ant pilvo ir rankas sudėti ant nugaros, vyriškis taip ir padarė. Tada jo kolega vyriškiui taisyklingai uždėjo antrankius ir juos užfiksavo. Tada jis liko prie vyriškio ir per radijo ryšį išsikvietė pastiprinimą, nes vyriškis nutraukė elektros impulsinio prietaiso „Tazer“ kontaktus ir jis negalėjo valdyti vyriškio, o jis agresyviai nusiteikęs koliojosi, bandė priešintis ir jam vienam buvo sunku suvaldyti vyriškį, nes jo kolega nuėjo į butą pas moterį aiškintis situacijos. Kadangi koridoriuje buvo daug kraujo, todėl jie nežinojo, ar moteris nesužeista. Jam būnant su vyriškiu koridoriuje vyriškis apie savo kaltę nieko neaiškino, jis tik ištisai keikėsi ir grasino jiems susidorojimu, jis visiškai nieko neaiškino apie jokį ginklą. Ką jo kolega aiškinosi bute su moterimi, jis negirdėjo, nes koridoriuje buvo didelis triukšmas, tik žino, kad jo kolega iškvietė medikus ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus. Po kurio laiko atvyko pastiprinimas, tačiau net ir jo kolegoms vyriškis priešinosi ir muistėsi. Vyriškis visiškai nenurimo, jis buvo visiškai neadekvatus, jis nesiorientavo aplinkoje ir toliau keikėsi ir grasino jiems susidorojimu. Vyriškis grasino ne tik jiems, tačiau jis šaukė, kad susidoros ir su ta moterimi, grasinimų buvo ir daugiau, tačiau dabar tikrai neatsimena, kokių. Atvykę jo kolegos vyriškį nuvedė į tarnybinį automobilį. Ant vyriškio jokių išorinių kūno sužalojimų nesimatė, išskyrus ranką. Vyriškio ranka (tiksliai kuri nežino) buvo kruvina ties riešo sritimi. Tada jie su kolega laukė, kol atvyks medikai, vaiko teisių apsaugos tarnybos ir nusikalstamų veikų registravimo skyriaus darbuotojai. Atvykę medikai apžiūrėjo moterį, jos ranka buvo sumušta, patinusi. Moteris aiškino, kad ranką jai sumušė vyriškis, kai ji norėjo atrakinti buto duris, jis ant jos užkrito visu svoriu. Ant moters veido, ties kaktos sritimi buvo paraudę. Iš kur tas paraudimas, jis negirdėjo, tačiau moteris jo kolegai aiškino, kad vyriškis jai sudavė su ginklu. Taip pat moteris pasakojo, kad vyriškis grasino jai su ginklu, kad ją nušaus. Tada jie patikrino moters blaivumą, ji buvo visiškai blaivi. Moteris su medikais vykti atsisakė. Kažkuriuo metu atvyko vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, jos įvertino bute esančio nepilnamečio vaiko būklę ir išvyko, vaikas buvo paliktas blaiviai mamai. Tada jie sulaukė NVRS darbuotojų, jo kolega perdavė ginklą, ir jie išvyko. Nori paminėti, jog įvykio metu iš kaimynų niekas išėję nebuvo, tik po viso įvykio atėjo viena iš kaimynių, kuri norėjo pasaugoti berniuką, tačiau įvykio ji nematė (1 t., b. l. 59-60).

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru Č. K., vyrui priklausančiame bute. Šiame bendrabučio tipo bute gyvena virš 30 metų. Jų butas yra trečiame aukšte. Tame pačiame aukšte, šalia jų, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynė E. (daugiau anketinių duomenų nežino). Jos žiniomis, ji gyvena kartu su kažkokiu vyru L. (daugiau anketinių duomenų nežino) ir dviem nepilnamečiais vaikais. Šią šeimą ji pažįsta tik nuo šių metų pradžios, artimai nebendrauja, tik pasisveikina ir keliais žodžiais pasikalba. Nusiskundimų dėl šios šeimos neturi, jie gyvena gražiai, netriukšmauja. Iš šono atrodo normalūs žmonės, graži šeima. 2019 m,. spalio 5 d. jie su vyru buvo namuose, turėjo svečių, svečiai pas juos buvo iki 23.00 val. Jie kartu su vyru po vidurnakčio apie 24.00 val. nuėjo miegoti. Tiksliai nežino kada, tačiau maždaug apie 03.30 val. (2019 m. spalio 6 d.) ją prikėlė iš laiptinės sklindantis triukšmas. Ji girdėjo kažkokius trenksmus, daužymąsi, negali tiksliai apibūdinti, kokie tai garsai. Girdėjosi L. balsas, L. garsiai šaukė ir rėkė, koliojosi, tiksliai ką jis sakė negali pasakyti, nėjo suprasti, buvo triukšmas. Negirdėjo, kad L. būtų išsakęs kažkokius grasinimus, jis tiesiog šaukė. Ji į koridorių nelindo, nenorėjo kištis, nenorėjo po to sau nemalonumų. Jos vyras prabudęs nebuvo, jis miegojo, konflikto negirdėjo. Buto durų atsidariusi nebuvo, kai pabudo po kurio laiko ir užmigo. Po to, tai buvo pirmadienis, ji E. sutiko koridoriuje, ji pasakojo, kad L. pradėjo „durniuoti“ ir tiek. Matė, jog koridoriuje buvo sudaužyta priešgaisrinė dėžė, stiklo šukės buvo surinktos, visas buvo sutvarkyta. Kraujo nebuvo matyti (1 t., b. l. 62-63).

Liudytoja K. A. apklausos metu nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo daugiabučiame name. Jos butas yra trečiame aukšte. Kaimynė E. gyvena tame pačiame aukšte, tame pačiame koridoriuje. Tiksliai nežino E. buto numerio, kuriame ji gyvena. Jos žiniomis E. gyvena kartu su dviem nepilnamečiais vaikais ir su savo vyru. E. vyro asmeniškai ji nepažįsta, žino, kad jo vardas yra L.. 2019 m. spalio 5 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, ji išeidinėjo iš namų, ruošėsi su drauge važiuoti į miestą pavakaroti. Bendro naudojimo koridoriuje sutiko L. su E.. Jai pasirodė, kad L. kažkur ruošiasi iškeliauti. Taip sprendė iš to, kad L. su kažkuo kalbėjo telefonu dėl išvažiavimo. E. taip pat kalbėjosi su kažkuo telefonu ir tarėsi dėl jos vaiko prižiūrėjimo sekmadienį. Ji išgirdusi E. pokalbį jai pasisiūlė, kad sekmadienį gali prižiūrėti jos vaiką iki vakaro, nes vis tiek bus namuose. E. sutiko su jos pasiūlymu. Taip jų pokalbis ir baigėsi, tada ji išvyko į miestą. Maždaug po valandos, tikslaus laiko pasakyti negali, jai paskambino E. ir nieko daug neaiškinusi paklausė, ar gali L. pasakyti, kad šiuo metu ji yra išvykusi su ja kartu ir jų nėra namuose. Ji sutiko, jog E. L. taip pasakytų. Dar E. minėjo, jog L. išsikvietė policiją. Ji jai aiškino, kad L. nenori įsileisti į namus, nes jai rytoj reikia į darbą ir nori pailsėti, nenori nesąmonių. Neužfiksavo, ar E. minėjo, jog L. yra neblaivus. Taip pokalbis jų ir baigėsi. Ji galvojo, kad viskas nurimo ir išsisprendė. Kurį laiką viskas buvo ramu. Apie 04.00 val. (2019 m. spalio 6 d.) jai paskambino verkdama E., kuri pasakė, kad yra policija, iškviesti medikai ir paprašė, ar ji gali pasiimti jos berniuką N.. Ji labai išsigando ir pasakė E., kad tuojau bus namuose. Jų pokalbis taip ir baigėsi, kažko plačiau E. jai nepasakojo, o ji jos daugiau ir neklausinėjo, nes skubėjo grįžti namo. Maždaug po 15 min. ji grįžo į namus, ją parvežė jos draugas. Prie namų ji prasilenkė su išvažiuojančiu policijos pareigūnų automobiliu, dar vienas automobilis stovėjo prie namo. Užlipusi į trečią aukštą ji pamatė, jog yra išdaužtas stiklas priešgaisrinio hidranto dėžės ir šalia jo yra keli kraujo lašai. E. buto durys buvo praviros, todėl ji priėjo prie buto durų ir pasiteiravo, ar viskas gerai. Policijos pareigūnas atsakė, kad viskas gerai, todėl ji nuėjo namo. Po kurio laiko atėjo E. ir paprašė, kad pasaugotų jos berniuką. Todėl ji dar kartą nuėjo pas E. į butą, tačiau jai policijos pareigūnas pasakė, kad vaiko paimti nereikia, nes yra iškviesti vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Todėl ji išėjo namo. Maždaug po pusvalandžio, kai jau visos tarnybos buvo išvažiavusios, E. atvedė jai savo berniuką pasaugoti, nes jai po kelių valandų reikėjo eiti į darbą. E. buvo labai išsigandusi, stresinėje būsenoje, jos pasakojimas buvo nerišlus, nenuoseklus. Jai pasakojant, kas nutiko, jos mintys šokinėjo, matėsi, jog E. yra labai sukrėsta. E. jai pasakojo, kad L. trankėsi, ištraukė iš kažkur ginklą. Taip pat pasakojo, kad policijos pareigūnai sunkiai sutramdė L.. Matė, jog E. ranka buvo patinusi, ji dar jai davė tepalo, kad pasiteptų. E. pasakojo, kad ji bandė atidaryti buto duris, o L. jai neleido, ant jos rankos užkrito, taip ir buvo sužalota jos ranka (1 t., b. l. 65-66).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas penkių aukštų bendrabutis. Užėjus į pirmą laiptinę, trečiame aukšte, kairėje pusėje matomos (duomenys neskelbtini) buto rudos spalvos durys. Priešais duris ant sienos matomas gaisrinio hidranto čiaupą, kurio apsauginis stiklas išdužęs, stiklo šukės nukritusios ant žemės ir subyrėjusios į hidranto apsauginę medinę dėžę. Pravėrus buto duris, ant vidinės pusės matomos raudonos spalvos dėmės, tikėtina kraujo. Įėjus į butą, prie įėjimo durų, ant žemės matomi išmėtyti batai, dešinėje pusėje matoma komoda, ant kurios viršaus stovi alkoholio butelis, šalia jo ant komodos viršaus matomos raudonos spalvos, tikėtina kraujo, dėmes. Už komodos dešinėje pusėje yra vonios patalpa. Tiesiai matomos durys link miegamojo. Įėjus į miegamąjį, tiesiai matoma komoda, už jos matoma miegamojo lova. Dešinėje prie kambario durų matoma dviaukštė vaikiška lova. Priešais miegamojo lovą matoma dar viena komoda. Ant žemės miegamajame matomos raudonos spalvos, tikėtina kraujo, dėmės. Išėjus iš miegamojo, pasukus į dešinę pusę, virtuvės, sujungtos su svetaine, patalpa. Kairėje pusėje – skalbimo mašina. Ant jos viršaus matomas vienas šovinys 8mm SM CS, kuris paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Už skalbimo mašinos matome virtuvines spinteles, tiesiai šalia spintelių matome stalą su kėde. Dešinėje pusėje matome lovą, prie lovos matome komodą su stiklinėmis durimis, priešais lovą matome stalą, už stalo prie sienos matome komodą, ant kurios viršaus matome televizorių. Virtuvės ir svetainės patalpoje ant grindų matome raudonos spalvos, tikėtina kraujo. Butas nesaugomas (1 t., b. l. 22-36).

Iš specialisto J. V. paaiškinimų matyti, kad į klausimą „ar nukentėjusiosios E. A. 2019 m. spalio 7 d. apklausoje nurodytomis aplinkybėmis, L. B. galėjo atsirasti toks sužalojimas, kuris nurodytas VĮ Kauno klinikinės ligoninės 2019 m. spalio 16 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. T19-24641, t. y. k. alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis“, atsakyta, kad „duomenys iš medicininių dokumentų apie jo patirtą traumą, t. y. odos nubrozdinimas kairiojo riešo srityje ir kairėje blauzdoje bei kairės rankos alkūnkaulio ylinės ataugos (riešo sritis lūžį, neprieštarauja liudytojos E. A. apklausos protokole nurodytoms aplinkybėms. Sužalojimas galėjo atsirasti smogiant į priešgaisrinio skydo stiklinę panelę kairiojo riešo sritimi, o stiklui dužus šukės galėjo sužaloti kairiąją blauzdą“ (1 t., b. l. 115, 120-121).

Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. A. savanoriškai pateikė 1 šovinį (1 t., b. l. 91).

Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno apskr. VPK PR vyr. patrulis R. B. savanoriškai pateikė adresu (duomenys neskelbtini), bute rastą dujinį pistoletą „Walther“, Mod PPK cal. 8mmK Nr. G255444, dėtuvę bei 5 šovinius 8 mm.SM CS (1 t., b. l. 92-96).

Iš 2019 m. spalio 24 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. 20-IS1-1145 matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tai Vokietijos pramoninės gamybos lygiavamzdis, trumpavamzdis, pusiau automatinis, PPK modelio pistoletas WALTHER Nr. G255444, skirtas šaudyti centrinio įskėlimo 8 mm kalibro garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas šaudyti tinkamas. Tirti pateikti septyni šoviniai yra C kategorijos šaudmenys. Tai pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, centrinio įskėlimo, dujiniai šoviniai, skirti šaudyti iš pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, centrinio skėlimo, lygiavamzdžių pistoletų, šaudančių dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Šoviniai tinka šaudyti iš tirti pateikto pistoleto. Šoviniai šaudyti tinkami (1 t., b. l. 101-104).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto durų neatidarė. Girdėjosi moters verksmas, kad jos nemuštų ir leistų atidaryti duris. E. A. įvykio vietoje paaiškino, kad sugyventinis daužė duris, nustojus daužyti prašė, kad išeitų gražiai pasikalbėti. Kai tik E. A. atidarė buto duris, L. B. įstūmė ją į buto vidų ir su ginklu grasino ją nušauti. Spyrė iš kojos jai į galvą bei su ginklu trenkė per galvą su rankena į veidą. Liepė prasižioti, kad galėtų ginklą įkišti jai į burną. Grasino užmušti, nušauti. Schematiškai užfiksuota kraujosruva E. A. kairiajame smilkinyje. Nurodyta, kad E. A. šoko būsenoje, labai susijaudinusi, matosi jos akivaizdi baimė (1 t., b. l. 109-112).

Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad, atidarius pirmąjį vaizdo įrašą jame matyti daugiabučio namo koridoriuje ant grindų sėdintis L. B., kuris rankas laiko iš už nugaros. Vaizdo įraše matyti, jog L. B. yra akivaizdžiai neblaivus, jo kalba yra nerišli, neaiški. Taip pat matyti, jog ant L. B. krūtinės srities matyti raudonos spalvos taškas, galimai elektros impulsinio prietaiso „Tazer“ lazeris, skirtas nukreipti vietai, į kurią šautų elektros impulsinis prietaisas. Vaizdo įraše matyti, jog iš elektros impulsinio prietaiso „Tazer“ yra išauta, nes matyti laidai. L. B. garsiai šaukia „kas yra?“. Policijos pareigūnas atsako „gausi dar vieną šovinį“. Vaizdo įraše matyti, kaip L. B. vėl garsiai šaukdamas atsako „Šauk nachui“, po to negalima suprasti ką L. B. sako, nes jo kalba nerišli. Tada L. B. sako „Ją patikrink, kad narkomanų neapsirijus, patikrinkit“. Vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius antrąjį vaizdo įrašą jame matyti kambaryje ant lovos sėdinti E. A., kuri susiėmusi už dešinės rankos, ją glosto ir sako „..., šiandien jis prisigėrė vakare, išėjo pas brolį. Prisigėrė pas brolį, tada jis atvažiavo naktį pasiimti savo paso, savo daiktų, aš išsikviečiau policijos pareigūnus, nes jis buvo neadekvatus, jis visiškai buvo neadekvatus. Atvažiavo policijos pareigūnai, atidaviau aš jam pasą ir jis sako...“. Vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius trečiąjį vaizdo įrašą jame matyti kambaryje ant lovos sėdinti E. A., kuri susiėmusi už dešinės rankos, ją glosto ir sako „aš miegojau, yra įrodymas, trisdešimt skambučių praleistų jo. Jis man čia daužė duris, daužė per rankeną, labai bijojau, kad prikels vaiką. Žodžiu, ir aš jam paskambinau ir pasakiau, kad aš jo neįleisiu. O jis sakė išeik parūkyti, aš tik tai su tavim parūkyti noriu, o aš galvojau, kad jisai, išsikviečiau policiją, o aš galvojau, kad jisai ta prasme gražiai su manim kalba“. Vaizdo įraše fone girdėti šaukiantis L. B., kuris kažką neaiškiai kalba apie šautuvą. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 11-14).

Iš vaizdo įrašų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Garso įraše užfiksuota, kad E. A. skambina Bendrajam pagalbos centrui, kalbasi su šio centro darbuotoja. Pokalbio metu E. A. nurodo, kad girtas sugyventinis daužo buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris; girdisi, kaip E. A. kažkam liepia dingti, po to girdimas jos klyksmas ir šaukimas pagalbos; E. A. prašo siųsti policijos ekipažą, nes sugyventinis, jai išėjus iš buto į koridorių , užsirakino jame su vaiku (1 t., b. l. 18-19).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas suvokia, kad grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, išsako taip, kad nukentėjęs tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-222/2016, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-238-699/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia.

Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Faktiniais duomenimis – nukentėjusios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis L. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, smurtavo prieš savo sugyventinę E. A., tai yra prieš jos valią, panaudodamas fizinę jėgą, sugriebė jai už palaidinės ir ištempė ją iš buto į laiptinę, kurioje tyčia vieną kartą koja įspyrė jai į galvą, buteliu vieną kartą sudavė jai į dešinį petį ir stūmė ją į paties išdaužtą priešgaisrinio hidranto dėžę, ko pasekoje E. A. atsitrenkė į stiklo šukes, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasiėmęs šaunamąjį ginklą ir pirmojo aukšto laiptinėje, pamatęs E. A., viena ranka laikė šaunamąjį ginklą, o kita sugriebė E. A. už kaklo, stipriai jį suspaudė ir, laiptinėje demonstratyviai užtaisęs šaunamąjį ginklą, grasino E. A., jog jeigu atvažiuos pareigūnai, jis šaus, nudegins jai veidą, siekdamas įkišti šaunamąjį ginklą E. A. į burną, jis tyčia jį kišo prie E. A. veido sakydamas „išsižiok, žiurke, aš tai įrodysiu“, nusivedė ją į butą, po ko jis užrakino buto duris ir, nukreipęs ginklą į E. A., grasino žodžiais „va dabar aš tave nušausiu“, o atvykusiems pareigūnams reikalaujant atidaryti buto duris, grasino, kad durų neatidarys ir ją nušaus, E. A. bandant atidaryti buto duris atvykusiems policijos pareigūnams, jis savo kūnu užgriuvo E. A. ant dešinės rankos ir rankoje laikydamas šaunamąjį ginklą juo vieną kartą sudavė jai į galvą, taip mušdamas ir smurtaudamas E. A. padarė minkštųjų audinių sumušimą kairiojo smilkinio bei dešinės alkūnės ir dilbio srityse, odos įbrėžimą kairės plaštakos II delnakaulio projekcijoje bei paviršinę odos pjautinę žaizdą kairės plaštakos I piršto naginėje falangoje, sukėlusius E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo pačiu savo elgesiu davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti E. A. gali būti įvykdyti, t. y. neabejotinai nukentėjusioji E. A. visus L. B. smurtinius veiksmus suprato ne tik kaip jo siekį ją sumušti, bet ir sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti, kadangi šaunamojo ginklo užtaisymas, jo demonstravimas ir nukreipimas į nukentėjusiąją, bandymas ginklą įkišti jai į burną, grasinimai išsakomi elgiantis išskirtinai agresyviai, ką patvirtina tiek nuoseklūs nukentėjusiosios, tiek liudytojų (policijos pareigūnų) parodymai, kad sutramdyti kaltinamąjį, jiems taip pat prireikė specialiųjų priemonių, leidžia pagrįstai vertinti, kad L. B. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų gabenimas – tai perkėlimas iš vienos vietos į kitą, pernešimas, vežimas automobiliu ar pan. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Kaltinamojo L. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir prie savęs laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – Vokietijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, PPK modelio pistoletą „Walther“ Nr. G255444, skirtą šaudyti centrinio įskėlimo 8 mm kalibro garsiniais (signaliniais) šoviniais, ir septynis C kategorijos šaudmenis - pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, centrinio įskėlimo dujinius šovinius, skirtus šaudyti iš pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, centrinio skėlimo, lygiavamzdžių pistoletų, šaudančių dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, ką patvirtina 219 m. spalio 24 d. Kauno apskrities VPK kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS-1-1145, bei šį šaunamąjį ginklą su šaudmenimis neteisėtai nešiojo bei 2019 m. spalio 6 d. grasino juo nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę E. A. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, iki 2019 m. spalio 6 d. šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis paėmė policijos pareigūnai. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų laikymo pradžios momento. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), leidžia pagrįstai spręsti, kad jo veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę L. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimai baigti, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Vertinant L. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, tačiau turi darbinę patirtį nuo 17 metų (t 1 b. l. 40), kas rodo, kad darbo nevengia ir gali dirbti, psichikos ir priklausomybės ligų registre neužregistruotas (1 t., b. l. 21, 23), supranta alkoholio vartojimo įtaką savo elgesiui ir nori gydytis. Taip pat kaltinamasis atlygino žalą Ligonių kasai (1 t., b. l. 135). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. B. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir, teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, šį kartą dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam L. B. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Nustačius, kad L. B. smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi kardomoji priemonė pakeista į švelnesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuri, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Daiktiniai įrodymai: pistoletas WALTHER Nr. G255444, dėtuvė, po tyrimo likę keturi šoviniai, saugomi Kauno apskr. Viešosios tvarkos valdyboje (1 t., b. l. 105-108) perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui, kompaktiniai diskai su garso įrašais (1 t. b. l. 8, 170), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę bausmę - 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Bausmės vykdymo atveju bausmę atlikti pataisos namuose, į bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – pistoletą WALTHER Nr. G255444, dėtuvę, po tyrimo likusius keturis šovinius, saugomus Kauno apskr. Viešosios tvarkos valdyboje, perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui, kompaktinius diskus su garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajai, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka

Teisėjas Dainius Ročys